• Titulinis
• Visos naujienos

Raktas į sėkmingą karjerą: šias studijas pasirinkusius jaunuolius darbdaviai tiesiog graibsto

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakultetas – vienintelė ilgametes veiklos tradicijas puoselėjanti aukštojo mokslo institucija šalyje, kurioje rengiami išskirtinių kompetencijų įgiję inžinerijos specialistai. Tai – absolventų gebėjimas kurti ir valdyti moderniausias technologijas sąveikoje su gyvąja gamta. Tradiciška yra ir tai, kad šias studijas baigusiems absolventams netenka laukti, kol juos pasirinks vienas ar kitas darbdavys – aukštos kvalifikacijos specialistų stokojantys darbdaviai patys aktyviai dalyvauja studijų procese, tad didžioji dalis absolventų jau būna sėkmingai įsidarbinę dar studijuodami. Raktas į šią sėkmę – aukšta VDU ŽŪA Inžinerijos fakultete vykdomų studijų programų kokybė, kurią didele dalimi lemia aktyvus dėstytojų dalyvavimas mokslinėje veikloje, bendradarbiavimas su lyderiaujančiomis šalies agroverslo įmonėmis bei moksleivių motyvavimas rinktis nelengvas, tačiau perspektyvias inžinerijos krypties studijas.

Fakulteto „vizitinėje kortelėje“ – išskirtinis akademikų ir doktorantų skaičius

„VDU ŽŪA Inžinerijos fakultetas yra išskirtinis vien akademikų skaičiumi – šiuo metu jame dirba trys akademikai – tikrieji Lietuvos mokslų akademijos (LMA) nariai, du yra LMA nariai emeritai, taip pat turime vyriausiąjį mokslo darbuotoją užsienietį, kuris išrinktas LMA užsienio nariu, o metų pabaigoje pasiekė džiugi nauja žinia, kad mūsų fakulteto atstovė išrinkta LMA Jaunosios akademijos nare. Kolektyve šiuo metu dirba 19 profesorių, 30 docentų, 21 lektorius, 2 asistentai, taip pat turime net 35 doktorantus. Akademijoje įkurtame Bioekonomikos tyrimų institute vykdomuose tarpdisciplininiuose ir tarpkryptiniuose tyrimuose, projektų rengime bei konkursuose dalyvauja beveik pusšimtis fakulteto darbuotojų. Ir tai svarus bei pastebimai augantis fakulteto indėlis į Akademijos kaip bioekonomikos tyrimų centro ateitį. Itin produktyviai dirba ir mūsų doktorantai, kurių didžioji dauguma vėliau papildo fakulteto komandą. Ir tai nuteikia pozityviai, nes mokslininkams ir pedagogams labai svarbu turėti kam perduoti savo patirtį“, – VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto „vizitinę kortelę“ komentuoja šio fakulteto tarybos pirmininkas prof.  dr. Algirdas Radzevičius.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto tarybos pirmininkas prof. dr. Algirdas Radzevičius

Inžinerijos krypties studijos, pašnekovo pastebėjimu, yra vienos sunkiausių. Tad pastaruoju laiku ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje jaunimas stengiasi eiti lengvesniu keliu, pasirinkdamas socialinius ar humanitarinius mokslus. Dėl to šalyje jau yra susidaręs didžiulis disbalansas tarp agrosektoriuje veikiančių darbdavių poreikių ir parengiamų inžinierių skaičiaus. Situaciją dar aštrina tai, kad dėl spragų bendrojo lavinimo grandyje motyvuoti regionų jaunuoliai neturi vienodų galimybių taip pasirengti brandos egzaminams, kad juos išlaikę įveiktų konkursinius reikalavimus patekti į mūsų Inžinerijos fakultetą“, – šalies švietimo realijas komentuoja prof. dr. A. Radzevičius, pastebintis, kad šiame kontekste gera tendencija yra tai, kad baigę žemesnius patekimo reikalavimus taikančias kolegijas jaunuoliai vėliau Akademijoje renkasi išlyginamąsias studijas, o po jų – inžinerijos krypties magistrantūros programas.

„VDU ŽŪA šiemet pradėjo antrąjį savo veiklos šimtmetį. Ir į jį žengiame su ambicija būti stipria ir pripažinta universitetine inžinerijos mokslų mokykla Baltijos regione ir už jo ribų, bendradarbiaujančia su stipriausiais inžinerijos mokslų atstovais Lietuvoje ir užsienyje. Esame ir ateityje būsime atviri naujovėms“, –  teigia VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika, pastebintis, kad fakultetui šiandienos iššūkių kontekste keliami labai svarbūs uždaviniai kurti ir skleisti inžinerijos ir su ja susijusių mokslo krypčių žinias, siekiant darnaus žemės, maisto ir vandens ūkio bei kaimo vietovių vystymosi.

Dekanas atkreipia dėmesį, kad VDU ŽŪA Inžinerijos fakultetas yra išskirtinis įgyvendinamų programų turiniu, neturinčiu analogų Lietuvoje.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika

