VDU ŽŪA studentus graibsto pirmuose kursuose
Augant žemės ūkio ir susijusių sektorių specialistų poreikiui, ir toliau tolygiai auga jų trūkumas. Darbui su šiuolaikinėmis technologijomis reikia vis daugiau aukštos kvalifikacijos darbuotojų, todėl žemės ūkio ir susijusių sektorių specifiką išmanančius Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studentus darbdaviai kviečia dirbti jau pirmuose kursuose, taip suteikdami galimybę studijų metu tiesiogiai susipažinti su sektoriumi ir įgyti praktinio darbo patirties. Dėstytojai pasakoja, kad „laisvų“ absolventų ieškantiems darbdaviams dažnai tenka nusivilti, motyvuoti studentai dar studijuodami išsirenka darbdavius.
Trūksta specialistų, gebančių dirbti su naujausiomis technologijomis
VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas prof. dr. Egidijus Šarauskis džiaugiasi šiuolaikinių išmaniųjų technologijų suteikiamomis galimybėmis ir atkreipia dėmesį, kad dabar labai trūksta su jomis galinčių dirbti aukštos kvalifikacijos specialistų. „VDU ŽŪA Inžinerijos fakultetas vienintelis Lietuvoje rengia žemės ūkio inžinerijos specialistus. Šios srities specialistų nuolat trūksta tiek žemės ūkio technika prekiaujančioms ir serviso paslaugas atliekančioms įmonėms, tiek žemės ūkio bendrovėms. Žemės ūkio verslo įmonių atstovai atkreipia dėmesį, kad išmaniąsias technologijas išmanančių inžinierių yra paruošiama per mažai. Žemės ūkis intensyviai modernėja, stambėja ir prieš kelis dešimtmečius studijas baigę specialistai, jeigu neinvestavo papildomai į kvalifikacijos kėlimą, jau sunkiai gali dirbti su išmaniaisiais įrenginiais, nes jiems gali trūkti naujų žinių ir svarbių gebėjimų“, – pasakoja prof. dr. E. Šarauskis.
VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas prof. dr. Egidijus Šarauskis
Norint sėkmingai dirbti, reikalingos su naujomis technologijomis – dronais, robotais, automatizavimo technologijomis, dirbtiniu intelektu, nuotoliniu mašinų valdymu, duomenų mokslu ir aplinkos inžinerija susijusios žinios. „Šias sritis išmanantis žmogus turi plačias karjeros galimybės. Aukštos kvalifikacijos specialistų reikia ne tik dideliems ūkiams, bet ir didelėms verslo įmonėms, kurios pristato ir parduoda naujausias technologijas bei žemės ūkiui skirtą techniką. Jie taip pat reikalingi ir įmonėms, teikiančioms žemės ūkio technikos priežiūros ir remonto paslaugas. Šiuolaikinė technika turi daug naujų technologijų ir darbui su jomis reikia specialistų, kurių rinkoje kol kas yra tik vienetai, kai reikėtų šimtų, norint patenkinti šios dienos poreikį“, – įžvalgomis dalijasi mokslininkas ir pastebi, kad matant, kaip greitai keičiasi žemės ūkio sektorius, galima prognozuoti šių specialistų poreikio augimą ir ateityje.
Norinčių inicijuoti pokyčius laukia plačios karjeros galimybės
VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto mokslininkė prof. dr. Živilė Tarasevičienė pasakoja, kad žemės ūkio mokslų studijų patrauklumą lemia pažangiausių technologijų, dronų, inovatyvios technikos, informacinių technologijų pritaikymo galimybės, todėl ši sritis yra įdomi, inovatyvi ir sparčiai besikeičianti. „Susidomėjimą šia sritimi didina ir galimybė keisti pasaulį, darant teigiamą poveikį ir atkreipiant dėmesį į tvarumą bei pasaulinius iššūkius, tokius kaip aprūpinimas maistu, klimato kaita, biologinės įvairovės netektis. Šių studijų absolventams atsiveria plačios karjeros galimybės žemės ūkio ir maisto produktų gamybos versle, biotechnologijų, aplinkos apsaugos ir kitose srityse“, – mintimis dalijasi mokslininkė.
VDU ŽŪA prof. dr. Živilė Tarasevičienė
VDU Agroinovacijų centro Augalinių žaliavų biofermentacijos ir Augalinių žaliavų pasterizacijos laboratorijų vadovė prof. dr. Elvyra Jarienė pastebi, kad maisto studijų kryptis atitinka Lietuvos bei Europos darbo rinkos poreikius – siekiama kokybiškai paruošti kuo daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų. „Populiacijos aprūpinimas saugiu ir kokybišku maistu, maisto grandinių perėjimas prie tvaresnių, skaitmenizacija, struktūriniai pokyčiai, naujų verslo modelių atsiradimas ir kiti iššūkiai, laukiantys maisto sektoriaus, lemia kūrybiškų, turinčių inovatyvų požiūrį, gebančių priimti ir įgyvendinti mokslo žiniomis grindžiamus atsakingus sprendimus, universitetinį išsilavinimą turinčių specialistų poreikį“, – kalba prof. dr. E. Jarienė ir atkreipia dėmesį, kad dėl vykstančių pokyčių galima prognozuoti tolygų šių specialistų poreikio augimą ateityje.
Mokslininkė pastebi, kad motyvuotam jaunimui šios modernios studijos turėtų būti itin patrauklios, nes Lietuvoje ypač skatinama regionų vietovėse kurti verslą, kuriam aktualūs aukštos kvalifikacijos specialistai.
VDU Agroinovacijų centro Augalinių žaliavų biofermentacijos ir Augalinių žaliavų pasterizacijos laboratorijų vadovė prof. dr. Elvyra Jarienė
Darbdaviai aktyviai ieško kvalifikuotų miškininkų
VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros vedėjas prof. dr. Gintautas Mozgeris atkreipia dėmesį, kad neseniai atliktoje studijoje „Miškų ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų poreikio nustatymo metodikos parengimas ir poreikio prognozė 2021–2024 metams“ įvardyta, kad „atliepiant rinkos poreikius į Miškininkystės bakalauro universitetines studijas kasmet reikėtų priimti po 52 studentus“ bei „kasmet Lietuvos darbo rinkai reikės naujai parengtų vidutiniškai po 20 miškininkystės krypties magistrų“.
Prof. dr. G. Mozgeris pasakoja, kad dabar visi to pageidaujantys Miškų ir ekologijos fakulteto absolventai nesunkiai suranda darbą pagal profesiją. Pavyzdžiui, 2023 metais iš 17 nuolatines miškininkystės bakalauro studijas baigusių absolventų VĮ Valstybinėje miškų urėdijoje įsidarbino apie 15.
Prof. dr. G. Mozgeris atskleidžia, kad nuolat sulaukia potencialių darbdavių užklausimų. „Darbdaviai aktyviai ieško motyvuotų studentų, kurie norėtų dirbti pagal studijuojamą specialybę, tačiau dažniausiai tenka nuvilti, nes „laisvų“ studentų jau seniai nebėra. Norintys įgyti praktinės patirties pradeda dirbti pirmuose kursuose ir vėliau darbdaviams jau tenka pasistengti, norint sudominti, nes dabar renkasi studentas, ne darbdavys“, – pasakoja profesorius.
VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros vedėjas prof. dr. Gintautas Mozgeris
Efektyvi logistika, racionalūs finansų valdymo sprendimai – visos ekonomikos variklis
VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis pastebi, kad augančios tarptautinės prekybos apimtys, didėjanti produktų gamyba ir mainai vidaus rinkoje reikalauja pažangių logistikos sprendimų. „Siekiant užtikrinti efektyvų ir savalaikį prekių judėjimą reikia specialistų, gebančių valdyti sudėtingus prekių pristatymo tinklus. Elektroninės prekybos augimas kvalifikuotų logistikos profesionalų deficitą tik dar labiau padidina“, – pasakoja prof. dr. B. Vaznonis.
„Nors VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultetas parengia ir kasmet darbo rinką papildo gausiu būriu logistikos absolventų, tačiau potencialiems darbdaviams atvykus į fakultetą ne kartą teko nusivilti – daugelis antrojo ir trečiojo kurso studentų jau dirba ir atsparūs socialinių partnerių vilionėms“, – su šypsena kalba dekanas.
VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis
Absolventai ne tik puikiai išmano savo profesinę sritį ir joje naudojamas informacines sistemas, bet ir kalba užsienio kalbomis, dėl to darbo rinkoje žino savo vertę. Tai pasakytina ir apie apskaitos ir finansų specialistų rengimą. Darbo rinkoje nepamainomi studijų programos Apskaita ir finansai absolventai, puikiai įvaldę naujoves finansų valdymo ir apskaitos srityse, gebantys savarankiškai priimti finansų valdymo sprendimus pasitelkiant modernias verslo valdymo sistemas. „Tai įtraukiantis, įdomus darbas, atveriantis plačias karjeros galimybes netgi užsienio kapitalo kompanijose. Finansininkai tiesiogiai dalyvauja strateginių sprendimų, kurie daro įtaką įmonės augimui ir sėkmei, priėmime, todėl galimybė stebėti sprendimų poveikį įtraukia nuo pirmųjų dienų. Sėkminga karjera finansų ir apskaitos srityse dažniausiai lydi smalsius, dėmesingus ir gebančius dirbti komandoje“, – neabejoja prof. dr. B. Vaznonis.
Rūšių pažinimo raliai – metas suklusti besirenkantiems profesiją
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademiją (VDU ŽŪA) neseniai pasiekė džiugi žinia: Europos gyvybės mokslų universitetų asociacijos (angl. Association for European Life Sciences Universities – ICA) organizuotose varžybose „Biologinės įvairovės iššūkis“ Akademijos komanda užėmė garbingą ketvirtąją vietą. Šios komandos vadovas gamtininkas, visuomenininkas, keliautojas VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto lektorius dr. Žydrūnas Preikša įsitikinęs, kad gyvosios gamtos raliai (taip lietuviškai vadinamos biologinės įvairovės pažinimo varžybos) yra puikus būdas turiningai ir aktyviai praleisti laisvalaikį, praplėsti akiratį, paskata visuomenei prisiimti atsakomybę už biologinės įvairovės išsaugojimą, o tokių ralių dalyviams moksleiviams – ateityje tapti VDU ŽŪA studijų programos Taikomoji ekologija studentais.
