Studentai – studentams: tapk mentoriumi, kuris įkvepia
Vytauto Didžiojo universitete (VDU) ir toliau veiklą plečia studentų mentorystės programa „Studentai – studentams“ (angl. Peer-to-peer). Šios mentorystės programos tikslas – stiprinti studentų tarpusavio paramą ir teikti pagalbą studentams, kuriems reikia patarimų ir paramos sprendžiant įvairius iššūkius universiteto gyvenime, kurių tiesiogiai negali išspręsti universiteto padaliniai ir (ar) jie neturi tinkamo ryšio su studentu (jo nepažįsta), taip skatinant bendruomeniškumą tarp pačių studentų ir universiteto.
Mentorystės programos „Studentai – studentams“ veikimo principas: apmokytas, labiau patyręs studentas teiks paramą ir (ar) pagalbą jos ieškančiam studentui (su palydėjimu). Programa orientuota į antro ir vyresnio kurso studentus, susiduriančius su gerovės problemomis universitete. Bendraudamas su savo bendraamžiais mentoriais studentas galės jaustis jaukiau ir neformalioje aplinkoje išsakyti jį kamuojančius rūpesčius, o mentorius galės pasiūlyti galimus problemos sprendimo būdus ar nukreips (palydės) ten, kur jo problema galėtų būti išspręsta.
Siekiant užtikrinti sklandų programos vykdymą, renkama motyvuotų bei norinčių prisidėti prie studentų gyvenimo universitete tobulinimo mentorių komanda.
Kokių mentorių ieškome:
- Vyresnių nei pirmo kurso studentų, kurie studijų metu įveikė jiems kilusius akademinius ar socialinius iššūkius bei norėtų padėti kitiems studentams studijų laikotarpiu universitete jaustis geriau, užtikrinčiau ir saugiau;
- Komunikabilių, norinčių ir galinčių su kitais studentais dalintis savo asmenine patirtimi.
- Mentorystės programoje galinčių dalyvauti visus akademinius metus (2025 m. spalio – 2026 birželio mėn.).
Mentorių pareigos ir atsakomybės:
- Išklausyti besikreipiančio studento problemą, sužinoti kuo daugiau informacijos;
- Padėti, patarti, jei turi įgūdžių ir žinių, jei ne, kartu išsiaiškinti, kaip išspręsti problemą;
- Žinoti VDU ir partnerių siūlomas galimybes ir nukreipti (palydėti) pagalbos ieškantį studentą ten, kur jo problemą padės išspręsti;
- Prisidėti prie veiklų, skirtų studentų gerovei universitete stiprinti, organizavimo ir vykdymo;
- Dalyvauti periodiniuose susitikimuose ir diskutuoti ieškant naujų ar tobulinant esamus būdus užtikrinti studentų gerovę universitete.
Naudos mentoriams:
- Turės galimybę padėti studentams, susiduriantiems su iššūkiais universitete;
- Susipažins su universiteto struktūra, jo sistema, pažins darbuotojus;
- Susiras naujų draugų ar kolegų;
- Įgis žinių ir kompetencijų bei praktiškai pritaikys jas srityse, susijusiose su psichologija, tarpkultūrine komunikacija, vadyba ir pan.;
- Įgis užsienio kalbų praktikos;
- Aktyvūs studentai bus įtraukti į įvairias universiteto skatinimo programas.
Norėdamas tapti mentoriumi ir padėti užtikrinti visų VDU studentų gerovę, iki 2025 m. spalio 17 d. (imtinai) užpildyk registracijos anketą.
Pasibaigus registracijos laikotarpiui, programą koordinuojantis asmuo susisieks su atrinktais kandidatais ir pakvies juos į motyvacinius pokalbius. Po jų mentorių lauks paskutinis atrankos etapas – numatyta mokymų programa, po kurios galutinė likusi mentorių komanda pradės veiklą.
Daugiau informacijos apie mentorystės programą „Studentai – studentams“ ir studentų gerovę universitete rasite čia.
Tapk kelrode žvaigžde – prisijunk prie mentorystės projekto!