„Išskirtiniai yra ir mūsų fakulteto darbuotojai, ir studentai, besirenkantys sudėtingą inžinerijos studijų kryptį, ir mūsų socialiniai partneriai – lyderiaujančios šalies agroverslo įmonės. Jos yra įsteigusios pirmąjį Lietuvoje žemės ūkio inžinerijos studijų klasterį, kurio tikslas – sudaryti studentams sąlygas susipažinti su naujausia technika ir inžinerijos specialistų darbo specifika moderniose agroverslo įmonėse. Socialiniai partneriai aktyviai dalyvauja studijų procese, pažangiausius studentus motyvuoja solidžiomis stipendijomis. Drauge su socialiniais parneriais sprendžiame ir universitetinį inžinerinės krypties išsilavinimą įgijusių specialistų trūkumo darbo rinkoje problemą – regionuose plėtojame inžinerijos klasių tinklą, taip skatinant moksleivius rinktis studijas mūsų fakultete, o jas baigus grįžti dirbti į gimtuosius regionus. Šiuo metu startuoja  nauja mobili į gimnazijas atvykstanti STEAM  inžinerijos klasė. Ji pamokų metu supažindins su dronų ir robotų konstravimu, programavimu, robotų valdymu, taip siekiant moksleiviams atskleisti žemės ūkio sektoriaus modernumą“, – ateities planais dalijasi Inžinerijos fakulteto dekanas, pastebintis, kad abiturientams šiuo metu siūlomos aktualios, į darbo rinkos ir visuomenės poreikius orientuotos studijų programos. Kiekvienos jų tikslas išskirtinis – analogiškų programų nesiūlo nė vienas kitas šalies universitetas.

Doc. dr. R. Domeika atskleidžia, kad per pastaruosius trejus metus fakultete sukurtos net kelios naujos studijų programos. Pirmoji jų – Tvarioji inžinerija. Programa sukurta bendradarbiaujant su šalies agroverslo lyderiais.

Programos Tvarioji inžinerija absolventai bus įgiję įvairių tarpdisciplininių žinių: inžinerijos, informatikos,  gamtos mokslų. O tai labai svarbu siekiant darnos tarp technologijų ir gyvosios gamtos.

Tvarioji inžinerija – vienintelė studijų programa Lietuvoje, sukurta rengti specialistams, mokantiems diegti ir valdyti išmaniąsias inžinerines sistemas – dronus, robotus, dirbtinį intelektą, precizinį mašinų valdymą gyvojoje gamtoje. Studijos apima aplinkos inžinerijos ir informatikos kryptis. Studijų metu gilinamasi į tvarių žiedinės gamybos skaitmeninių technologijų taikymą, projektavimą ir išmaniųjų inžinerinių sistemų diegimą maisto ir pašarų žaliavų gamybos, organinių atliekų utilizavimo, bioenergijos gamybos sektoriuose. VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekano pastebėjimu, programa kardinaliai keičia stereotipinį jaunuolių požiūrį į žemės ūkį, atskleisdama jo modernumą, ir yra gerai vertinama pačių studentų bei darbdavių.

Taip pat atnaujinta ir praplėsta programa Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas jau sulaukė nemažo stojančiųjų dėmesio. Tai unikali studijų programa ateities žemėtvarkos specialistams, gebantiems rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus, projektus, atlikti žemės ir kito nekilnojamojo turto vertinimą. Nuo ateinančių mokslo metų startuoja nauja antrosios pakopos studijų programa, vykdoma anglų kalba, Akvamatika, parengta kartu su Silezijos universitetu. Taip pat studentai jau netrukus galės rinktis naujai sukurtą bakalauro studijų programą Vandens inžinerija.

Visos naujos programos kuriamos tobulinant ankstesniąsias bei atsižvelgiant į darbdavių poreikius ir ateitį, orientuotą į bioekonomikos plėtrą ir Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimą.

„Mūsų varomoji jėga yra doktorantai, kurių turime daugiau nei tris dešimtis. Ir tai patvirtinimas, kad mūsų mokslininkai dirba kaip reta produktyviai, nes tyrimai ir publikacijos aukšto lygio mokslo leidiniuose su citavimo indeksu nulemia, kiek gausime valstybės finansuojamų doktorantūros vietų“, – teigia doc. dr. R. Domeika.

Technologijos kuriamos „ne stalčiui“, o praktiniam įgyvendinimui

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjo akademiko prof. dr. Egidijaus Šarauskio teigimu, mokslinis darbas fakultete plėtojamas ne tam, kad nugultų stalčiuose – visi darbai yra aktualūs ir pritaikomi žemės ūkio praktikoje. Su visais fakultete atliekamais moksliniais tyrimais bei sukurtomis inovacijomis susipažįsta ir studentai.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas, akademikas prof. dr. Egidijus Šarauskis

„Ypač geri fakulteto mokslininkų darbo rezultatai aplinkos inžinerijos kryptyje. Džiugina ir LMT paskelbti 2023 m. šalies universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinės veiklos rezultatai, juos vertinant pagal svarbiausius mokslo darbus – publikacijas aukšto lygio leidiniuose su citavimo indeksu, monografijas, patentus ir t.t. VDU mokslininkai technologijos mokslo kryptyje pernai dirbo produktyviausiai, o Inžinerijos fakulteto indėlis į šį rezultatą neabejotinai pats didžiausias. O kuo geresni fakulteto moksliniai rezultatai, tuo daugiau galime priimti doktorantų. Jų pastaruoju metu tik daugėja“, – fakulteto dekano žodžius papildo prof. dr. E Šarauskis, pastebintis, kad fakulteto mokslininkams laimėjus LMT skelbtą konkursą, pernai buvo skirta dar ir papildomų doktorantūros vietų.

Aplinkos inžinerijos kryptyje daugiausia doktorantų gilinasi į aplinkos taršos mažinimo problematiką ir į įvairias naujas šią problemą sprendžiančias technologijas. Pavyzdžiui, atliktas robotinės technologijos poveikio aplinkai vertinimas ekologiškai auginant cukrinius runkelius. Kitas mokslo darbas – precizinės sėjos ir tręšimo metodų poveikio žieminiams kviečiams ir aplinkai vertinimas. Šiuo atveju tyrimo metu pritaikytos naujos sėjos ir tręšimo technologijos, kuomet buvo sėjama pagal iš anksto sudarytus žemėlapius, naudojant optimalius sėklų ir trąšų kiekius. Neseniai apginta daktaro disertacija, eksperimentuojant, kokiomis priemonėmis galima sumažinti aplinkos taršą ir per 7 paras hidroponiniu būdu užauginti vertingą galvijų pašarų priedą – kviečių želmenis.