Du mėnesius vykusias varžybas vainikavo puikūs rezultatai
„Tarptautinių varžytuvių „Biologinės įvairovės iššūkis“ iniciatorius – Nyderlandų Vageningeno universitetas, prie kurio kvietimo tapti dalyviais antri metai prisijungiame ir mes. Akivaizdu, kad dar šiek tiek sustiprinę pajėgas galime tapti ir nugalėtojais“, – su šypsena kalba VDU ŽŪA lektorius dr. Ž. Preikša, pastebintis, kad šiemet tarp 18-os dalyvavusių komandų pirmąją vietą pelniusio Švedijos žemės ūkio mokslų universiteto komanda užregistravo 1927 rūšis, antrąją vietą užėmusio Belgijos Liuveno universiteto komanda – 1717 rūšių, trečiosios vietos laimėtojai olandai iš Vageningeno universiteto – 1575 rūšis. Ketvirtosios vietos laimėtojai lietuviai fiksavo 1205 rūšis.
Lektorius dr. Ž. Preikša atskleidžia, kad pagal nustatytą reglamentą varžybos vyko beveik du mėnesius – nuo gegužės 2 d. iki birželio 28 d., ir buvo leidžiama registruoti tik tas rūšis, kurias pavyko aptikti savo aukštųjų mokyklų teritorijose.
„Iš tiesų didžiausias iššūkis dalyvaujant tokiose varžybose yra tai, kad rūšį reikia ne tik rasti, bet ir identifikuoti, ir tik tada įrašyti į organizatorių nurodytą duomenų bazę. Tarkime, VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto bendruomenė puikiai pažįsta paukščius, tačiau norint identifikuoti aptiktus grybus, kerpes, skirtingas uodų rūšis ar VDU ŽŪA tvenkinyje vegetuojančius dumblius teko paplušėti ieškant informacijos literatūroje bei internete. Šiuo metu yra sukurta speciali internetinė platforma, į kurią galima įkelti visame pasaulyje egzistuojančių gyvybės formų nuotraukas, o dirbtinis intelektas pateikia atsakymą, kas tai gali būti. Tuomet, kai atsakymą patvirtina bent vienas prie platformos prisijungęs ekspertas profesionalas, galime teigti, kad individą identifikavome teisingai“, – aiškina pašnekovas, pastebintis, kad tarptautinės varžytuvės „Biologinės įvairovės iššūkis“ kaip ir visi kiti analogiški renginiai rėmėsi sąžiningumo principu tikintis, kad į duomenų bazę bus įrašytos iš tiesų realiai aptiktos ir teisingai identifikuotos rūšys.
Skatina pastebėti ekosistemų būklę, skirtumus, tarpusavio ryšius
VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto lektorius dr. Ž. Preikša jau daugiau nei dešimtmetis pats yra aktyvus rūšių ralių organizatorius Lietuvoje. Pirmosios tokios vieną parą trukusios varžytuvės buvo suorganizuotos 2013 m. Punios šile. Vėliau specialistus ir mėgėjus gamtos stebėtojus suvienijantys renginiai yra vykę Neries, Kurtuvėnų, Biržų, Dubysos, Labanoro regioniniuose parkuose ir įvairiose kitose biologine įvairove turtingose vietovėse.
Rūšių raliai gali būti momentiniai – trunkantys parą, ir tęstiniai – kelių mėnesių ar visų metų trukmės.
Šiais metais lektorius dr. Ž. Preikša yra sutelkęs „Facebook“ grupę į Laumžirgių stebėjimo ralį. Šių žavių vabzdžių Lietuvoje yra 69 rūšys. Ralis tęsis visą aktyvųjį laumžirgių skraidymo sezoną.
VDU Žemės ūkio akademijos lektorius dr. Žydrūnas Preikša
„Ralis turėtų paskatinti visuomenės domėjimąsi laumžirgiais ir minimaliai padedant ekspertams išmokti juos atpažinti. Asmuo, įkeliantis nuotrauką, jau pats privalo įvardyti užfiksuoto individo rūšį. Džiugu, kad yra išleisti Lietuvos drugių, laumžirgių vadovai, o neseniai pasirodė ir Lietuvos voragyvių knyga. Aukštos poligrafinės kokybės žinynai labai palengvina rūšių pažinimo ralių dalyvių veiklą“, – pastebi pašnekovas. Jo įsitikinimu, žmogus gamta rūpinasi tuomet, kai ją pažįsta. O rūšių pažinimo raliai – puiki priemonė pastebėti ekosistemų būklę, skirtumus, tarpusavio ryšius.
„Dalyvaudami rūšių pažinimo raliuose žmonės pradeda suprasti, kad jiems reikia vis daugiau ekologijos žinių, kad vienos ar kitos rūšies neįmanoma aptikti atsitiktinėse vietose, todėl dėl vieno egzemplioriaus gali tekti nubristi į pelkę, dėl kito – į pievą ar tankų lapuočių mišką“, – gyvosios gamtos pažinimo ralių reikšmę komentuoja pašnekovas.
Klimato krizės kontekste didėja ekologų profesionalų vaidmuo
VDU ŽŪA lektorius dr. Ž. Preikša atkreipia dėmesį, kad nors visuomenės dėmesys biologinės įvairovės išsaugojimui ir auga, Lietuvoje labai trūksta gyvosios gamtos profesionalų, t. y. taikomosios ekologijos specialistų.
„Dėl žmogaus veiklos sukeltos klimato kaitos ar kitų priežasčių nelikus buveinių ar stipriai pablogėjus jų būklei ir sumažėjus jų plotams nyksta arba jau yra išnykusios mums įprastos augalų ir gyvūnų rūšys. Gamtos apsaugos sektoriuje reikalingi profesionalai, kurie geba ne tik kaupti duomenis, bet ir atlikti ekologinės būklės duomenų, naujų objektų poveikio aplinkai analizę bei pateikti prognozes ir mokslu grįstas rekomendacijas“, – ekologijos specialistų poreikį argumentuoja lektorius dr. Ž. Preikša.
Pašnekovo teigimu, siekiant įgyvendinti aplinkosaugos strategijas, dėl kurių yra susitarusi Europa ir kitos pažangios pasaulio šalys, ekologijos specialistų vaidmuo dar augs. Todėl jauniems, naujų žinių ir kompetencijų įgijusiems ekologijos profesionalams atsiveria plačios galimybės tiek privačiame sektoriuje, kuriame verslo įmonės patiria vis didesnį spaudimą dėl aplinkos taršos ir joms reikia profesionalių ekologinių sprendimų, tiek valstybiniame sektoriuje – Aplinkos apsaugos agentūroje, Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje, Saugomų teritorijų direkcijose, savivaldybėse bei kitur.
„VDU ŽŪA vykdoma bakalauro studijų programa Taikomoji ekologija ir magistrantūros studijų programa Ekologija ir klimato kaita yra išskirtinės. Klimato krizės kontekste jos apjungia daug aktualių svarbių temų. Mokydami studentus į aplinką žvelgiame kaip į ekosistemų visumą – analizuojame ne atskirus komponentus, o aptariame visas tris (vandens, agro- ir miškų) ekosistemų grupes bei tai, kaip jos tarpusavyje sąveikauja ir viena kitą veikia. Taip pat studentai įgyja daug biologijos mokslo žinių, gebėjimą identifikuoti rūšis. Tad jaunus žmones, šiuo metu tebesvarstančius apie profesiją, raginčiau rinktis ekologo kelią, nes jis ir be galo įdomus, ir labai prasmingas“, – reziumuoja lektorius dr. Ž. Preikša.
VDU absolventas Andrius: apie „vdu’išką“ dvasią ir kodėl verta rinktis sunkesnius dalykus
Dalinamės interviu su Andriumi Veršinsku, 2016 m. Vytauto Didžiojo universitete baigusiu Politikos mokslų bakalauro studijas, o 2023 m. – Vidurio Rytų Europos ir Lietuvos istorijos magistrantūros studijas. Šiuo metu Andrius yra „Kaunas IN“ verslo skyriaus vadovas. Kaip pasakoja pats Andrius, „Kaunas IN“ yra Kauno miesto ekonominės plėtros, o taip pat ir miesto reprezentacinė agentūra, bet pagrindinis jos tikslas – kad Kaune būtų kuo daugiau gerai apmokamų darbo vietų. Tačiau su Andriumi kalbėjomės daugiausia ne apie darbą, o apie tai, kas atvedė iki jo – studijos VDU.
Kodėl studijoms pasirinkote būtent VDU ir būtent politikos mokslus?
Ką gi, reiktų nusikelti kokius 10 metų atgal, bet stojau į VDU pirmu numeriu ir nesvarsčiau kitų alternatyvų. Tuo metu mane daug kas domino: nuo filosofijos, psichologijos, istorijos iki ekonomikos ir kitų dalykų, o politikos mokslai buvo ir nemaža dalimi išlieka tai, kas vienija visas šias sritis ir suteikia platų išsilavinimą. Ir tą platų išsilavinimą VDU tikrai suteikė, ir ne tik politikos moksluose, bet ir bendrai, o tai traukė ir žavėjo. Tuo metu atrodė, kad tai labai stipri studijų programa, ir manau, kad tikrai gavome tai, ką tuo metu Lietuvoje buvo galima gauti geriausio iš skirtingų kontekstų ir dėstytojų. Tarkim, psichologijos dėstytojas doc. dr. Visvaldas Legkauskas, grįžęs iš Kembridžo, prof. dr. Leonidas Donskis ar dr. Bernaras Ivanovas, dr. Rytis Bulota, prof. dr. Lauras Bielinis ir kiti. Galima minėti daug pavardžių – kaip dėstytojus gavome tuos, kurie Lietuvoje buvo stipriausi savo srityse.
O kas paskatino po penkerių metų pertraukos magistro studijas rinktis taip pat VDU?