Prasidėjus naujiems mokslo metams, startuoja jau septintą kartą organizuojamas savanorystės ir mentorystės projektas „Kelrodė žvaigždė“. Jį vykdo Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kartu su Izraelio ambasada bei VDU vardo mokyklomis.
Šio projekto tikslas – paskatinti studentus įsitraukti į savanorystę ir tapti pagalbininkai 1-4 klasių mokiniams, kuriems reikalingas papildomas palaikymas bei motyvacija mokantis. Studentai-mentoriai padės vaikams įveikti mokymosi sunkumus, dalinsis savo patirtimi ir įkvėps siekti daugiau.
„Kelrodė žvaigždė“ grindžiama gyvo bendravimo idėja – siekiama, kad tarp studento ir mokinio užsimegztų artimas ryšys, o bendravimo barjerai pamažu išnyktų. Savanoriai su paskirtu mokiniu kartą per savaitę susitiks po dvi valandas: kartu mokysis, lankys įvairias veiklas universitete ar Kauno mieste, bei turiningai leis laiką. Projektas vyks visus mokslo metus – nuo 2025 m. spalio mėn. iki 2026 m. birželio mėn.
Moksleiviai, kurie dalyvaus projekte, bus atrenkami pagal socialinio darbuotojo ir psichologo parengtas rekomendacijas. Tuo tarpu studentai, norintys prisijungti prie savanorių komandos, kviečiami užpildyti registracijos formą iki spalio 9 d.
Po registracijos etapo su atrinktais kandidatais susisieks projekto koordinatorė universitete ir pakvies juos į motyvacinius pokalbius, dalyviai sėkmingai įveikę atranką, dalyvaus specialiuose mokymuose bei konsultacijose su psichologais, po kurių prasidės pats projektas „Kelrodė žvaigždė“, truksiantis iki kitų metų birželio.
Jei nori prisidėti prie šio prasmingo projekto – pildyk registracijos anketą! Registracijos forma
Dėl papildomos informacijos galima kreiptis el. paštu: dovile.imbrasaite@vdu.lt.
Daugiau apie projektą sužinosi čia.
Dalyvaukite BAFF Profesinės praktikos programoje JAV
Baltijos Amerikos Laisvės fondas pradeda naują sezoną ir kviečia studentus bei absolventus dalyvauti BAFF Profesinės praktikos programoje JAV.
Tai unikali galimybė įgyti tarptautinės patirties, atlikti praktiką įvairiose JAV kompanijose ar organizacijose bei sustiprinti savo karjeros perspektyvas.
Paraiškos priimamos iki š.m. spalio 31 d.
Daugiau apie BAFF Profesinės praktikos programą galite sužinoti internetiniame seminare, kuris vyks rugsėjo 23 dieną, 12:00–13:00 val. Teams platformoje. Seminaras vyks anglų kalba. Užsiregistravusiems atsiųsime prisijungimo nuorodą.
Tapk svarbaus tarptautinio tyrimo dalimi!
Kviečiame prisidėti prie svarbaus tarptautinio tyrimo! Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto mokslininkai atlieka tęstinio tarptautinio EUROSTUDENT-9 projekto tiriamąją dalį ir šiuo metu vykdo studentų apklausą.
Apklausa vyksta nuo gegužės 12 d. iki lapkričio 30 d., šiuo metu vykdomas trečiasis jos etapas. Tai – puiki proga pasidalinti savo patirtimi ir prisidėti prie pokyčių aukštajame moksle! Kviečiame Jus užpildyti klausimyną ir paraginti savo draugus aktyviai dalyvauti tyrime – kiekvienas atsakymas svarbus! Klausimyno nuoroda.
Apklausos duomenų anonimiškumas garantuojamas, o visa suteikta informacija bus naudojama tik tyrimo tikslams. Iš anksto dėkojame už bendradarbiavimą ir tikimės aktyvaus dalyvavimo tyrime.
Jei kiltų klausimų, prašome kreiptis į projekto nacionalinę politikos koordinatorę – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento vyriausiąją specialistę prof. dr. Salviniją Petrulytę el. p. Salvinija.Petrulyte@smsm.lt arba į Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto doktorantę Kamilę Botyriūtę el. p. kamile.botyriute@lcss.lt.