„Atsinaujinančių energijos išteklių technologijos srityje apginta disertacija doktorantui gilinantis į energinius ir dujinius augalų apykaitos procesus. Tai labai įdomus tyrimas, atskleidžiantis, kaip panaudojant saulės energiją augalo lapai gali tapti mini varikliu. Doktorantai taip pat tyrinėja dirvožemio ir energetinių resursų tausojimo galimybes, dirvožemį dirbant skirtingu gyliu, pagal iš anksto sudarytą žemėlapį. Kita nauja tema – kaip robotai plačiąja prasme gali prisidėti prie žemės ūkio efektyvumo didinimo ir aplinkos tausojimo. Tai labai aktuali tema, nes šiuolaikinės  žemės ūkio mašinos kaupia labai daug duomenų ir kyla abejonių, ar sugebama panaudoti visą gaunamų duomenų potencialą“, – Inžinerijos fakulteto doktorantų mokslinę veiklą komentuoja pašnekovas.

Globaliems iššūkiams spręsti – naujausios mokslo idėjos

LMA akademikas, Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros prof. dr. Arvydas Povilaitis pastebi, kad pastaruoju metu vis daugiau mokslo darbų skiriama klimato kaitos ir jos poveikio švelninimo problematikai. Klimato kaita lemia reikšmingus pokyčius vandens ekosistemose: daugėja ekstremalių vandens reiškinių, dažnėja sausros, keičiasi upių nuotėkis ir požeminio vandens ištekliai, vandens kokybė ir bioįvairovės sąlygos, todėl natūralu, kad iškyla nauji iššūkiai vandens inžinerijos mokslui, VDU ŽŪA turinčiam gilias tradicijas ir iš kartos į kartą perduodamą mokslinę patirtį.

Pasak profesoriaus, Akademijoje daug metų vykdomi vandens balanso elementų, hidraulinių ir hidrologinių procesų modeliavimo, potvynių rizikos vertinimo, žemių sausinimo, taip pat hidrotechnikos statinių ilgalaikiškumo ir nuotekų valymo įrenginių efektyvumo tyrimai. Be jau paminėtų, pradėti ir kiti – žaliojo ir presuotų šiaudų betono, nekonvencinės hidroenergijos išgavimo, hidrologinių sausrų kriterijų nustatymo, išmaniojo drenažo, nuotolinių tyrimų ir povandeninių dronų, taip pat nano- ir biotechnologijų pritaikymo sausinimo ir drėkinimo sistemose darbai. 2014 m. įkurtame Akvakultūros centre sėkmingai vykdomi tvariosios žuvininkystės, specializuojantis į žuvų auginimą uždarose apytakinėse sistemose, projektai. Šio centro mokslininkų sukurtos rekomendacijos jau taikomos praktikoje, o jų tyrimas apie probiotikų panaudojimą akvakultūroje tarptautiniame Rytų Europos šalių konkurse pelnė pirmąją vietą.

LMA akademikas, VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros prof. dr. Arvydas Povilaitis

„Mūsų  mokslininkai palaiko ryšius su Lietuvos ir užsienio mokslo, studijų, valdžios institucijų ir verslo partneriais, dalyvauja tarptautinėse „Horizon 2020“, „Horizon Europe“, „LIFE NEXUS“, „Nordplus Higher Education“, „Interreg Europe“ ir „Transform4Europe“ programose. Didelė paspirtis mokslinėje ir projektinėje veiklose yra jaunieji mokslininkai ir doktorantai. Vertingų rezultatų pastaraisiais metais jie pasiekė savo darbuose tyrinėdami, pavyzdžiui, šalutinio ceolitinio produkto kaip sorbento panaudojimą amonio jonų ir fosforo sorbcijai akvakultūros vandenyje ir jo utilizavimui portlandcemente, taip pat įvertinant galimą klimato kaitos poveikį vandens taršai iš žemės ūkio, jos mažinimo priemonių veiksmingumą ir įgyvendinimo kaštus taikant procesų fizika grįstą matematinį modelį. Yra sukurta nuotolinių tyrimų ir erdvinės analizės metodika, leidžianti integruoti hidroenergetikos išteklių potencialą ir vandens saugyklų valdymą. Inovatyvūs tyrimai atlikti siekiant drenažo sistemose pritaikyti denitrifikacijos bioreaktorius, t. y., drenažo vandens išvalymui skirtą technologiją, kuomet pašalinamas azoto ir fosforo junginių perteklius ir taip sumažinama rizika eutrofikacijai („dumblių žydėjimui“). Šiuo metu doktorantė iš Irano tyrinėja naują kryptį – nanoburbulais (<200 nm dydžio oro, deguonies ar kitomis dujomis užpildyti burbulai) prisotintą vandenį. Dėl savo mažo dydžio, tačiau didelio paviršiaus ploto ir stabilumo jie suteikia vandeniui unikalių savybių, kurios gali būti tikslingai pritaikytos dirvožemio drėkinime ir nuotekų valymo procese“, – pasakoja pašnekovas, pastebintis, kad tęsti mokslinę veiklą podoktorantūros studijose atvyksta jauni mokslininkai stažuotojai ir iš kitų mokslo centrų bei universitetų. Šiuo metu vienas jų gilinasi į augalų derliaus prognozes ateities klimato sąlygomis, pasitelkiant mašininio mokymosi ir bepiločių skraidyklių integruotas sistemas, o VDU ŽŪA užaugęs jaunimas vykdo „Interreg Europa“ programos projektą apie vandens malūnų pritaikymą hidroenergetikai. Projektu siekiama sutelkti dėmesį į istorinį paveldą, kuris sujungia energetikos, aplinkosaugos ir kultūros sritis, skatindamas vietos ekonomiką.