Žinoma, gyvenau ir dirbau Kaune, tad buvo patogu rinktis VDU, bet iš kitos pusės, manau, kad vėlgi šios studijos buvo geriausia, ką Lietuvos istorikų kalvė galėjo pasiūlyti. Be to, jau žinojau, kad VDU svarbu yra reikalo esmė, ėjimas į dialogą, noras pažinti. Kadangi stojau po 5 metų pertraukos, galvojau, ateisiu čia toks vienas „dėdė“, bet nieko panašaus, pagal amžių buvau kažkur per vidurį – buvo ir kur kas vyresnių žmonių, ir jaunesnių, ir visi iš be galo skirtingų sričių: kas stand-up comedy atlikinėjo profesionaliai, kas dirbo istorikais, kas mokyklose istoriją dėstė, kas europinius projektus prižiūrėjo, kas žurnalistikos, menų istorijos srityje dirbo. Susiformavo labai universalus ir platus kursas tiek amžiaus diapazonu, tiek interesų laukais. Ir tai be galo smagu, nes susibendravom – kas pusmetį darydavom išvykstamuosius mini simpoziumus, pasibuvimus. Ką gavom studijų metu, tai intelektualesnis, tematinis bendravimas: ir su tais pačiais dėstytojais, kokie tai bebūtų garsūs vardai, ir vieni su kitais. Studijos VDU praturtino ne tik žiniomis, ne tik diplomais ar kitais akademiniais įvertinimais, bet ir ryšiais, žiniomis, partnerystėmis, suvokimu. Todėl ir bakalauro, ir magistro studijų laikus prisimenu ir vertinu pozityviai.
Kas labiausiai įsiminė iš studijų laikų?
Tikrai įsiminė kai kurios išskirtinės paskaitos ar seminarai. Pavyzdžiui, prisimenu vieną dr. Bernaro Ivanovo seminarą – paleido tokią minties giją, kad gal 40 minučių vystė pasakojimą, kuris šokinėjo nuo vienos temos prie kitos, įtraukdamas ir geopolitiką, ir budizmą, ir sociologiją, ir gyvenimo prasmės klausimus. Manyčiau, kad turėjome bent europinio lygmens mintijimą. Panašių epizodų buvo ir daugiau: su rimtu atradimo džiaugsmu, su intelektualine įtampa ar iššūkiu. Beje, vienas ryškiausių prisiminimų susijęs su prof. Leonidu Donskiu, kadangi jis buvo mano bakalauro baigiamojo darbo vadovas, de facto turbūt buvau paskutinis formalus studentas, kuris pas jį rašė darbą. Jis, būdamas tikrai ne mažiausiai užsiėmęs žmogus, atėjo į mūsų baigiamųjų darbų gynimus, o mūsų buvo daug, gal 71, tai viskas vėlavo kokias 2 valandas – o profesorius atėjo laiku, ir, nepaisant, kiek viskas vėlavo, išlaukė mano eilės, kad pats perskaitytų recenziją ir pasidalintų savo vertinimu. Manau, kad tai tikros „vdu‘niškos“ dvasios pademonstravimas.
Įsiminė ir patirtys prisijungus prie Akademinio politologų klubo. Pavyzdžiui, turėjome pokalbių ciklą „Politika + sportas“, teko ir Paulių Motiejūną pakalbinti – pasikvietėm VDU politikos mokslų dėstytoją Rytį Bulotą ir šnekėjom, kaip politika veikia sportą ir kaip sportas veikia politiką. Arba, pavyzdžiui, dabartinis Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas su akademinio pasaulio atstovais dalyvavo mano moderuotoje diskusijoje – tai tokios pirmosios patirtys, kai drąsiai ėjome, drąsiai kalbinome, ir suorganizuodavome ne tik sau, bet ir kitiems kokį įdomų reikalą. Šios patirtys nemažai davė viešo kalbėjimo, moderavimo, organizavimo, o vėliau ir darbinės veiklos perspektyvoje. Tad įsiminusių dalykų kaleidoskopas įvairus – ir tai, kas vyko auditorijose, ir tai, kas vyko vietoje auditorijų laiko.
Ar palaikote santykį su VDU net baigęs studijas? T. y. ar apsilankote universiteto renginiuose, gal vis dar bendraujate su dėstytojais, kurso draugais, gal galvojate apie doktorantūros studijas ar dar kaip nors kitaip nepamirštate VDU?
Vienas iš „nepamiršimų“ – grįžimas į magistro studijas po 5 metų pertraukos. Be to, ir darbinėje aplinkoje po iniciatyvos „Studijuok Kaune“ starto intensyviai bendraujame su universitetu. Nors ir anksčiau darbinių santykių ir partnerių iš VDU netrūko. Beje, bandžiau siūlyti tam tikrus pokyčius VDU – kalbėti labiau verslo kalba, ypač organizacine verslo kalba, būti patogesniems verslui. Iš savo patirties ir matydamas kitą pusę, galėdamas suformuluoti konkretų poreikį, jaučiuosi tiesiogiai prisidedantis prie savo universiteto tobulėjimo, o ir iš darbinės veiklos pusės – gerinantis Kauno ekosistemą. Tad darbinių santykių su VDU pastaruoju metu tikrai netrūksta.
Beje, bakalauro studijų metu bandžiau tokį neformalų akademinį klubą inicijuoti – be kitų veiklų kviesdavome dėstytojus prie kavos ar alaus padiskutuoti ar kokią temą aptarti. Tai būdavo tarpdisciplininiai pokalbiai, kviesdavomės istorikus, politologus, dėstytojus iš kitų fakultetų ir kitų studijų programų. Kas smagu – dėstytojai visada sutikdavo. Ir dabar dar su kai kuriais dėstytojais išlikęs gal ne toks intensyvus, bet tikrai kolegiškas ryšys.
O dėl doktorantūros – turiu tokių pasvarstymų, tad galimybės neatmetu, o juk ir toks sprendimas per dieną nepadaromas. Bet trauką į doktorantūrą jaučiu, buvo ir paskatinimų iš dėstytojų, tad manau, kad tikrai gebėčiau tą daryti.
Ir, žinoma, universitetas yra žmonės. Ir naujos, plačios pažintys, draugystės šiuolaikiniame pasaulyje – vis ryškesnis universiteto išskirtinumas bei privalumas. Čia suformuotos naujos, jau kiek kitokios negu mokykloje draugystės bent man, manau – visam gyvenimui.
Ką patartumėte šiandieniniam VDU studentui?
Dalyvauti paskaitose, ypač tose, kuriose verta dalyvauti. Nedvejoti ir pasiimti kad ir tą sunkesnį, bet tikrai įdomų ir vertingą studijų dalyką, nebijoti „nuklysti“ į kitas dominančias temas, net jei tai visai kitokie kontekstai – niekada nežinai, kaip jie susisies. Aš irgi buvau, tarkim, astronomiją pasirinkęs – jau tada mąsčiau, kad kada daugiau gyvenime taip fundamentaliai, moksliškai, sistemingai galėsiu apie astronomiją pasidomėti, jei ne dabar. Su tokiu suvokimu, prie kurio prisidėjo ir VDU dėstytojai, turbūt ir nugyvensiu savo gyvenimą – imti tai, kas įdomu, nors tai ir sunkiau, imti tai, kas vertinga, o ne kad lengviau būtų praslysti. Kitas dalykas, ko palinkėčiau – kurti vertes ir sau, ir kitiems, ir aplinkai. Net jei neatlygintinai kažką darai, tai tau atsiperka įvairiais rakursais. Tai to ir palinkėčiau – išnaudoti galimybes, kurti prasmes patiems ir pasiimti tai, ką galima pasiimti geriausio, nesifokusuojant į formalumą, pažymį ar dar kažką.
Kas Jums yra VDU?
Atsakysiu labai paprastai – tai mano universitetas.
Vokiečių kalbos mokėjimas – kelias į plačias karjeros perspektyvas
Nors Vokietija yra viena svarbiausių investuotojų Lietuvoje, o nuo šiol – ir svari NATO kolektyvinės gynybos partnerė (iki 2027 m. Lietuvoje bus perkelta 5 tūkst. Vokietijos kariuomenės brigados karių ir civilių), mūsų šalyje vis dar stinga vokiečių kalbą mokančių darbuotojų.
„Dalis Vokietijos brigados karių ir civilių čia atvyks su savo šeimomis, kurioms reiks įvairių paslaugų – ikimokyklinio ir pagrindinio ugdymo, kalbos mokymo ir pan. Karių dislokacija pamažu prasideda, tad viską kruopščiai planuojantys vokiečiai jau dabar domisi, ar Lietuvoje rasis pakankamai darbuotojų, galinčių šias paslaugas užtikrinti“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė, germanistė doc. dr. Rūta Eidukevičienė.
Vokiškai kalbančių darbuotojų stygius – strateginė Lietuvos problema
Pasak docentės, su vokiškai kalbančių specialistų trūkumu jau susiduria ne tik šalies saugumo sektorius. Pavojaus varpais skambina verslo ir švietimo atstovai.
„Šiuo metu dauguma šalies savivaldybių planuoja nuo rugsėjo mokyklose atsisakyti rusų kaip antrosios užsienio ir siūlyti moksleiviams rinktis vieną iš Europos Sąjungos (ES) kalbų. Šeštokams dažniausiai siūloma mokytis vokiečių arba prancūzų, kai kur ir ispanų kalbą, tačiau šių kalbų mokytojų trūksta, ypač regionuose. Duomenys rodo, kad per paskutinius metus vis daugiau moksleivių renkasi vokiečių kalbą, tačiau, žinant glaudžius Lietuvos ir Vokietijos ryšius bei vokiečių kalbos atveriamas karjeros perspektyvas, šis procentas galėtų būti didesnis“, – įsitikinusi R. Eidukevičienė.
Ji taip pat pastebi ir naują tendenciją, jog mokykloms dėl vokiečių kalbos specialistų tenka konkuruoti ir su verslu – tiek lietuviškos, tiek mūsų šalyje veikiančios tarptautinės įmonės vokiečių kalbos mokėjimą laiko itin svarbia kompetencija, tad įmonių durys vokiečių kalbą pasirinkusiems studentams dažniausiai atsiveria dar studijų metu.
„Atliepdami šį poreikį, prieš kelis metus pertvarkėme savo germanistikos studijų programą – jau pačiame pirmame semestre studentams siūlome karjeros planavimo praktiką, kurios metu jie lankosi įvairiose su Vokietijos rinka dirbančiose įmonėse, iš specialistų išgirsta, kokių kompetencijų tikisi būsimi darbdaviai, atlieka jų skirtas užduotis, o vėlesniuose semestruose grįžta atlikti ilgesnės praktikos įmonėje. Šiandieninės vokiečių kalbos studijos daug labiau orientuotos į praktinių įgūdžių plėtojimą ir platesnių žinių apie Vokietiją suteikimą“, – ateities perspektyvas būsimiems specialistams brėžia VDU bakalauro studijų programos „Užsienio kalbos ir kultūros: vokiečių kalba ir komunikacija“ dėstytoja.