Dalyvauk Plakatų sesijoje Lietuvos Respublikos Seime
„Plakatai Seime“ – pirmas tokio pobūdžio renginys Lietuvoje, suteikiantis bakalauro studentams išskirtinę galimybę pristatyti savo tyrimus tiesiogiai Lietuvos Respublikos Seime.
Tai unikali galimybė bakalauro studentams:
- pristatyti savo tyrimus prestižinėje Lietuvos Seimo aplinkoje;
- gauti NEMOKAMĄ plakato spausdinimą atrinktiems dalyviams;
- atsiimti dalyvio sertifikatą, įteikiamą Seimo nario;
- dalyvauti specializuotose dirbtuvėse apie plakatų dizainą ir pristatymo technikas;
- įgyti vertingos patirties komunikuojant mokslinius tyrimus politikams ir visuomenei;
- turėti galimybę būti atrinktiems į renginį „Plakatai Europos Parlamente“ 2026 m. Briuselyje.
Kas gali dalyvauti:
- visi bakalauro studijų studentų mokslinių tyrimų projektai ir baigiamieji bakalauro darbai iš visų studijų sričių;
- teikiant baigiamuosius darbus: studentas turi būti baigęs studijas ne daugiau kaip prieš 1 metus;
- dalyvauti kviečiami studentai iš visų Lietuvos aukštojo mokslo institucijų.
Ką suteikiame:
- profesionalų plakatų spausdinimą atrinktiems dalyviams, nemokamai;
- ekspertų konsultacijas ir dirbtuves apie efektyvų plakatų dizainą bei pristatymo įgūdžius;
- informacinius seminarus, padėsiančius studentams pasiruošti šiai unikaliai patirčiai;
- oficialų pripažinimą – sertifikatus, įteikiamus Seimo narių.
SVARBU: vietos bus ribotos, todėl labai skatiname teikti nominacijas kuo anksčiau!
Nominacijų teikimo terminas: Rugsėjo 20 d.
Nominacijas galite teikti čia.
Šis renginys yra Erasmus+ finansuojamo projekto “Posters in Brussel“ dalis. Šiame novatoriškame projekte, orientuotame į mokslo komunikaciją ir pilietinį įsitraukimą, kartu su LCC dalyvauja dar penki Europos universitetai – Austrijoje, Vokietijoje, Airijoje, Liuksemburge ir Lietuvoje. Kiekvienas universitetas – dalyvis organizuoja plakatų parodą savo šalių Parlamentuose. Svarbiausias projekto akcentas – visų Europos šalių studentų tyrimų pristatymas Europos Parlamente Briuselyje.
Darbuotojų lūkesčiai ir darbdavių iššūkiai Lietuvoje
Dr. Viktorija Tauraitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) partnerystės docentė
Darbo paklausa ir pasiūla dažnai suformuoja panašaus pobūdžio realijas, tik iš skirtingų perspektyvų. Neretai darbuotojai nori gauti konkurencingą, motyvuojantį, jų kompetencijas atitinkantį darbo užmokestį, užsitikrinti kuo geresnes, modernesnes darbo sąlygas. Darbdaviai dažnai siekia pritraukti talentingus, motyvuotus ir perspektyvius darbuotojus, mokėdami adekvatų, jų gebėjimus ir kompetencijas atitinkantį darbo užmokestį, sukurti jiems palankią darbo aplinką, leidžiančią jiems tobulėti ir realizuoti savo gebėjimus. Taigi apžvelkime Lietuvos darbo rinkos situaciją iš darbdavių perspektyvos, darbuotojų pozicijos ir bendrai Lietuvos mastu.
Darbo užmokestis buvo didesnis viešajame sektoriuje
Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2024 m. Lietuvos vidutinis mėnesio neto (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis buvo lygus 1368 eurams. Jis paaugo 9,5 proc., lyginant su ankstesniais metais. Kita vertus, vidutinis mėnesio neto darbo užmokestis viešajame sektoriuje buvo 141,8 euro didesnis nei privačiame (viešasis – 1470 eurų, privatus – 1328,20 eurų). Viešajame sektoriuje jis paaugo 12,5 proc., o privačiame – 8,4 proc., lyginant su 2023 m. Tarp pagrindinių darbo užmokesčio didėjimo priežasčių buvo padidėjusi minimali mėnesinė alga, padidinti biudžetinių įstaigų darbuotojų minimalieji pareiginės algos koeficientai ir pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka.