„Neseniai pradėjome tyrimus, siekdami rasti moksliškai pagrįstus sprendimus, kaip efektyviau panaudoti kompostuotą nuotekų dumblą. Didžiuliai jo kiekiai kaupiasi nuotekų valyklose, o augančios energijos, taip pat trąšų kainos verčia ieškoti naujų maistinių medžiagų atgavimo iš nuotekų dumblo galimybių. Jo panaudojimas gali prisidėti prie klimato kaitos pasekmių švelninimo bei žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimo. Šis tyrimas – tai dalis 2021–2027 m. Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ tarptautinio projekto, kuriame dalyvauja partneriai iš 21 Bendrijos šalies. Moksle visų pirma tiriami ir analizuojami procesai ir, jeigu rezultatai patvirtina iškeltas hipotezes, skaičiuojamas kaštų-naudos efektas. Jeigu jis teigiamas, įgyvendinti mokslo idėjas imasi verslas. Išties džiugu, kad pastaruoju metu Lietuvos verslas vis dažniau imasi iniciatyvos ir ieško kontaktų su mokslininkais. Tai yra didelis postūmis naujų idėjų generavimui ir partnerystei plėtoti“, – reziumuoja prof. dr. A. Povilaitis.

VDU studentės metai Belgijoje: į praktiką orientuotos studijos ir karjeros galimybės Europoje

„Labai džiaugiuosi, kad išvykau studijuoti užsienyje – tai bus labai naudinga mano būsimai karjerai. Paskaitose sprendėme realių įmonių atvejus, apsilankėme įmonėse, kur galima įsidarbinti ateityje. Pavyko sudalyvauti karjeros mugėse ir susitikti su atstovais iš Didžiojo ketverto – didžiausių pasaulio apskaitos įmonių“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) „Marketingo ir tarptautinės komercijos“ studentė Nigara Karimžanova, kuri du semestrus pagal „Erasmus“ mainų programą studijavo Leveno katalikiškojo universiteto Vadybos mokykloje Belgijoje.

Nigara studijuoti VDU atvyko iš Kazachstano – gimtojoje šalyje ji baigė finansų ir apskaitos bakalauro studijas Tarptautinio verslo universitete. Lietuvoje ją sudomino galimybė paįvairinti savo studijas – todėl ji pasirinko visai kitos, marketingo ir tarptautinės komercijos, srities magistrantūros programą.

„Atvykdama į Lietuvą, jau turėjau tam tikrų lūkesčių, nes buvau girdėjusi kitų studentų atsiliepimus, tačiau vis tiek, kai atvykau čia pirmą kartą, buvau sužavėta. Čia viskas buvo kitaip. Teigiamą įspūdį paliko ne tik VDU studijų kokybė, bet ir Lietuvos architektūra, žmonės“, – pasakoja Nigara.

Lygindama studijų patirtis trijose šalyse ir trijuose universitetuose, studentė sako, jog Kazachstane jos studijos buvo daugiau teorinės, o VDU Ekonomikos ir vadybos fakultete studijuojant magistrantūroje jai didelį įspūdį paliko praktika, galimybės ieškoti sprendimų tikriems verslams, prisiliesti prie realaus pasaulio ir ruoštis karjerai. Praktinis pritaikymas akcentuojamas ir jos studijose Belgijoje – pavyzdžiui, vienas iš studijų dalykų skirtas vien mokymuisi naudotis e-komercijai skirta platforma.

N. Karimžanova (dešinėje) su studentais Belgijoje. N. Karimžanovos asm. archyvo nuotr.

Tarp galimų darboviečių – Didžiojo ketverto įmonės

„Levene man labai patinka studijų sistema, nes ji kitokia nei daug kur kitur. Čia kiekvienas semestras padalintas į dvi dalis, tad galima pasiskirstyti. Pavyzdžiui, jei turi šešis dalykus semestre, gali tris iš jų pabaigti pirmoje semestro dalyje, o likusius tris – antroje“, – paaiškina Nigara.

Pasak pašnekovės, studijų Belgijoje metu ji jau sudalyvavo dviejose karjeros mugėse, kurios vyko universitete, ir pasidomėjo galimybėmis, kurias teikia įvairios Belgijos bei Europos įmonės, tarp jų – taip vadinamas Didysis ketvertas: „Deloitte“, EY, KPMG ir „PwC“. Tai yra didžiausios audito ir apskaitos paslaugų įmonės pasaulyje pagal pajamas. Kartu su kitais studentais Nigara taip pat apsilankė KPMG biure Liuksemburge.

Studentė džiaugiasi, kad studijų metu jai pavyko gauti naudingų patarimų, skirtų darbo paieškoms ir gyvenimo aprašymo (CV) rengimui. Ji įsitikinusi – tai, kad vieną pusę magistrantūros praleido Lietuvoje, o kitą pusę – Belgijoje, bus labai naudinga karjerai ateityje. Praktinių aspektų akcentavimas paskaitose leis pritaikyti žinias darbe.

„Norėčiau įsidarbinti, arba bent jau pradėti nuo praktikos. Galbūt po studijų pavyks įsidarbinti vienoje iš didžiojo ketverto įmonių, ypač KPMG, kadangi jų biure jau lankiausi ir man patiko jos atmosfera, darbo kultūra. Stengsiuosi prie jų prisijungti“, – ambicijų neslepia N. Karimžanova.

Leveno universitetas. N. Karimžanovos asm. archyvo nuotr.

Sužavėjo svetingumas ir gražūs miestai

Dalindamasi įspūdžiais apie Belgijos gyventojų svetingumą ir kultūrą, studentė negailėjo gražių žodžių. „Jaučiausi priimta labai šiltai, jie yra labai mandagūs. Mūsų studentų bendrabutis labai tarptautiškas, turime įvairių veiklų, kurių dėka sužinojau daug dalykų apie Belgijos istoriją, kultūrą, tradicijas. Netgi pradėjau mokytis prancūzų kalbos – man tai labai patiko“, – sako ji.