Doc. dr. Rūta Eidukevičienė
Dėl specialistų trūkumo yra praradę ir keletą potencialių investicinių projektų
Pasak R. Eidukevičienės, plėtrą užsienyje vykdančios įmonės pripažįsta faktą, kad dažnu atveju vien tik anglų kalbos nebepakanka, o sėkmingus verslus nuo „vidutinių“ skiria tai, kad komunikuojama būtent ta kalba, kokioje šalyje vystomas verslas arba kuria kalba klientai.
„Kalbant apie Vokietijos rinką, verslo atstovai pabrėžia, kad tokių darbuotojų, kurie ne tik moka vokiškai, bet ir išmano tam tikrus komunikacinius ir kultūrinius niuansus, labai trūksta, o netolimoje ateityje tik dar labiau reikės“, – įsitikinusi docentė, pati nemažai laiko dirbusi verslo srityje, o šiandien padedanti įmonėms plėsti darbuotojų tarpkultūrinės komunikacijos su vokiškai kalbančiomis šalimis gebėjimus.
Docentei antrina „KaunasIN“ verslo skyriaus vadovas Andrius Veršinskas, pabrėždamas, kad Vokiečių kalbos poreikis darbo rinkoje visoje Lietuvoje ir ypač Kaune yra didelis ir didėjantis. Vokietija išlieka ne tik viena pagrindinių Lietuvos eksporto rinkų, bet šios šalies investuotojų yra daugiausiai ir jie – didžiausi Lietuvoje bei Kaune.
„Kaune įsikūrę investuotojai plečiasi ne tik tose srityse dėl kurių atėjo į Lietuvą. Tarkim, automobiliams elektronikos komponentus gaminančios „Continental“ ir „Hella“ atidarė savo verslo paslaugų (finansų) centrus, kuriuose didelis prioritetas teikiamas, o kartais ir reikalavimas – vokiečių kalba. Iš tiesų, dėl vokiškai kalbančiųjų specialistų trūkumo esame praradę keletą potencialių investicinių projektų Kaune“, – teigia A. Veršinskas.
Andrius Veršinskas (Kaunas IN nuotr.)
Anot pašnekovo, nereikėtų stebėtis, jog vokiečių kalba yra viena iš tų užsienio kalbų (anglų mokėjimui tapus rinkos standartu), kurios geras mokėjimas gali pats iš savęs garantuoti darbo vietą verslo paslaugų centruose ar pardavimų komandose, net ir neturint kitų specifinių skirtingoms industrijoms reikalingų žinių ar išsilavinimo. „Net ir inžinieriams ar kitose srityse aiškias specifines žinias, kompetencijas, išsilavinimą turintiems darbuotojams užsienio kalbų, ypač vokiečių, mokėjimas dažnai labai konkrečiai reiškia papildomus keletą (ar daugiau) šimtų eurų į rankas per mėnesį“, – tvirtina A. Veršinskas.
Apie jau ne vienerius metus augantį vokiškai kalbančių specialistų poreikį kalba ir Kaune įsikūrusios vokiško kapitalo įmonės „Festo“, kurioje dirba gausus būrys VDU germanistikos specialybės absolventų, techninio palaikymo – vokiečių kalbos komandos vadovas Mantas Butkus.
„Džiugu, jog Lietuvoje turime švietimo įstaigų, kurios skiria didelį dėmesį tarpkultūrinės komunikacijos įgūdžių ugdymui. Tai ypač padeda naujiems darbuotojams greičiau įsilieti į tarptautinę komandą ir sėkmingai bendradarbiauti su kolegomis iš Vokietijos, Austrijos ar Šveicarijos“, – apie VDU vykdomas „Vokiečių kalbos ir komunikacijos“ studijas atsiliepia M. Butkus.
Mantas Butkus („Festo“ nuotr.)
Studijų metu tobulinama ne tik kalba, bet ir tarpkultūrinės kompetencijos
Tuo metu R. Eidukevičienė atkreipia dėmesį, jog VDU studijų programa „Vokiečių kalba ir komunikacija“ išsiskiria tuo, jog yra skirta ne tik norintiems išmokti vokiečių kalbą (kalbos galima pradėti mokytis nuo nulio arba tobulinti jau turimas žinias), bet ir susipažinti su Vokietijos ir kitų vokiškai kalbančių šalių istorija, kultūra, ekonomine sistema, atlikti šiose šalyse praktiką, dalyvauti tarptautiniuose studentų projektuose.
„Rinkdamiesi dalykus, „Vokiečių kalbos ir komunikacijos“ studentai gali patys nuspręsti, kurios srities – verslo, teisės, medijų, reklamos ar turizmo – vokiečių kalbą nori tobulinti. Be to, šalia vokiečių kalbos siūloma mokytis ir dar vieną ES kalbą – prancūzų, italų arba ispanų. Vokiečių filologijos studijų studentai, šalia pagrindinės savo studijų programos, gali pasirinkti gretutinę specialybę, kuri suteikia papildomų galimybių rasti mėgstamą darbą. Nuo šių metų, pasirinkus gretutines pedagogikos studijas skiriama 357,50 eurų stipendija“, – privalumus vardija viena iš šios programos dėstytojų.
Ji taip pat pabrėžia ir universiteto siūlomas plačias tarptautines galimybes – „Vokiečių kalbos ir komunikacijos“ studijų VDU vykdytojai glaudžiai bendradarbiauja ne tik su vietos socialiniais partneriais, bet ir su partneriniais Vokietijos universitetais. Vienas iš jų – Saarlando universitetas, kuris, kaip ir VDU, yra Europos universitetų aljanso „Transform4Europe“ narys.
„Aljanso partneriai atranda vis naujų veiklų ir iniciatyvų, kurios padeda kūrybiškai ir inovatyviai transformuoti studijas ir mokslo tyrimus. Viena iš tokių iniciatyvų – nuo šių metų rugsėjo VDU ir Saarlando universitetas pradeda kartu vykdyti studijų modulį „Tarpkultūrinė vokiečių kalbos didaktika“, kurį gyvai ar nuotoliu išklausę VDU germanistikos ar kitų užsienio filologijų studentai įgis Saarlando universiteto įsteigtą sertifikatą (InterDiDaF). Šios studijos vyks mišriose tarpkultūrinėse grupėse, studijuojantieji bendrai vykdys įvairius praktinius projektus, įgis vokiečių kalbos didaktikos kompetencijų ir pasirengs vokiečių kalbos mokymui tarptautiniame kontekste“, – pasakoja R. Eidukevičienė.
InterDiDaF studijų koordinatorės Saarlando universitete Elisabeth Venohr teigimu, tarpdiscipliniškumas, daugiakalbystė ir tarpkultūrinės kompetencijos ugdymas – svarbiausi šios partnerystės orientyrai. „InterDiDaF studijos ir sertifikatas skatina studentus ir dėstytojus į kalbos mokymą ir mokymąsi pažvelgti iš naujos perspektyvos, per vokiečių kalbą plėsti tarpkultūrines kompetencijas ir ruoštis jas taikyti daugiakalbiuose, ypač pasienio regionų, kontekstuose“, – sako dr. E. Venohr.
Dr. Elisabeth Venohr (Saarlando universiteto nuotr.)
Saarlando žemės Ekonomikos, inovacijų, skaitmenizavimo ir energetikos ministrė Elena Yorgova-Ramanauskas taip pat sveikina stiprėjančią abiejų universitetų partnerystę ir pabrėžia bendradarbiavimo su būsimais darbdaviais svarbą. „Augančio kvalifikuotų specialistų poreikio patenkinimas – užduotis, kurią artimiausius dešimtmečius kartu turi spręsti politikai, verslas ir universitetai. Mums trūksta darbuotojų, pasirengusių užimti laisvas darbo vietas. Labai svarbu, kad jau studijų metu studentai greta užsienio kalbos įgytų ir kitų kompetencijų, taip pat tarpkultūrinio bendravimo įgūdžių, nes norime, kad atvykę darbuotojai pas mus jaustųsi gerai. Aukštųjų mokyklų ir įmonių bendradarbiavimas supažindinant jaunus žmones su verslo aplinka naudingas abiem pusėms“, – kalba E. Yorgova-Ramanauskas.
Elena Yorgova-Ramanauskas (Oliver Dietze nuotr.)
VDU docentės R. Eidukevičienės nuomone, šiandien vienas iš svarbiausių jos kuruojamos vokiečių kalbos ir komunikacijos programos uždavinių – ne tik išmokyti studentus vokiečių kalbos, bet ir suteikti studentams galimybę kuo anksčiau įsitraukti į akademinius ir profesinius tinklus, įgyti praktinių įgūdžių ir tarptautinių mainų patirties.
„Bendradarbiavimas su Saarlando universitetu ir naujai įsteigtas sertifikatas, galimybė greta germanistikos studijų pasirinkti patinkančią gretutinę specialybę, kuo anksčiau susipažinti su darbo rinkos realijomis – visa tai ne tik padeda studentams siekti asmeninės karjeros, bet ir užtikrina universiteto indėlį sprendžiant Kaune ir visoje Lietuvoje jaučiamą kvalifikuotų vokiečių kalbos specialistų poreikį“, – įsitikinusi R. Eidukevičienė.
Bulgarijoje – T4EU mokymų stovykla studentams ir jaun. mokslininkams
VDU ir kitų aljanso „Transform4Europe“ universitetų jaunieji mokslininkai, doktorantai ir magistrantai kviečiami dalyvauti pirmojoje T4EU mokymų stovykloje, kuri vyks rugsėjo 10–12 d. Burge (Bulgarija). Akademiniai ir kiti atitinkamų sričių darbuotojai iš T4EU regionų kviečiami dalyvauti kaip mokymų mentoriai.
Šios stovyklos tema – darnus vystymasis ir aplinkos transformacija: efektyvi klimato adaptacija ir inovacijos. Joje siekiama suburti T4EU universitetų jaunuosius mokslininkus, doktorantus ir magistrantus, kurie specializuojasi arba studijuoja šią sritį, ir suteikti jiems galimybę sužinoti daugiau ir praktikuotis šiais opiais klausimais.