Per metus vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis Lietuvoje sparčiausiai augo švietimo veikloje (16 proc.), o lėčiausiai – administracinėje ir aptarnavimo veikloje (1,7 proc.).
Dr. Viktorija Tauraitė
Darbdaviai tikisi stabilumo ir nerimauja dėl minimalios algos didėjimo
Remiantis Užimtumo tarnybos 2024 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais vykdyto Lietuvoje veikiančių darbdavių nuomonių tyrimo rezultatais, nustatyta, kad 2025 m. didžioji dalis darbdavių tikisi stabilumo. Jie viliasi, kad gamybos ir/arba paslaugų apimtys nesikeis (59,9 proc.) bei tikisi, jog darbuotojų skaičius taip pat nepasikeis (68,2 proc.), lyginant su praėjusiais metais. Kita vertus, optimizmu pasižymi beveik trečdalis darbdavių, kurie pažymi, kad šiemet turėtų didėti gamybos ir/arba paslaugų apimtys, didėsiantį darbuotojų skaičių nurodo kas ketvirtas darbdavys, o augsiantį vidutinį mėnesio darbo užmokestį atitinkamoje įmonėje ar įstaigoje akcentuoja 56 proc. darbdavių.
Veiklos vystymui numatomi svarbiausi iššūkiai 2025 m., pasak darbdavių, turėtų būti minimalios mėnesio algos didėjimas, darbuotojų trūkumas ir žaliavų brangimas. Žmogiškųjų išteklių srityje sąlyginai didžiausi darbdavių įvardinti iššūkiai yra kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, konkurencingo darbo užmokesčio užtikrinimas esamiems ir potencialiems darbuotojams bei darbuotojų motyvavimo aspektas.
Darbdaviai prognozuoja, kad 2025 m. labiausiai darbuotojų skaičius atitinkamoje įmonėje ar įstaigoje padidės kvalifikuotų darbininkų ir specialistų lygmenyse. Sąlyginai mažiausias darbuotojų skaičiaus augimas yra prognozuojamas vadovų segmente.
Darbo užmokesčio lūkesčiai kai kuriose srityse neatitinka realybės
Remiantis CVbankas.lt 2025 m. pirmo ketvirčio darbo rinkos apžvalgos rezultatais, matoma, kad CVbankas.lt portale buvo 29,7 tūkst. darbo pasiūlymų, t. y. 2 proc. mažiau, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu ketvirčiu. Visgi darbo skelbimų skaičius labiausiai padidėjo šiose srityse: dizainas ir architektūra (40 proc. per metus), žemės ūkis (35 proc.), medicina ir farmacija (21 proc.). Darbo skelbimų sąlyginai didžiausias sumažėjimas buvo pastebėtas eksporto (47 proc.) ir draudimo (28 proc.) srityse.
Esant laisvai rinkai ir plačioms darbo rinkos galimybėms, normalu, kad darbuotojas turi atitinkamus lūkesčius dėl pageidaujamo darbo užmokesčio, o darbdavys, įvertindamas įmonės ar įstaigos finansines galimybes, nurodo, kiek sutinka mokėti atitinkamas kompetencijas turinčiam darbuotojui. Vis dėlto, ne visada darbuotojų darbo užmokesčio lūkesčiai sutampa su darbdavio siūlomu darbo užmokesčio dydžiu (atitinkamos darbo pozicijos kontekste). 2025 m. pirmąjį ketvirtį CVbankas.lt portale sąlyginai didžiausias atotrūkis tarp siūlomo ir pageidaujamo darbo užmokesčio buvo nustatytas apsaugos (28 proc.), švietimo, mokymų, kultūros (26 proc.) ir personalo valdymo (24 proc.) srityse.
Prognozuojamas lėtesnis darbo užmokesčio augimas
Prognozuojama, kad vidutinis mėnesio bruto (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis Lietuvoje 2025 m. turėtų augti nuo 8,4 proc. (Finansų ministerija) iki 8,7 proc. (Lietuvos bankas). 2026 metais taip pat yra prognozuojamas darbo užmokesčio augimas, tačiau jis turėtų būti nuosaikesnis ir galėtų svyruoti nuo 6,8 proc. (Finansų ministerija) iki 8,3 proc. (Lietuvos bankas).