„Visi žinome, kad Belgijoje labai populiarūs vafliai, šokoladas, bulvytės, bet jie turi ir daugiau įdomaus maisto, kuris yra mažiau žinomas, daug apie jį sužinojau. Gyvenant kartu su vietiniais studentais, teko jo ne tik paragauti, bet ir prisidėti prie gaminimo, pavyzdžiui, visi kartu virėme specialią belgišką vištienos sriubą, vadinamą „Waterzooi“, – pasakoja Nigara.

Studijuodama Belgijoje mergina apkeliavo įvairius šios šalies miestus – Gentą, Briugę, Briuselį ir kitus. Anot jos, miestai turi labai gerai organizuotą infrastruktūrą, labai patogu keliauti, naudojantis išvystytu traukinių tinklu.

„Išsirinkti mėgstamiausią miestą – labai sunku, bet, tikriausiai, tai yra Antverpenas. Jo architektūra labai skiriasi nuo kitų miestų, ji labai graži, labai patiko ir jo gyventojai. Levenas, kuriame gyvenau studijų metu, yra labai mažas, studentų miestas, Antverpenas – didesnis, ten yra viskas, ko reikia“, – paaiškina VDU studentė.

Antverpenas. N. Karimžanovos asm. archyvo nuotr.

Studijos užsienyje – labai naudingos

Studentams, planuojantiems išvykti studijuoti užsienyje, pavyzdžiui, pagal „Erasmus“ mainų programą, N. Karimžanova pataria stengtis kuo daugiau bendrauti su vietiniais studentais – nelikti tarp draugų ar kitų savo gimtos šalies studentų, o aktyviai jungtis prie įvairių veiklų, kuriose dalyvauja skirtingų kultūrų, šalių atstovai.

„Pažinti įvairias kitas tradicijas, kitas kultūras yra labai naudinga. Baigus studijas, bus lengviau susirasti darbą, išsirinkti vietą, kur nori gyventi ir dirbti ten, kur bendrausite su įvairios kilmės žmonėmis. Žinoma, gyvenimas tarpkultūrinėje aplinkoje apskritai vertingas, padeda tapti lankstesniam“, – pažymi pašnekovė, papildydama, jog renkantis šalį studijoms svarbu ją iš anksto deramai pažinti, pasidomėti ne tik oro, bet ir kultūriniais, žmonių būdo ypatumais.

Nuotolinis seminaras „Viešasis sektorius: karjeros galimybės ir iššūkiai jaunimui“

Kviečiame dalyvauti „Biomapas Academy“

Biomapas jau šeštą kartą organizuoja savo akademiją. Tai daugiafunkcinė programa, skirta suteikti išskirtinę praktiką studentams ir skatinti jų profesinės karjeros augimą, žinių bagažo plėtimą. Tai unikali galimybė jauniems specialistams praplėsti supratimą apie gyvybės mokslų industriją nuo vaisto atsiradimo, iki registravimo ir jo saugumo užtikrinimo. Studentams ši akademija nieko nekainuoja, paskaitos vyksta kartą per savaitę (trumkė vos 2 val.) ir ji bus 3 mėn. nuo vasario vidurio. Tai puiki galimybė iš arčiau susipžainti su galimomis karjeros perspektyvomis ateičiai.

Daugiau informacijos

Verslo ir universiteto bendradarbiavimas: kartu rengs vokiškai kalbančius darbuotojus

„Darbuotojai, kurie moka vokiečių kalbą, uždirba mažiausiai dešimt procentų daugiau, juolab, kad jei moki kalbą ir supranti kultūrą, gali lengviau integruotis į darbo rinką“, – sako tarptautinės IT įmonės LITIT direktorė Kristina Kikalienė. Gruodžio mėnesį UAB LITIT ir Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria įsipareigojo stiprinti aukštojo mokslo ir verslo partnerystę vokiečių kalbos ir komunikacijos programos studentams suteikiant verslo administravimo, marketingo ar informatikos kompetencijų, padedančių lengviau įsilieti į dinamišką darbo rinką.

„Mūsų partnerystė su Vytauto Didžiojo universitetu (VDU) yra mūsų įsipareigojimo diegti naujoves ir ugdyti talentus kertinis akmuo. Tai, jog turime tokį vizionierišką ir dinamišką sąjungininką, įkvepia mus plėsti ribas ir kurti prasmingas galimybes naujajai kartai. Nekantriai laukiame pirmųjų projektų su VDU pradžios. Be to, džiaugiamės, kad rektorius ir jo komanda rado laiko asmeniškai aptarti šią partnerystę. Tai iš tiesų pabrėžia jų tvirtą pasiryžimą kartu siekti reikšmingų rezultatų“, – teigė K. Kikalienė.

VDU rektorius J. Augutis ir LITIT direktorė K. Kikalienė

Pasirašant sutartį taip pat dalyvavo VDU Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė, VDU Komunikacijos prorektorė doc. dr. Vilma Bijeikienė, Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė, studijų programos „Vokiečių kalba ir komunikacija“ vadovė doc. dr. Rūta Eidukevičienė, Informatikos fakulteto dekanas prof. Tomas Krilavičius. Susitarimą vėliau savo parašu patvirtino ir LITIT pardavimų vadovas bei valdybos narys Andreas Faber.

„Bendradarbiavimas su VDU yra tarsi mūsų LITIT vizijos kodų atrakinimas. Kartu su aukščiausias pozicijas užimančio universiteto talentais, turinčiais anglų ir vokiečių kalbos įgūdžių, mes koduojame inovacijų ir sėkmės kupiną ateitį. Partnerystė buvo tik pradžia, mes norime nustatyti naujus tarptautinio technologinio meistriškumo standartus“, – sakė A. Faber.