Organizatoriai taip pat kviečia akademikus ir kitus darbuotojus, dirbančius šioje srityje, kurie galės prisijungti prie šio renginio kaip mentoriai ir kartu su mokymų dalyviais aptarti šios srities iššūkius ir galimybes kaip pagrindą tolesniam bendradarbiavimui Aljanso ir „T-Labs“ tinkle.
Renginys yra skirtas magistrantams, doktorantams, jauniesiems mokslininkams ir kt. Dalyviams bus suteikta stipendija, padengsianti kasdienes ir transporto išlaidas.
Paraiškas teikti galima iki liepos 29 d.
T4EU mokymų stovyklą organizuoja T4EU Išmaniųjų miestų ir regionų Aplinkos transformacijos laboratorija.
Registracija
Daugiau informacijos
Turintys šias kompetencijas darbo vietą renkasi patys
Šiais metais 100-mečio jubiliejų mininti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) kaip vieną svarbiausių savo veiklos segmentų įvardija aktyvų bendradarbiavimą su verslu. Per 30 studijuoti siūlomų studijų programų yra nuolat atnaujinamos bei tobulinamos dalyvaujant darbdaviams bei atsižvelgiant į jų poreikius. O šie poreikiai pastebimai kinta agroverslo, maisto pramonės, miškininkystės įmonėms ir ūkininkams nuo tradicinio modelio „dirbti sunkiai“ pakilus į lygmenį „dirbti sumaniai“. Todėl darbdaviai jaunus žmones skatina drąsiai rinktis su veikla žemės ūkyje bei miškininkystėje susijusias universitetines bakalauro studijas. O jas baigusiuosius, atsižvelgiant į sparčius šių sektorių modernizacijos tempus ir darbo rinkos poreikius, savo kompetencijų lauką ragina plėsti studijuojant magistrantūroje.
Žemės ūkiui keliami uždaviniai reikalauja vis aukštesnės kompetencijos šių uždavinių sprendėjų
„Šiandienos iššūkių kontekste žemės ūkiui keliami uždaviniai perkopia vieno sektoriaus ribas. Strateginė jo užduotis aprūpinti maistu augančią pasaulio gyventojų populiaciją tebeišlieka. Tačiau žemės ūkis privalo sugebėti prisitaikyti prie klimato kaitos, gaminti vis daugiau kokybiško maisto nesukeldamas neigiamo poveikio aplinkai. Be to, vystantis bioekonomikai ir žiedinei ekonomikai, pastebimai auga dar viena svarbi žemės ūkio funkcija – jis tiekia vis daugiau žaliavų įvairioms pramonės šakoms bei energetikos sektoriui. Akivaizdu, kad visiems šiems tikslams pasiekti reikia naujų žinių ir inovacijų“, – teigia bioekonomikos tyrimų srityje dirbanti mokslininkė, VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė.
Pasak pašnekovės, šiuo metu besimokantiems VDU Žemės ūkio akademijoje suteikiama ne tik fundamentinių pasirinktos profesijos žinių, bet ir įvairių tarpdisciplininių – duomenų valdymo, informatikos, skaitmenizacijos, vadybos, komunikacijos ir kt.
„Agrosektorius, palyginti su kitais sektoriais, yra vienas sparčiausiai skaitmenizuojamų ir robotizuojamų. Prognozuojama, kad per ateinantį dešimtmetį robotai bus įdiegti ir dirbs kiekviename pažangiame ūkyje. Agrosektoriuje dronų, mašinų su jutikliais naudojimas jau yra tapęs įprastu reiškiniu. Inžinieriai, agronomai, netgi tokie specialistai kaip laukinės gamtos atkūrėjai (angl. rewilder) bus tie profesionalai, kurie turėdami skaitmenizacijos, informatikos, žemės ūkio technologijų žinių bagažą kurs ateities žemės ūkį. VDU ŽŪA, glaudžiai bendradarbiaudama su agroverslu ir atliepdama jo lūkesčius, šiuo metu įgyvendina apie 30 studijų programų“, – kalba VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė, pastebinti, kad pastaruoju metu šioje aukštojoje mokykloje gerokai išaugo magistrantūros studijų populiarumas. Ir tai yra patvirtinimas, kad norint rasti vardiklį tarp gyvosios gamtos ir vis sudėtingesnių inovacijų, reikalingi tai išmanantys specialistai.
VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė
Miškininkystės studijų programų rengėjai nuolat laiko ranką ant sektoriaus aktualijų pulso
„VĮ Valstybinių miškų urėdijoje (VMU) dirba daugiau nei 500 darbuotojų, kuriems yra privalu būti įgijus universitetinį miškininkystės srities pirmosios pakopos išsilavinimą. Todėl nekantriai laukiame netrukus VDU ŽŪA vyksiančios diplomų įteikimo šventės, kuomet absolventų būryje sveikinsime ir grupę mūsų įmonės miškininkų.
O jeigu darbuotojas ateityje sieks vadovaujančiojo posto, jis turės būti baigęs magistrantūros studijas. Ir šis reikalavimas nustatytas ne dėl įrašo asmens CV, o dėl gilesnių specialisto žinių ir kompetencijų, kurios reikalingos vertinant didelius duomenų srautus bei priiminėjant geriausiai subalansuotus sprendimus. Miškininkystės sektoriuje stebima ryški kartų kaita, ir kyla pavojus, kad jau artimoje ateityje galime pritrūkti aukštos kompetencijos žmogiškųjų išteklių. Todėl įmonė deda pastangas užbėgti šiai problemai už akių, bendradarbiaudama su miškininkystės specialistus rengiančia VDU Žemės ūkio akademija, dalyvaudama moksleiviams skirtose studijų mugėse, organizuodama edukacinius renginius mokyklose, pristatydama miškininko profesiją kaip patrauklią ir perspektyvią“, – į apsirūpinimo žmogiškaisiais ištekliais ateitį orientuotus veiksmus komentuoja VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė.
Pasak pašnekovo, Valstybinių miškų urėdijai valstybė yra iškėlusi labai atsakingus uždavinius. Tai miško atkūrimas ir įveisimas, jo sodmenų išauginimas, medienos ruoša ir prekyba. Miškininkai turi inventorizuoti VMU valdomus išteklius, atlikti ūkinės veiklos bei miško išteklių rodiklių analizę ir suprojektuoti ūkines priemones miško ištekliams naudoti, atkurti bei gerinti.
„Uždaviniai išties dideli, tačiau šiame kontekste nuo stereotipiškai įsivaizduojamos miškininkų veiklos pobūdis yra visiškai pasikeitęs. Šiuolaikinėje miškininkystėje naudojama labai daug modernių technologinių priemonių – nuo specialiojo transporto iki skaitmeninių programų ir robotų dronų. Todėl bendradarbiaudami su VDU ŽŪA drauge organizuojame studentų profesines praktikas, teikiame siūlymus tobulinant studijų programas. Mūsų darbuotojai dirba ir VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dėstytojais. Džiugu, kad miškininkystės studijų programų rengėjai nuolat laiko ranką ant sektoriaus aktualijų pulso ir studijų programos tobulinamos bei atnaujinamos atsižvelgiant į socialinių partnerių bei darbo rinkos lūkesčius. Miško paskirtis šiuo metu yra kur kas platesnė nei medienos gamyba, todėl ir šiuolaikinė miškininkystė neapsiriboja rutininių procedūrų vykdymu – miškininkas privalo gebėti priimti efektyvius sprendimus. Jis turi turėti tvirtą teorinių žinių bagažą, gebėti kritiškai ir kūrybiškai mąstyti, mylėti gamtą, išmanyti technologijas bei gebėti auginti ekologiniu, ekonominiu ir socialiniu požiūriu tvarų mišką“, – reziumuoja V. Kaubrė, atkreipdamas dėmesį, kad būsimieji miškininkai yra ir vieni iš nedaugelio, kurie mokosi lotynų kalbos. O tai tradiciškai laikoma aukštos erudicijos ženklu.
VĮ Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė
Naujos kartos specialistai kelia iššūkių patiems darbdaviams
„Agrosektoriuje dirbantis agronomas, inžinierius, socialinių mokslų atstovas šiandien turi gebėti analizuoti, sisteminti duomenis bei rasti geriausiai subalansuotus sprendimus, nes sektorius labai sparčiai žengia pažangiausių technologijų keliu, ir darbas su duomenimis, technologijomis tampa vienu esminių sėkmės rodiklių. Taip pat šis specialistas turi gebėti dirbti komandoje, būti komunikabilus, iniciatyvus bei finansiškai raštingas“, – kalba pasėlių savidraudos fondo Vereinigte Hagelversicherung VVaG filialo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika, pastebintis, kad išaugę uždaviniai reikalauja visiškai naujų sektoriaus darbuotojų kompetencijų – jie turi gebėti analizuoti didelius duomenų srautus ir priiminėti sprendimus, nuolat siekti naujų žinių, dirbdami komandoje argumentuotai ginti savo nuomonę. Pasak M. Rusteikos, agrosektorius šiandien laukia lyderių ir tarpdisciplininių žinių įgijusių profesionalų.
„Tokie lūkesčiai kelia naujų iššūkių ir vienintelei šalyje specialistus agrosektoriui rengiančiai VDU Žemės ūkio akademijai. Tačiau jos ilgametė patirtis ir partnerystė su agroverslo įmonėmis šiandien yra pavyzdys, kaip bendradarbiaujant galima pasiekti puikių rezultatų. Tiek mūsų, tiek kitų įmonių atstovai studentams skaito paskaitas, organizuoja profesines praktikas, inicijuoja naujų programų atsiradimą ir esamų tobulinimą. Tarkime, mums, kaip tarptautinei kompanijai, yra aktualu tai, kad VDU ŽŪA studijų programos yra tarptautiškos ir studentai gali sėkmingai dalyvauti tarptautiniuose mainų projektuose“, – kalba pašnekovas.
M. Rusteikos teigimu, VDU ŽŪA studijų programos, kaip to pageidauja darbdaviai, kartu yra ir specializuotos, suteikiančios specifinių bazinių žinių, ir tarpdisciplininės, orientuotos į platų kontekstą.
