Darbuotojų lūkesčiai ir darbdavių iššūkiai Lietuvoje
Dr. Viktorija Tauraitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) partnerystės docentė
Darbo paklausa ir pasiūla dažnai suformuoja panašaus pobūdžio realijas, tik iš skirtingų perspektyvų. Neretai darbuotojai nori gauti konkurencingą, motyvuojantį, jų kompetencijas atitinkantį darbo užmokestį, užsitikrinti kuo geresnes, modernesnes darbo sąlygas. Darbdaviai dažnai siekia pritraukti talentingus, motyvuotus ir perspektyvius darbuotojus, mokėdami adekvatų, jų gebėjimus ir kompetencijas atitinkantį darbo užmokestį, sukurti jiems palankią darbo aplinką, leidžiančią jiems tobulėti ir realizuoti savo gebėjimus. Taigi apžvelkime Lietuvos darbo rinkos situaciją iš darbdavių perspektyvos, darbuotojų pozicijos ir bendrai Lietuvos mastu.
Darbo užmokestis buvo didesnis viešajame sektoriuje
Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2024 m. Lietuvos vidutinis mėnesio neto (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis buvo lygus 1368 eurams. Jis paaugo 9,5 proc., lyginant su ankstesniais metais. Kita vertus, vidutinis mėnesio neto darbo užmokestis viešajame sektoriuje buvo 141,8 euro didesnis nei privačiame (viešasis – 1470 eurų, privatus – 1328,20 eurų). Viešajame sektoriuje jis paaugo 12,5 proc., o privačiame – 8,4 proc., lyginant su 2023 m. Tarp pagrindinių darbo užmokesčio didėjimo priežasčių buvo padidėjusi minimali mėnesinė alga, padidinti biudžetinių įstaigų darbuotojų minimalieji pareiginės algos koeficientai ir pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka.
Per metus vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis Lietuvoje sparčiausiai augo švietimo veikloje (16 proc.), o lėčiausiai – administracinėje ir aptarnavimo veikloje (1,7 proc.).
Dr. Viktorija Tauraitė
Darbdaviai tikisi stabilumo ir nerimauja dėl minimalios algos didėjimo
Remiantis Užimtumo tarnybos 2024 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais vykdyto Lietuvoje veikiančių darbdavių nuomonių tyrimo rezultatais, nustatyta, kad 2025 m. didžioji dalis darbdavių tikisi stabilumo. Jie viliasi, kad gamybos ir/arba paslaugų apimtys nesikeis (59,9 proc.) bei tikisi, jog darbuotojų skaičius taip pat nepasikeis (68,2 proc.), lyginant su praėjusiais metais. Kita vertus, optimizmu pasižymi beveik trečdalis darbdavių, kurie pažymi, kad šiemet turėtų didėti gamybos ir/arba paslaugų apimtys, didėsiantį darbuotojų skaičių nurodo kas ketvirtas darbdavys, o augsiantį vidutinį mėnesio darbo užmokestį atitinkamoje įmonėje ar įstaigoje akcentuoja 56 proc. darbdavių.
Veiklos vystymui numatomi svarbiausi iššūkiai 2025 m., pasak darbdavių, turėtų būti minimalios mėnesio algos didėjimas, darbuotojų trūkumas ir žaliavų brangimas. Žmogiškųjų išteklių srityje sąlyginai didžiausi darbdavių įvardinti iššūkiai yra kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, konkurencingo darbo užmokesčio užtikrinimas esamiems ir potencialiems darbuotojams bei darbuotojų motyvavimo aspektas.
Darbdaviai prognozuoja, kad 2025 m. labiausiai darbuotojų skaičius atitinkamoje įmonėje ar įstaigoje padidės kvalifikuotų darbininkų ir specialistų lygmenyse. Sąlyginai mažiausias darbuotojų skaičiaus augimas yra prognozuojamas vadovų segmente.
Darbo užmokesčio lūkesčiai kai kuriose srityse neatitinka realybės
Remiantis CVbankas.lt 2025 m. pirmo ketvirčio darbo rinkos apžvalgos rezultatais, matoma, kad CVbankas.lt portale buvo 29,7 tūkst. darbo pasiūlymų, t. y. 2 proc. mažiau, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu ketvirčiu. Visgi darbo skelbimų skaičius labiausiai padidėjo šiose srityse: dizainas ir architektūra (40 proc. per metus), žemės ūkis (35 proc.), medicina ir farmacija (21 proc.). Darbo skelbimų sąlyginai didžiausias sumažėjimas buvo pastebėtas eksporto (47 proc.) ir draudimo (28 proc.) srityse.
Esant laisvai rinkai ir plačioms darbo rinkos galimybėms, normalu, kad darbuotojas turi atitinkamus lūkesčius dėl pageidaujamo darbo užmokesčio, o darbdavys, įvertindamas įmonės ar įstaigos finansines galimybes, nurodo, kiek sutinka mokėti atitinkamas kompetencijas turinčiam darbuotojui. Vis dėlto, ne visada darbuotojų darbo užmokesčio lūkesčiai sutampa su darbdavio siūlomu darbo užmokesčio dydžiu (atitinkamos darbo pozicijos kontekste). 2025 m. pirmąjį ketvirtį CVbankas.lt portale sąlyginai didžiausias atotrūkis tarp siūlomo ir pageidaujamo darbo užmokesčio buvo nustatytas apsaugos (28 proc.), švietimo, mokymų, kultūros (26 proc.) ir personalo valdymo (24 proc.) srityse.
Prognozuojamas lėtesnis darbo užmokesčio augimas
Prognozuojama, kad vidutinis mėnesio bruto (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis Lietuvoje 2025 m. turėtų augti nuo 8,4 proc. (Finansų ministerija) iki 8,7 proc. (Lietuvos bankas). 2026 metais taip pat yra prognozuojamas darbo užmokesčio augimas, tačiau jis turėtų būti nuosaikesnis ir galėtų svyruoti nuo 6,8 proc. (Finansų ministerija) iki 8,3 proc. (Lietuvos bankas).