Kviečiame į strateginę VDU ir aljanso T4EU konferenciją „Universities Shaping the Future“
Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), Europos universitetų aljanso „Transform4Europe“ (T4EU) narys, kviečia registruotis į tarptautinę konferenciją „Universities Shaping the Future: Building Resilient Societies through Innovation and Global Impact“. Konferencija vyks 2025 m. spalio 21–22 d. VDU, Kaune, ir žymės universiteto prezidentavimo T4EU aljansui pabaigą.
Beveik tūkstantį metų universitetai buvo pagrindiniai intelektinės minties ir lyderystės centrai. Pastaraisiais metais jų vizionieriška pozicija visuomenėje, ypač Europoje, vis labiau svyruoja. Šiandien, susiduriant su vis didėjančiu neapibrėžtumu ir globaliomis krizėmis, atsparumas tapo itin svarbiu visuomenės kritiniu gebėjimu ir asmeniniu įgūdžiu. Todėl atsparumas buvo pasirinktas pagrindine VDU prezidentavimo T4EU tema ir bus pagrindinis šios konferencijos akcentas. Europos universitetų iniciatyva, vienijanti 65 aljansus, buvo sukurta siekiant sustiprinti Europos aukštojo mokslo institucijas ir jų vaidmenį skatinant Europos tapatybę, konkurencingumą, technologinę pažangą ir bendrą visuomenės atsparumą.
Pagrindinis konferencijos tikslas – suburti ne tik akademinės bendruomenės lyderius, ekspertus ir studentus iš T4EU ir kitų Europos universitetų aljansų, bet ir aukšto lygio Europos bei Lietuvos politikos atstovus, globalius partnerius ir pagrindines suinteresuotas šalis. Dalyviai apie atsparumą diskutuos iš įvairių perspektyvų: pasaulio ir Europos demokratijų, visuomenių ir technologijų. Remiantis konferencijos metu išsakytomis įžvalgomis, bus parengtas ir paskelbtas atsparumo kompetencijų dokumentas.
Konferencijos metu bus taip pat aptariamas Europos atsparumas kintančioje pasaulio tvarkoje, universitetų vaidmenį demokratijose ir konfliktų paveiktose visuomenėse, individualų atsparumą nenuspėjamame pasaulyje, inovacijų ir talentų svarbą Europos strateginei ateičiai ir aukštojo mokslo indėlį visuomenei.
Konferencijos programa bus paskelbta netrukus.
Registracija studentams į T4EU „TransformEd: Renaissance of Liberal Arts“ VDU
Kviečiame registruotis į T4EU savaitę „TransformEd: Renaissance of Liberal Arts“, kuri vyks Kaune 2025 m. spalio 20–24 d. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studentams siūlo rinktis iš 9 kursų.
Registracija vyksta iki birželio 22 d.
Įsivaizduokite universitetą ne tik kaip vietą, kurioje ieškoma atsakymų, bet kaip erdvę, kurioje keliami gilesni klausimai. Erdvę, kuri mus formuoja ne tik per tai, kokias žinias įgijame, bet ir per tai, kokie esame kaip asmenybės. Būtent tokiai kelionei kviečia Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), puoselėjantis laisvųjų menų (Liberal Arts) idėją – visaapimantį, tarpdalykinį ir vertybėmis grįstą ugdymo modelį.
Pasaulyje, kuris skatina specializuotis ir skubėti, laisvieji menai siūlo stabtelėti. Pažvelgti į save ir praeitį ne romantizuojant, o siekiant atrasti įrankius, reikalingus gyventi išmintingai ir veikti teisingai. Šiandien, sparčių technologinių pokyčių, netikrumo ir kultūrinės fragmentacijos laikais, idėja apie „renesansą“ – atgimimą – tampa ypač aktuali. Grįžtame prie laisvųjų menų pamatų: kritinio mąstymo, pilietinės atsakomybės, filosofinės refleksijos, meninės raiškos ir gebėjimo jungti disciplinas, kontekstus bei bendruomenes.