Vereinigte Hagelversicherung VVaG filialo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika
„Kadangi studentai jau nuo antro studijų kurso įmonėse atlieka profesinės veiklos praktikas, jie akivaizdžiai patiria, kaip teorinės žinios koreliuoja su gamyba ir kitomis praktinėmis veiklomis“, – pastebi pašnekovas. Be to, studijų procesą praplečia užsiėmimai moderniose VDU ŽŪA laboratorijose ir Bandymų stotyje, kur studentai turi galimybę matyti, kaip gimsta inovacijos.
„Visa tai jauniems žmonėms padeda išsikristalizuoti būsimą asmeninės karjeros kryptį, kuri VDU ŽŪA absolventams gali būti labai plati – jie sėkmingai dirba agroverslo įmonių specialistais, vadovais, teikia konsultavimo paslaugas, eina pareigas viešajame sektoriuje ar vysto nuosavus verslus“, – dėsto pasėlių savidraudos fondo filialo vadovas ir VDU ŽŪA socialinis partneris, pastebintis, kad visais atvejais gilesnes žinias savo darbe gali pritaikyti magistro laipsnį įgijęs absolventas. Studijuodamas magistrantūroje žmogus jau turi susiformavusį tikslą, žino, ką moka ir kokių žinių pageidauja gauti. Labai svarbu ir tai, kad magistrantas gali keisti studijų kryptį ir taip praplėsti savo kompetencijų ribas. Agronomas gali studijuoti vadybą, ekonomiką, žemėtvarkininkas – teisę ir t.t.
Pašnekovas atviras: jauni, naujos kartos specialistai kelia naujų iššūkių ir pačioms agroverslo įmonėms. „Ateina nauja karta, baigusi šiuolaikines studijų programas, gebanti laisvai komunikuoti užsienio kalbomis, naudotis išmaniosiomis technologijomis. Jos atstovai nėra nusiteikę laukti, kol darbdavys juos pasirinks. Tai jie renkasi darbo vietą, kurioje dirbti būtų patrauklu ir perspektyvu. Tai pačias įmones skatina tobulėti. Dėl to dar sparčiau vystosi visas agrosektorius“, – teigia M. Rusteika, pastebintis, kad 95 proc. pasaulyje sukurtų žemės ūkio inovacijų šiuo metu Lietuvoje jau yra taikomos ir tai visiškai keičia suvokimą apie veiklą žemės ūkyje.
Po studijų Korėjoje – naujas karjeros kelias
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Rytų Azijos šalių kultūros ir kalbos ketvirtakursė Gabija Saniukaitė po dvišalių mainų programos studijų Korėjoje suprato, kad pirmasis jos bakalauras – tik ilgalaikio mokymosi proceso dalis. Mergina planuoja toliau mokytis pedagogikos, įrodydama, kad autentiška patirtis užsienio šalyje gali atverti naujas, galbūt ir netikėtas, ateities perspektyvas.
Patinka iššūkiai
„Mainai Korėjoje leido patirti gyvenimą Korėjoje ir pajausti, ar aš pati galiu sieti savo gyvenimą su šia šalimi. Supratau, kad ne“, – šypsosi mergina, VDU studijuojanti korėjiečių kalbą. Suvokusi, kad gyvenimas Korėjoje – ne jai, o korėjiečių kalbos paklausa Lietuvoje nėra didelė, Gabija prisiminė savo seną svajonę mokyti ir po metų galvoja stoti į Pedagogiką.
Mergina Korėjos kultūra susidomėjo dar paauglystėje, klausydama K-pop muzikos. „Apskritai, mane visuomet domino kultūros ir kalbos, kurios visiškai skiriasi nuo mūsų. Bandžiau mokytis arabų kalbos, savarankiškai mokykloje mokiausi ir korėjiečių. Man patinka iššūkiai. Taip pat domino Korėjos maistas, kultūra ir, tuo metu, muzika“, – Gabija juokiasi, kad nors korėjiečių popmuzikos nebesiklausė, bet stodama į VDU vis dar jautė susidomėjimą kultūra ir kalba.
Kalboms gabi studentė jau pirmame kurse įrodė savo talentą ir netrukus korėjiečių mokėsi kartu su antrakursiais. „Po pirmo semestro dėstytoja, supratusi, kad man paskaitose darosi nuobodu, pasiūlė pereiti į antrą kursą. Išlaikiusi korėjiečių kalbos egzaminą kitame semestre jau mokiausi su antrakursiais“, – pasakoja Gabija.
Nustebino universitetas
Būtent tada ji susidomėjo VDU siūlomomis mainų programomis ir nusprendė savo jėgas išbandyti Korėjoje. Gabija pasakoja, kad nors su kultūra buvo susipažinusi iš anksto, ne ji buvo didžiausias studentės iššūkis. Anot merginos, Korėjos universitete buvo jaučiamas didelis spaudimas mokytis, dalis studentų naktimis mokydavosi visą parą veikiančiose bibliotekose.
„Aišku, turbūt priklauso nuo studento požiūrio. Tikrai buvo studentų, kuriems netrūkdavo laiko linksmybėms. Nepaisant to, pati Korėjos mokymosi sistema labai skiriasi ir prie to reikėjo priprasti“, – problemų su kalba Gabija neturėjo, nes buvo gerai pasiruošusi – be studijų prieš kelionę dar lankė privačias pamokas pas korėjiečius.
Seulo universitete metams įsikūrusi VDU studentė džiaugėsi modernia universiteto infrastruktūra ir kaip ir kiekviename universiteto miestelyje, kad viskas yra ranka pasiekiama: bendrabučiai, auditorijos, parduotuvės. „Pats universitetas išsidėstęs ant kalno, tad aplink buvo daug gamtos ir parkų“, – pasakoja Gabija.
Kavinių kultūra
Pasak merginos, nors prieš kelionę ji buvo pažiūrėjusi ir prisiskaičiusi visokiausios informacijos, niekas negali paruošti tavęs tokiam naujam gyvenimo etapui. Kaip ir daugelyje Azijos šalyje, korėjiečiai nebūdavo linkę bendrauti angliškai, bet Gabijai netrūko vietinės kalbos žinių.
„Pamatę gatvėje vienintelę šviesiaplaukę atkreipdavo dėmesį, tačiau patys nekalbindavo. Jei pradėdavau kalbėti korėjietiškai, nustebdavo ir pradėdavo klausinėti, iš kur išmokau taip gerai kalbėti, ką čia veikiu, ar mokausi ar dirbu“, – pasakoja mergina.
Nors Gabija neturėdavo daug laisvo laiko dėl mokslų, bet surasdavo laiko patyrinėti patį Seulą. Pasak jos, 10 mln. gyventojų turinčiame moderniame mieste tikrai įmanoma surasti jaukių, savo tradicijas išsaugojusių vietų.
„Norėdamas ištrūkti iš eismo ir žmonių perpildytų gatvių, tikrai gali rasti ramių vietų. Korėjoje labai populiari kavinukių kultūra, o o kiekviena jų labai skiriasi viena nuo kitos. Tačiau visose rasi korėjiečių mėgstamiausią gėrimą – šaltą americano“, – anot pašnekovės, Korėja garsėja savo desertais, o daugelio pagrindinių patiekalų europietiškas skrandis gali ir nepriimti.
Paskutinius metus korėjiečių kalbos besimokanti Gabija dabar yra susikoncentravusi į bakalauro baigimą, o po to laukia naujos patirtys. Tačiau mergina įsitikinusi, kad studentai turėtų pasinaudoti universiteto siūlomais būdais save išbandyti, nes tik taip gali atrasti svajonių karjeros kelią.
VDU su JK Kilio universitetu siūlys dvigubo diplomo magistro studijas
Birželio 17 d., pirmadienį, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pasirašė susitarimo memorandumą su Kilio universitetu (University of Keele, Jungtinė Karalystė), kuriuo sutariama bendradarbiauti siūlant dvigubo diplomo magistrantūros studijų programą: galimybę studijuoti abiejuose universitetuose vienu metu. Sutartimi taip pat įtvirtinamas bendradarbiavimas tarp universitetų mokslininkų ir dėstytojų rengiant mokslinius tyrimus, organizuojant studijas.
Sutartį pasirašė Kilio universiteto vykdomasis direktorius (COO) dr. Mark Bacon ir VDU rektorius prof. Juozas Augutis. Pasirašymu įtvirtinami ketinimai organizuoti dvigubo diplomo magistrantūros studijų programą: Bioįvairovės ir apsaugos (Kilio universitete) ir Ekologijos ir klimato kaitos (Vytauto Didžiojo universitete).
Tai yra pirmoji dvigubo diplomo VDU sutartis su Jungtinės Karalystės universitetu. Pasak VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto dekano prof. dr. Vito Marozo, pageidavimą studijuoti VDU Ekologijos ir klimato kaitos programoje nuo kitų metų jau išreiškė keletas Kilio universiteto studentų.
„Svarbu, kad ne tik studentai turės didesnes mobilumo galimybes, kartu ir abiejų universitetų dėstytojai glaudžiai bendradarbiaus vykdant studijas. Jau šį pavasarį Kilio universiteto dėstytojų delegacija buvo atvykusi ir kartu su VDU dėstytojais aptarė studijų turinį, baigiamojo darbo vertinimo ypatumus, taip pat bendrus mokslinius interesus“, – paaiškino prof. dr. V. Marozas.
Prof. dr. Vitas Marozas
Studijuodami šioje programoje, studentai turės galimybę ne tik lankyti paskaitas abiejuose universitetuose, bet ir įgyti žinių apie biologinę įvairovę, klimato kaitą, ekologinių tyrimų duomenų analizę, anglies apskaitą, aplinkosaugos teisę, taikomąją ekologiją ir įvairias kitas sritis.
Baigus studijas, studentams bus suteikiamas magistro laipsnis ir abiejų universitetų diplomai.
Kilio universitetas yra pripažinta aukštojo mokslo institucija Jungtinėje Karalystėje, kuri nuo pat įkūrimo taiko laisvųjų menų (artes liberales) principus savo veikloje: kaip ir VDU, čia studentams siekiama suteikti platų išsilavinimą.
Tarptautiniai mainai – kelias į naujas karjeros galimybes
„Galimybė net ir studijuojant nuotolinėje studijų programoje semestrui išvykti mokytis į norimą šalį su „Erasmus+“ tarptautine studijų mainų programa, buvo pagrindinis veiksnys, kodėl nedvejodama pasirinkau mokytis Vytauto Didžiojo universitete“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lyginamųjų kultūrų studijų absolventė Alisa Rūta Stravinskaitė.
