Savanorystė – visuomenės variklis, skatinantis tobulėti

2020-12-04, Galioja iki

Gruodžio 5 d. pasaulyje žinoma kaip Tarptautinė savanorių diena. Šią dieną ne pirmus metus iš eilės mini ir Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), siekdamas pasidžiaugti, jog studentai aktyviai suka savanoriškos veiklos keliu, kurį renkasi norėdami padėti kitiems, atrasti sau mėgstamą veiklą, produktyviai praleisti laiką ar susikurti pagrindą karjerai.

Savanoriškai veiklai skiriamas valandų skaičius auga

2020 m. VDU sistemoje registruoti 180 savanoriai. VDU savanorių koordinatorė Jūratė Vietaitė pastebi, kad savanorių skaičius lieka stabilus, tačiau auga savanoriškoms veikloms skiriamas valandų kiekis. Praėjusiais metais universitete savanoriškoms veikloms buvo skirtos 3208 valandos, o šiais metais – 3900.

„Savanorių gretose kasmet vyksta aktyvi rotacija – studijas baigę studentai nutraukia savanorystės sutartis ir tęsia panašaus tipo veiklas už universiteto ribų, o į jų vietas ateina nauji studentai, įsitraukiantys į VDU siūlomas mentorystės ar savanorystės programas. Aktyviausias savanorių gausėjimas fiksuojamas po įvadinės savaitės renginių, kuomet savanorių gretas papildo apie 20-30 naujų studentų“, – pasakoja VDU savanorių koordinatorė.

Jūratė Vietaitė

Specialistė neabejoja, kad didėjantį, savanoriškoms veikloms skiriamą, valandų skaičių lemia nuolat atsirandantys vis nauji veiklų pasiūlymai, besikeičiantis pačių studentų ir visuomenės požiūris į savanorystę.

„Savanorystės pasiūlymai studentams vis labiau plečiasi. Panašu, jog tai lemia pačių studentų suvokimas, kad savanoriška veikla – vertinga patirtis, padedanti sukaupti įdomių profesinių ir kasdienių žinių, galimybė susirasti naujų pažinčių bei aktyviau įsilieti į universiteto gyvenimą, susipažinti su kolegomis, darbuotojais, organizacijomis. Taip pat keičiasi ir visuomenės požiūris – pradedama suvokti, jog daugelis renginių ir projektų būtų įgyvendinami kur kas sudėtingiau, jeigu prie jų neprisidėtų savanoriai, kurie negaili savo laiko ir jėgų, padėdami iki galo išpildyti suplanuotas idėjas“, – teigia Jūratė Vietaitė.

Studentai aktyviai įsitraukia ne tik į įvairias savanorystės ar mentorystės programas, bet ir gausiai jungiasi prie universitete veikiančių organizacijų veiklų. Šiais metais buvo sulaukta net 14 projektinių veiklos paraiškų iš organizacijų, o 10 iš jų – finansuotos.

Savanoriška veikla – būdas tobulėti profesinėje bei asmeninėje srityse

VDU savanoriams siūlo skirtingas veiklas, kurias kiekvienas gali pasirinkti pagal savo poreikius bei pomėgius. Tokiu būdu skatinamas savanorių augimas jiems aktualioje profesinėje srityje, kompetencijų plėtimas bei norimų asmeninių savybių stiprinimas.

Šeštus metus savanoriška veikla užsiimanti ir du metus VDU pirmakursių mentorės pareigas vykdanti Jolanda Marčiukonytė teigia, kad savanorystė jai padėjo išsiugdyti kūrybiškumą, viešojo kalbėjimo įgūdžius bei iš arčiau susipažinti su įvairiomis organizacijomis.