Šia sutartimi bus siekiama užtikrinti glaudesnį tarpusavio bendradarbiavimą vykdant įvairias VDU ir LITIT iniciatyvas, skatinančias kuo didesnį studijų atitikimą darbo rinkos poreikiams, stiprinant aukštos kvalifikacijos specialistų rengimą, organizuojant studentų praktikas ir kitas su studijomis susijusias veiklas.

LITIT, įsteigta pasaulinės informacinių technologijų lyderės „NTT Group“ ir tarptautinės individualių programinių sprendimų tiekėjos UAB „Reiz Tech“, sujungia vokišką preciziškumą, japonišką darbo etiką ir lietuviškus talentus, siekdama kurti pažangius IT sprendimus. Įmonė orientuojasi į DACH regioną (Vokietiją, Austriją, Šveicariją) ir siūlo galimybes dirbti prie inovatyvių projektų tokiose srityse kaip automobilių pramonė, bankininkystė, draudimas ir gamyba. Nuo debesijos technologijų ir SAP iki dirbtinio intelekto bei individualizuotos programinės įrangos kūrimo.

Dirbdama su vokiškai kalbančių šalių rinka, įmonė jaučia vokiečių kalbos poreikį, todėl ne tik moko šios kalbos jau esamus darbuotojus, bet ir yra pasirengusi prisidėti prie vokiškai kalbančių specialistų rengimo. UAB LITIT planuose – tikslinės stipendijos skyrimas VDU studentui (-ei), kuris (-i) savo studijas derina su papildomų žinių gilinimu įvairiose srityse, ypač IT ir vokiečių kalbos. Šia stipendija siekiama skatinti tarpdisciplininius gebėjimus ir palaikyti studentus, kurie siekia sėkmingai derinti skirtingų sričių kompetencijas.

VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė Rūta Eidukevičienė džiaugiasi prasidėjusiu bendradarbiavimu: „Mūsų vykdomos germanistikos studijos nuo pat pradžių orientavosi į dalykinės kalbos ir profesinės komunikacijos, tarpkultūrinio bendradarbiavimo su vokiškai kalbančiomis šalimis kompetencijų ugdymą, tačiau tuo pat metu labai skatiname savo studentus greta filologijos pasirinkti gretutines, į kitokių praktinių įgūdžių stiprinimą orientuotas studijas, nes toks derinys leidžia būti lankstiems ir atveria daugybę ateities perspektyvų. Žinoma, savo programoje laukiame studentų ir iš kitų programų, nes jiems vokiečių kalbos žinios irgi gali padėti atverti daugiau durų. Bendradarbiavimas su verslu svarbus dar ir todėl, jog tokiu būdu studentai gali ne tik mokytis iš į universitetą atvykstančių praktikų, bet ir nuvykę į įmonę įgyti papildomų gebėjimų.“

VDU Komunikacijos prorektorė V. Bijeikienė, LITIT direktorė K. Kikalienė, VDU rektorius J.Augutis, Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė, studijų programos „Vokiečių kalba ir komunikacija“ vadovė R. Eidukevičienė, LITIT marketingo specialistė M. Žulpaitė, Informatikos fakulteto dekanas T.Krilavičius, VDU Studijų prorektorė S. Pilkienė

Studentams – „Erasmus+“ praktikos konkursas

VDU Tarptautinių ryšių departamentas (TRD) primena, kad vyksta „Erasmus+“ praktikos konkursas studentų ir būsimų absolventų „Erasmus+“ praktikai 2024–2025 m. m., apimantis ES / EEE šalis. Atrankos dokumentus galima teikti iki 2025 m. sausio 31 d.

(konkursas vyksta kiekvieną mėnesį!)

Praktikos laikotarpis – nuo 2 iki 4 mėn.

Atrankose gali dalyvauti dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai, kurie esamoje studijų pakopoje (kurioje dabar mokosi ir kurioje studijuodami planuoja vykti į praktiką) nėra išnaudoję daugiau kaip 10 mėn. (vientisųjų studijų studentai – 22 mėn.) „Erasmus“ studijų / praktikos laikotarpio.

Paraišką galima teikti tik į vieną praktikos vietą – keli mobilumai negalimi.

---

Dokumentai atrankai

Atrankos dokumentai „Erasmus+“ studentų praktikai:

• Atrankos anketa „Outgoing-Application for Erasmus Student Traineeship“ (būtina pasikeisti kalbą į anglų);
• Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą).

Atrankos dokumentai „Erasmus+“ absolventų praktikai:

• Atrankos anketa „Outgoing-Application for Erasmus Recent Graduate Traineeship “ (būtina pasikeisti kalbą į anglų);
• Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą);
• Fakulteto atstovo rekomendacija (laisva forma).

Baigus studijas atrankoje dalyvauti ir / ar būti atrinktiems negalima. Praktika gali prasidėti tik po studijų baigimo (diplomo įgijimo) ir turi baigtis per vienerius metus nuo studijų baigimo datos.

---

Pirmenybė atrankoje suteikiama:

• Studentams, kurių studijų programoje yra numatyta praktika;
• Studentams, kurie pirmą kartą dalyvaus „Erasmus“ praktikos mobilume.

Atrankos kriterijai

• studento motyvacija;
• geros užsienio kalbos, kuria bus atliekama praktika, žinios;
• praktikos atitikimas studijų programai;
• studento darbo, studijų, stažuočių, dalyvavimo tarptautiniuose akademiniuose projektuose, visuomeninėje veikloje patirtis užsienyje ir Lietuvoje;
• dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai. Visų pakopų pirmojo kurso studentams: pirmojo semestro mokymosi rezultatai, neturint – bakalauro / magistrantūros diplomo priedėlyje atsispindintys mokymosi rezultatai.