Merginos teigimu, studijų semestras Turino universitete Italijoje ne tik suteikė galimybę geriau pažinti šią šalį, išlavinti italų kalbos žinias, bet ir atvėrė naujas karjeros galimybes.
Apie tai, kodėl verta pasinaudoti universiteto siūlomomis mobilumo galimybės ir išvykti semestrui „Erasmus+“ studijoms ar praktikai – pokalbis su VDU studentėmis ir absolventėmis.
Italų kalba – iššūkis, nulėmęs darbo perspektyvas
Kaip pasakoja Alisa Rūta, dar bakalauro studijų metu praleistas semestras Romos menų universitete merginai paliko didžiulį įspūdį, todėl pažintį su šia šalimi ji nusprendė pratęsti ir magistro studijų metu. Noras geriau pažinti šiaurės Italijos regioną, VDU studentę atvedė į Turino universitetą.
„Nors niekad į „Erasmus+“ studijas nežiūrėjau kaip į galimybę pailsėti nuo mokslų, studijų tempai ir krūvis Italijoje buvo kur kas didesni nei Lietuvoje. Į paskaitas čia susirinkdavo begalė studentų. Nors atvykusi kalbėjau itališkai, tačiau užtruko, kol ėmiau viską suprasti laisvai – ruošiantis paskaitoms reikėdavo skaityti mokslinius straipsnius italų kalba, išmokti savitą terminologiją“, – integracijos iššūkius prisimena mergina.
Alisa Rūta Stravinskaitė (asmeninio archyvo nuotr.)
VDU absolventė išskiria ir nemažai drąsos pareikalavusius egzaminų atsiskaitymus, vykusius žodžiu italų kalba. „Buvo tikrai nelengva, kai turi išeiti į auditorijos priekį ir vienas prieš dėstytoją atsakinėti į jo užduodamus klausimus. Tuo metu galvoji ne tik apie teisingus atsakymus, bet kartu supranti, jog vietiniai studentai italai girdi ne tik tavo atsakymus, bet ir visas gramatines klaidas. Tai tikrai kėlė nemažai streso. Vis dėlto, italų kalbos įvaldymas taip pat atvėrė visas galimybes šią šalį, jos žmones ir kultūrą pažinti geriau“, – pasakoja Alisa Rūta bei tikina, jog nors pagrindinis šių „Erasmus+“ studijų tikslas buvo pasisemti papildomų žinių, ir geriau pažinti šalį, tačiau būtent italų kalba jai atvėrė naujas karjeros perspektyvas. Šią vasarą ji, kartu su teatro trupe iš Lietuvos, leidosi į gastroles po Turiną ir Veneciją.
Studijos užsienyje įskiepijo meilę Lietuvai
Sociologiją ir antropologiją VDU Socialinių mokslų fakultete studijuojanti Viktoriia Piatnytska tikina šalį „Erasmus+“ studijų mainams rinkusis praktiškai. Dar vaikystėje susidomėjusi vokiečių kalba, vėliau anglų ir vokiečių kalbų filologiją savo gimtajame Kyjivo mieste, Ukrainoje, studijavusi mergina studijų mainams pasirinko Dortmundo technikos universitetą Vokietijoje.
„Manau, „Erasmus+“ studijos yra puiki galimybė panaudoti savo turimas užsienio kalbos žinias praktiškai, tiek ir „pasimatuoti“ šalį, į kurią vyksti. Vokietija domėjausi nuo vaikystės, iki tol daug kartų lankiausi čia kaip turistė. Tačiau norėjosi šią šalį pamatyti kitomis akimis, pasižiūrėti, kaip sektųsi integruotis į Vokietijos visuomenę. Kadangi mūsų universitetas su šiuo Dortmundo universitetu mainų sutartį pasirašė visai neseniai, buvau pirmoji mainų studentė iš VDU“, – pasakoja mergina.
Viktorii‘os teigimu, gyvenimas ir studijos 9-ame pagal dydį Vokietijos mieste jai įsiminė ne tik lietingu klimatu, bet ir gausia veiklų pasiūla mainų studentams. „Pats Dortmundas savo dydžiu priminė Kauną, o universitetas, kuriame mokiausi, mainų studentams siūlė nemažai veiklų: keliones į kitus miestus ar šalis, organizuodavo stalo žaidimų vakarus ir pan.“, – pasakoja VDU studentė, „Erasmus+“ studijų metu spėjusi aplankyti ir kaimynines šalis: Belgiją, Nyderlandus, Liuksemburgą.
Mergina taip pat atkreipia dėmesį, jog prieš vykdama į Vokietiją buvo įsitikinusi, kad vietinės kalbos mokėjimas padės greičiau integruotis, tačiau teigia, jog toks mąstymas nepasiteisino.
Viktoriia Piatnytska (asmeninio archyvo nuotr.)
„Mes, VDU studentai, labai rūpinamės atvykstančiais tarptautiniais studentais, nuolat stengiamės jiems padėti, padaryti, kad jie jaustųsi patogiai čia būdami. Dortmundo universitete viskas buvo kiek kitaip. Pastebėjau, jog tiek studentai, tiek ir dėstytojai nėra linkę itin bičiuliautis su aplinkiniais. Tuo metu VDU galiu laisvai užsukti pas savo fakulteto dekaną ir išsiaiškinti man reikiamus dalykus ar tiesiog pasikalbėti”, – pagrindinius kultūrinius skirtumus įvardija Viktoriia.
Vis dėlto, didžiausiu „Erasmus+“ mainų studijų atradimu mergina įvardija naujai užgimusią meilę Lietuvai. „Būdama Vokietijoje labai pasiilgau Kauno ir Lietuvos. Čia yra mano draugai ir dalis šeimos. Tai vieta, kuriai priklauso mano širdis. „Erasmus+“ studijų metu supratau, jog savo ateitį matau Lietuvoje“, – pokalbį baigia VDU studentė.
Mokytis iš geriausių
„Sėkminga ankstesnė patirtis „Erasmus+“ mainų studijų metu paskatino į šią šalį sugrįžti dar kartą“, – sako VDU Marketingo studijų absolventė Kamilė Dumskytė, „Erasmus+“ praktikos mainams pasirinkusi Prancūziją. Mergina ne tik turėjo galimybę pagyventi viename gražiausių pasaulio miestų tituluojamoje šalies sostinėje Paryžiuje, bet ir iš arti pamatyti, kaip organizuojamas vienas didžiausių kino renginių, bei dirbti su šioje srityje gerai žinomais profesionalais.
„Neplanavau ir specialiai nesiekiau atsidurti kino ir filmų industrijoje. Viename puslapyje atradau daugybę praktikos pasiūlymų ir aplikavau atsitiktiniu būdu. Tiek pirmas, tiek antras pokalbiai buvo sėkmingi, kurie ir nulėmė mano kelią į Europos nepriklausomų filmų festivalį, kur buvau atsakinga už renginius ir partnerysčių palaikymą su festivalio partneriais“, – pasakojimą pradeda mergina.
Kamilė Dumskytė (asmeninio archyvo nuotr.)
Pasak Kamilės, patirtis tarptautinėje komandoje ją išmokė dirbti su žmonėmis iš skirtingų kultūrų bei prisitaikyti prie skirtingų bendravimo stilių. Vis dėlto, labiausiai merginai įsiminė darbas ir pažintis su festivalio prezidentu, dokumentinių filmų režisieriumi Scott Hiller.
„Man buvo didelė garbė vien būti šalia tokio žmogaus. Verta vadovautis patarimu – jei nori tobulėti, susirask žmogų, į kurį nori lygiuotis ir tiesiog semkis iš jo kuo daugiau patirties. Tuo laikotarpiu būtent tą stengiausi ir daryti. Dabar dažnai išgirstu iš žmonių, jog esu drąsi ir kūrybinga. Anksčiau į šį komplimentą atsakydavau tiesiog padėka ir šypsena, bet ilgainiui supratau, jog kūrybos pagrindas yra žinios, o drąsos pagrindas yra patirtis. Būtent tai man suteikė tiek „Erasmus+“ studijos, tiek praktika Prancūzijoje“, – tikina VDU absolventė.
VDU siūlo išskirtines galimybes visiems studentams, norintiems išvykti studijuoti arba atlikti praktiką užsienyje: universitetas šiuo metu turi daugiau nei 600 „Erasmus+“ ir dvišalio bendradarbiavimo partnerių iš 75 šalių visame pasaulyje. Per paskutinį dešimtmetį, studijoms ar praktikai užsienyje išvyko daugiau nei trys tūkstančiai VDU studentų.
Kraštovaizdžio dizainas – ryšį su gamta jaučiantiems kūrėjams
Greitėjantis gyvenimo tempas ir didėjantis gyventojų tankumas miestuose lemia augančią profesionalų sukurto kraštovaizdžio reikšmę. Tinkamai parinkti augalai ir kraštovaizdžio sprendimai didmiesčių gyventojams padeda lengviau išgyventi karščio bangas, patogiai įrengtos žaliosios zonos mažina stresą ir gerina nuotaiką, tuo pačiu gerina ekologinę pusiausvyrą, skatina biologinę įvairovę ir prisideda prie aplinkos taršos mažinimo. Be to, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė atkreipia dėmesį, kad gražus kraštovaizdis didina nekilnojamojo turto vertę, prisideda prie bendros žmonių gerovės ir gyvenimo kokybės gerinimo.
Studijos norintiems kurti žmogui ir aplinkai draugišką kraštovaizdį
Doc. dr. A. Adamavičienė pasakoja, kad studijų programa Kraštovaizdžio dizainas skirta norintiems puoselėti ir kurti šiuolaikišką bei draugišką aplinką. „Kraštovaizdžio dizaino specialistas racionaliai planuoja, formuoja kraštovaizdį ir erdves, užtikrinant jų kokybę bei grožį. Džiaugiamės, kad mūsų studentai sėkmingai projektuoja želdynus, sodus, įgyvendina aplinkotvarkos ir kraštovaizdžio architektūros projektus taikant pažangias augalų auginimo technologijas. Siekiame, kad studijų programos absolventai gebėtų valdyti želdininkystės verslą atliepiant globalius atsakingo elgesio ir darnos su gamta siekius“, – teigia doc. dr. A. Adamavičienė. Dekanė atkreipia dėmesį, kad studijų programa apima natūralios ir sukurtos aplinkos analizę, planavimą, projektavimą ir įgyvendinimą.