„TransformEd“ savaitės kursai
Penkias dienas tyrinėsite temas, esančias žinojimo ir požiūrio, tradicijos ir inovacijų sankirtoje. Čia nebus galutinių egzaminų – tikrasis šios savaitės rezultatas bus matuojamas klausimų, kuriuos parsivešite namo, gilumu.
Visi studentai kviečiami rinktis ir dalyvauti viename iš 9 siūlomų intensyvių kursų:
„Prasmės paieškos nesutarimuose: kaip efektyviai bendrauti pasitelkiant episteminį ir moralinį sąmoningumą“. Šiame kurse kalbėsitės, kaip veiksmingai bendrauti sudėtingomis temomis ir spręsti nesutarimus. Kurso metu bus naudojamos įvairių sričių – komunikacijos ir politikos mokslų, psichologijos, sociologijos ir edukacijos – žinios. Taip pat aptarsime realius skaitmeninių konfliktų ir prasto bendravimo pavyzdžius, kad galėtumėte susieti savo žinias su asmeninėmis vertybėmis.
„Europos idėja“. Kurso metu tyrinėsite, kaip Europos idėja vystėsi filosofijoje, literatūroje, politikoje ir kultūrinėje tapatybėje nuo Antikos iki dabarties. Jame bus analizuojami pagrindiniai tekstai ir mąstytojai – nuo Senovės Graikijos, per Apšvietą, iki pokario Europos integracijos – aiškinantis, kaip Europa buvo įsivaizduojama tiek kaip geografinė erdvė, tiek kaip bendras civilizacijos projektas.
„Kritinis paveldas“. Tai įvadas į kritinio paveldo studijas, ypatingą dėmesį skiriant sudėtingiems ir ginčijamiems modernybės palikimams. Paskaitų, seminarų ir išvykų metu studentai susipažins su pagrindinėmis sąvokomis ir geriausiomis šios srities praktikomis.
„Globalizacija ir tarptautinė komunikacija“. Šis kursas bus skirtas aptarti tarpvalstybinės komunikacijos kultūrą tiek globaliame, tiek vietiniame kontekste. Ypatingas dėmesys bus skiriamas tam, kaip vietinės sąlygos (politika, ekonomika, kultūra) veikia bendravimą tarp šalių.
„Antropologija, kuri veikia: nuo teorijos iki praktikos fronto linijose“. Šis intensyvus kursas supažindins su taikomąja antropologija. Mokysitės, kaip praktiškai taikyti antropologijos metodus, spręsti etikos klausimus ir tinkamai atstovauti įvairioms kultūrinėms bei socialinėms grupėms.
„Nuo idėjos iki scenos: tarptautinis scenos menų seminaras“. Šis seminaras suburs studentus iš įvairių šalių bendram tikslui – sukurti ir atlikti originalų scenos kūrinį. Vadovaujami profesionalaus teatro režisieriaus, dalyviai išmoks visų kūrybos etapų: nuo idėjos, rašymo ir muzikos komponavimo iki pastatymo ir atlikimo. Kurso kulminacija – viešas originalaus kūrinio atlikimas.
„GIS 360°: žemėlapiai, kurie keičia visuomenę“. Šio kurso metu studentai turės galimybę panaudoti erdvines technologijas sprendžiant klimato teisingumo, miesto nelygybės, visuomenės sveikatos skirtumų ir aplinkosaugos problemas.
„Bioįvairovės išsaugojimas: supratimas, grėsmės ir sprendimai“. Kurso tikslas – įgyti žinių apie biologinę įvairovę ir jos apsaugą, siekiant sumažinti neigiamą antropogeninės veiklos poveikį jai. Kursas orientuotas į pagrindines biologinės įvairovės sampratas, erdvinį pasiskirstymą, biologinės įvairovės vertę, nykimo priežastis, biologinės įvairovės apsaugos metodus, stebėsenos ir rūšių atkūrimo priemonių svarbą.