Atrankos kriterijų eiliškumas nėra apibrėžtas. Fakultetai turi teisę nustatyti, viešai paskelbti ir atrankos metu taikyti atskirą kriterijų eiliškumą bei papildomus kriterijus.

Stipendija

ES ir EEE šalims:

Šalių grupė	Šalis	Stipendijos dydis per mėnesį (30 dienų)
I grupė	Airija, Austrija, Belgija, Danija, Islandija, Italija, Lichtenšteinas, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Prancūzija, Suomija, Švedija, Vokietija	824,00 Eur
II grupė	Čekija, Estija, Graikija, Ispanija, Latvija, Kipras, Malta, Portugalija, Slovakija, Slovėnija	824,00 Eur
III grupė	Bulgarija, Kroatija, Lietuva, Lenkija, Vengrija, Rumunija, Serbija, Šiaurės Makedonija, Turkija	756,00 Eur

---

Šalims už ES/EEE ribų:

Paraiškų teikimo laikotarpis baigėsi. Kitas konkursas vyks 2025 m. vasario mėn.

Stipendija: 700,00 Eur/mėn. + kelionės išmoka

13 ir 14 regionų šalių stipendija: 824,00 Eur/mėn. + kelionės išmoka.

13 regionas: Andora, Monakas, San Marinas, Vatikano Miesto Valstybė.
14 regionas: Farerų salos, Šveicarija, Jungtinė Karalystė.

---

Išmoka kelionei, kurios dydis nustatomas pagal atstumą* nuo Lietuvos (Kauno miesto) iki praktikos organizacijos vietos (miesto):

Kelionės atstumas	Ekologiška kelionė (suma):	Neekologiška kelionė (suma):
10-99 km	56 EUR	28 EUR
100-499 km	285 EUR	211 EUR
500-1999 km	417 EUR	309 EUR
2000-2999 km	535 EUR	395 EUR
3000-3999 km	785 EUR	580 EUR
4000-7999 km	1 1188 EUR	1 188 EUR
8000 km arba daugiau	1 735 EUR	1 735 EUR

Kelionės iki 500 km. turi būti ekologiškos kelionės! Tai reiškia kelionę autobusu, traukiniu, automobiliu ir pan. Vykstantys neekologiškai turi parašyti priežastį (kreiptis į koordinatorių).

---

Pastaba: paraiškų teikimo rezultatai skelbiami kitą mėnesį (ateinančio mėnesio 10 d.), todėl praktikos pradžios data turi būti bent dvi savaitės po rezultatų paskelbimo! Rezultatai bus skelbiami el. paštu.

Daugiau informacijos:

LR URM kviečia dalyvauti mentorystės programoje

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija kviečia bakalauro ir magistro programų studentus, norinčius geriau susipažinti su Lietuvos diplomatine tarnyba, dalyvauti mentorystės programoje.

Mentorystės programa suteikia galimybę:

• Turėti mentorių Lietuvos diplomatinėje tarnyboje;
• 2–6 mėnesius su juo bendradarbiauti studentą dominančiais Lietuvos diplomatinės tarnybos veiklos klausimais;
• Dalyvauti mentorystės atidarymo ir uždarymo renginiuose ministerijoje.

Studentai, norintys dalyvauti programoje, iki 2025 m. sausio 15 d. gali registruotis Mentorystės platformoje https://urm.idialogue.lt/lt. Registracijos metu bus prašoma pateikti motyvuotą prisistatymą ir pridėti aukštosios mokyklos pažymą, patvirtinančią studijas aukštojoje mokykloje. Naudodamiesi Mentorystės platforma atrinkti ugdytiniai galės rinktis norimą mentorių pagal darbo sritis, tiesiogiai su juo susisiekti ir susitarti dėl mentorystės.

Ministerija, įvertinusi studentų prisistatymus, dalyvauti programoje atrinks labiausiai motyvuotus kandidatus. Įvadinis mentorystės programos renginys planuojamas 2025 m. sausio mėn., o baigiamasis – 2025 m. birželio mėn.

Jei kiltų papildomų klausimų dėl mentorystės programos, kviečiame kreiptis el. paštu mentoryste@urm.lt.

Startuoja nauja VDU mentorystės programa „Studentai – studentams“

Su 2025 m. pradžia Vytauto Didžiojo universitete (VDU) startuos nauja studentų mentorystės programa „Studentai – studentams“ (angl. Peer-to-peer). Šios mentorystės programos tikslas – stiprinti studentų tarpusavio paramą ir teikti pagalbą studentams, kuriems reikia patarimų ir paramos sprendžiant įvairius iššūkius universiteto gyvenime, kurių tiesiogiai negali išspręsti universiteto padaliniai ir (ar) jie neturi tinkamo ryšio su studentu (jo nepažįsta), taip skatinant bendruomeniškumą tarp pačių studentų ir universiteto.

Mentorystės programos „Studentai – studentams“ veikimo principas: apmokytas, labiau patyręs studentas teiks paramą ir (ar) pagalbą jos ieškančiam studentui (su palydėjimu). Programa orientuota į antro ir vyresnio kurso studentus, susiduriančius su gerovės problemomis universitete. Konsultacijose su savo bendraamžiais mentoriais studentas galės jaustis jaukiau ir neformalioje aplinkoje išsakyti jį kamuojančius rūpesčius, o mentorius galės pasiūlyti galimus problemos sprendimo būdus ar nukreips (palydės) ten, kur jo problema galėtų būti išspręsta.

Siekiant užtikrinti sklandų programos vykdymą, renkama motyvuotų bei norinčių prisidėti prie studentų gyvenimo universitete tobulinimo mentorių komanda.