„Savanoriškų veiklų įvairovė mano gyvenime labai didelė, tad kiekvienos jos metu išmokstu vis kažką naujo. Savanoriškose veiklose su negalią turinčiais žmonėmis prisiminiau, kaip džiaugtis kiekviena diena ir vertinti net pačius mažiausius dalykus, lavinau savo tolerantiškumo įgūdžius. Savanorystėje su senyvo amžiaus žmonėmis turėjau progą ugdyti savo empatiškumą bei pakantumą. Būdama pirmakursių mentore universitete, iš arti pažinau universitete verdantį gyvenimą, praplėčiau pažinčių ratą. Žinoma, visų savanorysčių metu teko išmokti būti kūrybiškai ir prisiminti turimus organizacinius įgūdžius. Savanoriškos veiklos dėka labai sustiprėjau kaip asmenybė, išmokau kovoti su perdėtu emocionalumu. Kaskart stengiuosi išeiti iš savo komforto zonos ir atrasti kažką, kas man padėtų tobulėti profesinėje srityje bei kasdienybėje“, – mintimis dalinosi VDU Socialinių mokslų fakulteto studentė.

Jolanda Marčiukonytė 

2019 m. iniciatyviausia savanorė ir penktus metus šioje veikloje besisukanti Severina Šeštokaitė pasakojo, kad savanoriauti pradėjo įstojusi į VDU, kur jai ne kartą teko būti pirmakursių mentore bei dalyvauti projekte „Kelrodė žvaigždė“. Šiuo metu Severina užsiima aktyvia savanoriška veikla ne tik universitete, bet ir už jo ribų.

„Savanorystė man padėjo užaugti. Išmokau drąsos, kurios anksčiau tikrai neturėjau – prieiti prie nepažįstamo žmogaus ir įduoti jam anketą atrodė misija neįmanoma. Dabar jaučiuosi kur kas patogiau bendraudama su įvairiais žmonėmis. Patobulinau savo viešojo kalbėjimo įgūdžius, įveikiau baimę kalbėti užsienio kalba, išmokau greito problemų sprendimo, susiradau daug draugų ir užmezgiau naudingų pažinčių. Savanorystė – puiki galimybė jaunam žmogui atrasti tai, ko ieško ir apie ką svajoja. Niekada negali žinoti, kada savanorystė virs darbo pasiūlymu, todėl reikia nenustoti stengtis ir ieškoti“, – teigė savanorė.

Severina Šeštokaitė

Šiais metais prie savanoriškos veiklos prisijungusi ir aktyviai į ją įsisukusi Laura Aleknavičiūtė teigia, kad savanorystė ir studijos – puikiai suderinama veikla.

„Universitete savanoriauti pradėjau antrame kurse – pasirinkau pirmakursių mentorystės bei Sporto centro veiklas. Savanorišką veiklą labai nesunkiai galima suderinti su studijomis, nes daugelis veiklų vyksta tarp paskaitų, po jų arba savaitgaliais. Džiaugiuosi galėdama savo laisvą laiką praleisti bendraudama su skirtingais žmonėmis ir mokydamasi perlipti per save. Jaunas žmogus savanoriaudamas gali atrasti hobį ar mėgstamas veiklas, kuriomis užsiims visą gyvenimą. Neužmirškime, kad nauji užmegzti ryšiai ir santykiai daro gyvenimą spalvingesniu ir įdomesniu“, – teigė studentė.

Laura Aleknavičiūtė

VDU savanoriškos veiklos koordinatorė Jūratė Vietaitė antrina savanorių mintims ir pabrėžia, jog savanorystė – puikus būdas įsilieti į tam tikros bendruomenės veiklą, praplėsti požiūrį ir realizuoti save.

„Savanorystė yra vienas iš visuomenės variklių, be kurio pasaulis nebūtų toks ryškus ir gražus. Siūlyčiau ir linkėčiau išbandyti save neatlygintoje veikloje. Pabandykite surasti tai, kas jums sekasi arba apie ką tyliai svajojate, bet vis nežinote kaip pradėti. Be jokios abejonės, savanoriška veikla tikrai pasitarnaus ateityje, o galimybė susirasti bendraminčių ir priklausyti bendruomenei, veikti dėl jos gerovės – vienas iš vertingiausių savirealizacijos ir laiko praleidimo būdų“, – studentams linkėjo specialistė.