Doc. dr. A. Adamavičienė džiaugiasi, kad stebėdama studentus mato gamtą mylinčius ir labai kūrybingus žmones, kurie mėgaujasi kurdami šiuolaikišką kraštovaizdžio dizainą. Pasak dekanės, tai labai perspektyvi studijų kryptis. „Klimato kaita kelia daug iššūkių ne tik žemės ūkiui, bet ir miestuose gyvenantiems žmonėms. Be to, savo aplinką puoselėjantys lietuviai vis dažniau ieško profesionalių estetiškų ir tvarių kraštovaizdžio dizaino sprendimų, o tam reikia ne tik plačių teorinių žinių pagrindo, bet ir praktinės patirties dirbant su įvairiomis medžiagomis ir augalais“, – pastebi Agronomijos fakulteto dekanė.
VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė
Studijų kryptį rinkosi pagal vertybes ir interesus
Studijų programos Kraštovaizdžio dizainas ketvirto kurso studentė Evelina Lipinskaitė pasakoja, kad studijų programos pasirinkimą lėmė meilė gamtai ir menui. „Nuo pat mažens visada jaučiau gilų ryšį su gamta, jos grožiu. Tikiu, kad gamta turi neprilygstamą gebėjimą pagerinti mūsų gerovę ir gyvenimo kokybę, todėl noriu prisidėti kuriant erdves, puoselėjančias šį ryšį. Be to, mane visada traukė meninė raiška, nesvarbu, ar tai būtų piešimas, tapyba ar kitos kūrybos priemonės. Kraštovaizdžio dizaino kūrimas suteikia unikalią galimybę šiuos meninius įgūdžius derinti su ekologiniais ir aplinkosaugos principais. Tai leidžia man sukurti estetiškai patrauklią ir tvarią lauko aplinką, derančią su natūraliu kraštovaizdžiu“, – kalba E. Lipinskaitė.
Studentė pastebi, kad studijų programa Kraštovaizdžio dizainas tampa vis aktualesnė ir reikšmingesnė šiandienos iššūkių, tokių kaip klimato kaita, urbanizacija, darnaus vystymosi poreikio, kontekste. „Studijų programa Kraštovaizdžio dizainas yra labai svarbi, nes ji įgalina spręsti svarbius pasaulinius iššūkius pasitelkdama tvarius dizaino sprendimus. Derindami ekologinį sąmoningumą, meninį kūrybiškumą ir technines žinias kraštovaizdžio dizaineriai atlieka lemiamą vaidmenį kuriant sveikesnę, tvaresnę ir estetiškai patrauklią aplinką dabartinėms ir ateities kartoms. Studijos VDU ŽŪA suteikia tvirtą augalų mokslo ir tvarumo principų pagrindą, tai yra būtina kraštovaizdžio dizaino kūrėjui“, – įžvalgomis dalijasi E. Lipinskaitė. Studentė pasakoja, kad studijų programa yra žemės ūkio mokslų studijų kryptyje, todėl nemažai paskaitų yra orientuotos į įvairias žemės ūkio temas, greta to, programa suteikia daug žinių apie augalus, medžius ir kitus svarbius dalykus, susijusius su klimato kaita ir tvarumu.
Studijų programos Kraštovaizdžio dizainas ketvirto kurso studentė Evelina Lipinskaitė
Mėgiamas darbas tapo savirealizacijos forma
Įmonės „Healing Garden“ vadovė Liucija Juodviršytė pastebi, kad nors šiuo metu yra nemažai kraštovaizdžio dizaino / architektūros specialistų, bet gerų savo srities profesionalų vis dar trūksta. „Buriantiems didesnes komandas nėra lengva rasti aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Žvelgiant iš besidarbinančio perspektyvos, darbo pasiūlymų nėra tiek daug, nes pradėję dirbti vienoje įmonėje dizaineriai retai pereina į naujas komandas. Dėl to šioje profesijoje labai dažnas specialistas pasirenka dirbti su individualia veikla arba kurti savo verslą – mano atveju būtent taip ir nutiko“, – kalba L. Juodviršytė.
Studijų programos Kraštovaizdžio dizainas absolventė pasakoja, kad ši profesija yra mokslas ir menas viename, tad tai puikiai tiks tiems, kurie myli gamtą ir negali apsispręsti tarp tiksliųjų mokslų ir menų. „Dirbant šioje srityje ne vienerius metus įsitikinau, kad tai dinamiškas darbas. Nors nemažai laiko tenka praleisti prie kompiuterio kuriant projektus, paraleliai daug tenka ir važinėti pas klientus, nuolat bendrauti, medelynuose ieškoti augalų ir kartais net prisidėti prie sodinimo darbų. Man asmeniškai šis darbas yra nuostabus tuo, kad kasdien galiu kurti gražias ir darnias erdves, kurios kelia malonias emocijas, padeda atsipalaiduoti ir iš esmės formuoja naujus žmonių įpročius, skatinančius vis daugiau laiko praleisti lauke. Man šis darbas tapo puikia savirealizacijos forma“, – mintimis dalijasi kraštovaizdžio dizaino ekspertė.
Ateityje reikės vis daugiau savo darbą mylinčių kraštovaizdžio kūrėjų
L. Juodviršytė prognozuoja, kad ateityje augs kraštovaizdžio specialistų poreikis. „Žiūrint lokaliai, didžiųjų miestų rajonuose vis daugėja naujai statomų gyvenamųjų namų ar kotedžų kvartalų, o kiekvienas naujakurys yra potencialus klientas su privačiais objektais dirbantiems specialistams. Kalbant apie viešąsias erdves – žmonių „alkis“ estetiškoms ir funkcionalioms, jų poreikius atitinkančioms erdvėms, vis auga. Gerai suprojektuoti želdynai kuria žmonių gerovę ir tampa traukos objektais. Įdomios žaliosios erdvės gali pritraukti verslus, skatinti jų augimą. Taip pat želdynai didina nekilnojamojo turto vertę, o renkantis būstą vis svarbesnis kriterijus – atstumas iki žaliosios zonos. Taip pat jau seniai nėra paslaptis, kad gamta ir žaluma, matoma kasdieniame gyvenime, gerina žmogaus psichologinę būklę, o šiuolaikiniam, vis sąmoningėjančiam žmogui, tai itin svarbu. Nauda yra tiek pačiam miestui, tiek jo gyventojams ar svečiams“, – įžvalgomis dalijasi studijų programos Kraštovaizdžio dizainas absolventė.
„Kitas aspektas, ateityje lemsiantis specialistų trūkumą, yra klimato kaita. Kasmet oro temperatūra pasaulyje kyla ir pasiekia rekordiškas aukštumas. Vis dažniau turime arba ilgus sausrų periodus, arba smarkias liūtis, sukeliančias potvynius. Klimato kaitos procesai yra negrįžtami, tad reikia nusiteikti vis ekstremalesnėms orų permainoms. Želdynai šiame kontekste vaidina didelį vaidmenį. Miestuose labai daug kietųjų paviršių, kurie vasarą įkaista ir didina oro temperatūrą, o žaliosios zonos veikia priešingai ir vėsina orą – temperatūra būna žemesnė net kelis kartus. Tinkami želdynų inžineriniai sprendiniai gali net reguliuoti potvynių riziką liūčių metu – mažame mastelyje įrengiant „sausbales“, o didesniuose masteliuose įrengiant akumuliacinius tvenkinius – toks projektas jau yra įgyvendintas Vilniuje. Želdynų svarba vis labiau didėja, tad paraleliai specialistų poreikis irgi augs“, – pastebi L. Juodviršytė.
Įmonės „Healing Garden“ vadovė Liucija Juodviršytė
Studijos universitete suteikė tvirtą pagrindą savo verslo kūrimui
Rimtai svarstantiems apie šią profesiją ir neturintiems jokios patirties ar žinių apie augalus, L. Juodviršytė pataria prieš studijas bent vieną sezoną, jeigu tik yra tokia galimybė, padirbėti apželdinimo srityje prie įgyvendinimo darbų. „Dabar, žvelgdama atgal, jeigu būčiau gavusi tokį patarimą ir jo paklausiusi, į studijas būčiau žiūrėjusi kiek kitaip ir fiksuočiau visai kitus dalykus. Neretai jaunam dar besiformuojančiam žmogui tam tikri studijų dalykai gali pasirodyti neįdomūs ar nereikšmingi, bet tik įgavus praktinės patirties šioje srityje galima suprasti, kaip visos universitete suteiktos žinios pravers tolimesnėje karjeroje“, – pasakoja studijų programos absolventė.
L. Juodviršytė pasakoja, kad studijos universitete sudėjo visus reikiamus pagrindus, kuriais iki šios dienos vadovaujasi kurdama želdynų dizainus. „Išmokau naudotis svarbiausiomis kompiuterinėmis programomis, daug sužinojau apie augalus, kaip juos pritaikyti kuriant dizainus, kaip valdyti erdves, kaip maksimaliai prisitaikyti prie esamos situacijos, tausoti bei gerbti gamtą ir daug daugiau, nei dabar galėčiau išvardyti“, – kalba kraštovaizdžio dizaino kūrėja. Ji pastebi, kad studijos ne tik suteikia profesinių žinių, bet ir dėstytojų dėka praplečia akiratį ir bendrą suvokimą apie pasaulį.
Kalbėdama apie studijų programos Kraštovaizdžio dizainas suteikiamas galimybes, doc. dr. A. Adamavičienė pasakoja, kad programos absolventai gali dirbti kraštovaizdžio vertinimo ir tvarkymo specialistais privačiame ir viešajame sektoriuose. Dalis absolventų renkasi vadovauti želdynų tvarkymui miestų ir rajonų savivaldybėse, architektų ir planuotojų įmonėse, botanikos soduose, Aplinkos ministerijos padaliniuose. Norintys dirbti savarankiškai, kūrybiškai organizuoja savo verslą aplinkotvarkos ir susijusiose srityse. Studijas galima tęsti žemės ūkio mokslų ar giminingos krypties magistrantūros studijų programose.