Kokių mentorių ieškome:

• Vyresnių nei pirmo kurso studentų, kurie studijų metu įveikė jiems kilusius akademinius ar socialinius iššūkius bei norėtų padėti kitiems studentams studijų laikotarpiu universitete jaustis geriau, užtikrinčiau ir saugiau;
• Komunikabilių, norinčių ir galinčių su kitais studentais dalintis savo asmenine patirtimi.
• Mentorystės programoje galinčių dalyvauti visus akademinius metus (2025 m. – iki birželio mėn.).

Mentorių pareigos ir atsakomybės:

• Išklausyti besikreipiančio studento problemą, sužinoti kuo daugiau informacijos;
• Padėti, patarti, jei turi įgūdžių ir žinių, jei ne, kartu išsiaiškinti, kaip išspręsti problemą;
• Žinoti VDU ir partnerių siūlomas galimybes ir nukreipti (palydėti) pagalbos ieškantį studentą ten, kur jo problemą padės išspręsti;
• Prisidėti prie veiklų, skirtų studentų gerovei universitete stiprinti, organizavimo ir vykdymo;
• Dalyvauti kasmėnesinėse refleksijose ir diskutuoti ieškant naujų ar tobulinant esamus būdus užtikrinti studentų gerovę universitete.

Naudos mentoriams:

• Turės galimybę padėti studentams, susiduriantiems su iššūkiais universitete;
• Susipažins su universiteto struktūra, jo sistema, pažins darbuotojus;
• Susiras naujų draugų ar kolegų;
• Įgis žinių ir kompetencijų bei praktiškai pritaikys jas srityse, susijusiose su psichologija, tarpkultūrine komunikacija, vadyba ir pan.;
• Įgis užsienio kalbų praktikos;
• Aktyvūs studentai bus įtraukti į įvairias universiteto skatinimo programas.

Norėdamas tapti mentoriumi ir padėti užtikrinti visų VDU studentų gerovę, iki 2025 m. sausio 13 d. (imtinai) užpildyk registracijos anketą.

Pasibaigus registracijos laikotarpiui, programą koordinuojantis asmuo susisieks su atrinktais kandidatais ir pakvies juos į motyvacinius pokalbius, kurie vyks sausio 14–16 d. Po jų atrinkti mentoriai toliau tęs pasiruošimą – sausio pabaigoje numatyti dviejų dalių mokymai, o vasario pradžioje vyks mentorystės programos „Studentas – studentui“ startas ir VDU Student Lounge (liet. VDU studentų erdvė) atidarymas.

VDU Student Lounge – tai nauja, jauki ir šiuolaikiška erdvė universiteto studentams, skirta susitikimams, pokalbiams, mokymams ir kitoms veikloms, kurios prisidės prie studentų gerovės stiprinimo. Ši erdvė bus įsikūrusi K. Donelaičio g. 52-201, Kaune, ir čia bus laukiami visi VDU studentai.

Studentams skirtoje erdvėje galėsite:

• Susitikti su mentorystės programos „Studentai – studentams“ mentoriais, kurie yra pasirengę išklausyti, patarti ir padėti spręsti Jūsų problemas.
• Bendrauti su studentų gerovės koordinatore, kuri gali padėti surasti tinkamus sprendimus arba nukreipti į reikiamus universiteto padalinius.
• Dalyvauti įvairiuose mokymuose, seminaruose, diskusijose ir renginiuose, orientuotuose į studentų gerovę, asmeninį tobulėjimą ir bendruomeniškumo skatinimą.
• Naudotis erdve kaip vieta, kur galite atsipalaiduoti, praleisti laiką draugiškoje aplinkoje ir rasti bendraminčių.

Daugiau informacijos apie mentorystės programą „Studentai – studentams“ ir studentų gerovę universitete rasite čia.

Jei turite klausimų, galite kreiptis:

Išleistas dvidešimt pirmasis Praktikų ir savanorystės katalogas

Kviečiame atsiversti jau dvidešimt pirmąjį VDU Karjeros centro iniciatyva leidžiamo Praktikų ir savanorystės katalogo numerį, skirtą visiems universiteto studentams. Šiame kataloge rasite įmonių, valstybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų praktikų bei savanoriškos veiklos pasiūlymus. Tikimės, jog kiekvienas ras sau tinkamą!

Praktikų ir savanorystės katalogas Nr. 21 / Gruodis, 2024

Kataloge standartizuotai yra pateikiama trumpa informacija: apie praktikos ar savanorystės vietą siūlančią įmonę, įstaigą ar organizaciją, jos siūlomos praktikos / savanoriškos veiklos pozicijos pavadinimą bei atitikimo sąlygas, kurias būsimas praktikantas / savanoris turi įgyvendinti. Kiekviename praktikos ir savanorystės skelbime atskirai yra nurodyta, ar galima derinti šias veiklas su studijomis, kokiu laikotarpiu yra priimami praktikantai / savanoriai, į kurias iš siūlomų pozicijų yra kviečiami specialius poreikius turintys studentai bei kuriuose iš jų veiklos organizuojamos užsienio kalba, taip sudarant galimybę šias veiklas atlikti ir užsienio studentams.

Tikimės, kad šis katalogas padės susirasti praktikos vietą arba išbandyti save savanoriškoje veikloje, taip skinantis kelią į darbo rinką!

VDU Karjeros centras neatsako už kataloge pateiktų pasiūlymų turinį, įmonės ir organizacijos pačios sprendžia dėl praktikos ir / ar savanorystės sąlygų.

Rinkis edukologijos doktorantūros studijas ir gauk joms daugiau nei 45 000 Eur paramą kasmet

Valstybinis studijų fondas kviečia studentus rinktis edukologijos doktorantūros studijas geriausiuose pasaulio universitetuose ir gauti joms daugiau nei 45 000 Eur paramą per metus.

Daugiau informacijos rasi čia.