„Klimato kaitos mokslas ir sprendimai“. Kurso metu susipažinsite su klimato kaitos mokslo pagrindais ir esminėmis politinėmis strategijomis. Sužinosite apie klimato kaitos pasekmes ir išmoksite konkrečių sprendimų, kaip sušvelninti jos poveikį bei prisitaikyti prie pokyčių įvairiuose sektoriuose ir regionuose.
Papildoma informacija:
- Teikdami paraišką galite nurodyti 3 pageidaujamus kursus prioriteto tvarka.
- Kiekvieną kursą sudarys tiek internetinė dalis (vykstanti prieš T4EU savaitę), tiek kontaktinės sesijos Kaune.
- Sėkmingai baigus kursą ir išlaikius žinių testą, bus suteikiami 3-4 ECTS Minimalus dalyvių skaičius kurse – 10.
- Paskaitos vyks rytais, o popiet lauks įvairios pasirenkamos veiklos: sporto, kultūriniai ir moksliniai renginiai.
- Minimalus dalyvių skaičius kurse – 10 (nesurinkus minimalaus skaičiaus, kursas gali būti nevykdomas).
- Siekiant balanso, iš vieno universiteto į tą patį kursą gali būti priimami ne daugiau kaip 3 doktorantai. Be kursų, doktorantų taip pat lauks papildomi renginiai, skirti pristatyti savo mokslinius tyrimus ir sritis: Science Slam, tinklaveikos susitikimai ir kitos veiklos.
Visi kursai vyks anglų kalba. Vietų skaičius – ribotas.
Registracija vyksta iki birželio 22 d.
Kilus klausimams, informacija teikiama el. paštu: Transform4Europe@vdu.lt.
Technologiniai įgūdžiai savaime nėra vertybė – šiuolaikiniam menininkui reikalingas išsilavinimas
„Šiuolaikinė meno rinka ir apskritai šiandieninis meno laukas iš menininko reikalauja plataus išsilavinimo. Žinoma, menininkui reikalingi praktiniai įgūdžiai, įsigilinimas konkrečiai į meno sritį, bet vien to dabar jau nepakanka, norint kurti aktualų meną, būti pastebėtam meno lauke ar jį formuoti“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto docentas, Šiuolaikinių menų katedros vedėjas Tomas Pabedinskas.
Kritinis mąstymas ir kultūrinis pagrindas
Pasak menotyrininko, originalūs, plačiame kultūros lauke reikšmingi meno kūriniai gimsta tik tuomet, kai menininkui yra pažįstami ir kiti – ne meno – kontekstai, kai menininkas gali juos savarankiškai analizuoti, kritiškai vertinti, suprasti, kas yra svarbu šiandieniniame gyvenime ir koks vaidmuo jame tenka menui: „Tad ypač dabar, kai specifines praktines žinias galima įgyti ir savarankiškai ar įvairiuose mokymuose, meno studijos išlieka aktualios plataus išsilavinimo suteikimu ir kritinio mąstymo ugdymu.“
Studijos menininkams taip pat padeda neužsidaryti socialiniuose ir virtualiuose „burbuluose“ bei formuoja bendrą kultūrinį pagrindą, kuris gali padėti susikalbėti, susitarti dėl bendrų kriterijų ir vertybių.
T. Pabedinskas pabrėžia, kad vystantis technologijoms ir tobulėjant dirbtiniam intelektui medijos šiuolaikiniame mene jau nebėra savaiminė vertybė ir vien jų panaudojimas negarantuoja kūrinio aktualumo: „Šiuolaikinių menininkų kūryba dažnai susieja mokslo ir meno sritis, kūrėjai laisvai renkasi įvairias medijas ir jas tarpusavyje jungia. Dalis kūrybinių užduočių dabar gali būti paliekamos atlikti technologijoms, o menininkas gali skirti daugiau dėmesio ir laiko idėjų, konceptualaus turinio, aktualių įžvalgų kūrimui.“
Technologinė bazė
Pasak docento, sėkmingai veikti tokiame meno lauke ir pasiruošti jo ateities tendencijoms gali padėti ir jau 16 metų Menų fakultete vykdomos Naujųjų medijų meno ir Muzikos produkcijos bakalauro programos. Kūrybine praktika ir šiuolaikinių medijų naudojimu grįstos Naujųjų medijų meno studijos įgalina ne tik valdyti technologijas, bet plačiau pažinti šiuolaikinio meno ir audiovizualinės kultūros procesus, suteikia meno projektų valdymo ir asmeninės vadybos žinių. Naujųjų medijų meno studentai taip pat turi galimybę naudotis plačia technologine baze: fotostudijomis, fotolaboratorija ir naujausia kompiuterine įranga.
Fotolaboratorija (Mato Gineikos nuotr.)
Programos dėstytojai – pripažinti menininkai, kuratoriai ir meno teoretikai, žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje šiuolaikinio meno scenoje, pelnę tokius reikšmingus apdovanojimus, kaip Nacionalinę meno ir kultūros premiją. Tarp jų – ir fotomenininkas Romualdas Požerskis ar dailininkas, medijų menininkas Rimantas Plungė.
Norintys pasirengti sėkmingai savarankiškai karjerai muzikos produkcijos, šiuolaikinių garso ir vaizdo technologijų srityse gali rinktis praktines Muzikos produkcijos studijas. Patyrę muzikos technologijų, kūrybinių muzikos industrijų ekspertai, tarptautinį pripažinimą pelnę kompozitoriai ir tyrėjai studentams padeda plėtoti asmeninius kūrybinius projektus.
Mato Gineikos nuotr.
„Universitetas turi puikią įrangą muzikos kūrimui ir įrašymui, yra studijos, tad studentai gali ateiti, dirbti, mokytis ir taip tobulinti savo įgūdžius. Džiaugiamės, kad mūsų absolventai ar netgi studentai dirba prie įvairių profesionalių projektų, ir mes galime matyti jų darbus, pavyzdžiui, muzikos klipuose, filmuose ar interaktyviuose pasirodymuose, instaliacijose. Taigi, svarbiausia yra kūrybinė mintis ir užsispyrimas, ir mes skatiname kiekvieną ieškoti kūrybinių atsakymų savo gyvenime“, – teigė vienas iš programos dėstytojų kompozitorius, profesorius Titas Petrikis, šiais metais nominuotas Lietuvos kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė 2025“ Metų geriausio kompozitoriaus kategorijoje už muziką filmui „Gardutė“.
Galimybė save realizuoti kaip kūrėją
Pasak Naujųjų medijų meno ketvirtakursės Urtės Serapinaitės, studijos VDU Menų fakultete yra labai plačios. „Jose galima išmokti videomeno, grafikos, dizaino, trimatės grafikos ir fotografijos. Man tai buvo tikras atradimas“, – sakė studentė.
Merginai pritaria ir Naujųjų medijų meno programos studentas Gabrielius Laurinaitis. „Naujųjų medijų meno studijų programa mane užaugino ne tik kaip žmogų, bet ir kaip kūrėją. Tarptautiniai dėstytojai supažindino ne tik su Lietuvos, bet ir su pasaulio šiuolaikinio meno pasauliu, o šios patirtys man leidžia ir toliau augti kaip kūrėjui“, – teigė ketvirtakursis.
VDU Menų galerija 101, organizuojanti profesionalių menininkų ir VDU dėstytojų parodas, taip pat suteikia galimybę ir studentams organizuoti savo individualias parodas bei eksponuoti diplominius darbus.
Mato Gineikos nuotr.
Naujųjų medijų meno studijų programa augina ne tik menininkus, bet ir kūrybinių industrijų lauko profesionalus. Jei studentams artimesnė komercinio meno sfera, jie gali save realizuoti ir šioje srityje.
Visi Menų fakulteto studentai taip pat turi puikias sąlygas išvykti studijuoti arba atlikti praktiką užsienyje, o neišvykę gali bendrauti ir plėsti draugų ratą, kuriame – ir nemažai užsienio studentų.
Iš JAV studijuoti Muzikos produkcijos į Kauną atvykęs Jacob Andrew Handrich pabrėžė fakulteto kompaktiškumą, dėl ko jaučiamas artimas ryšys su dėstytojais ir bendrakursiais. „Programa padėjo man apsispręsti dėl savo karjeros kino kūrimo ir įgarsinimo srityje. Turėjau galimybę išklausyti paskaitas anglų kalba, taip pat visi dėstytojai ir studentai puikiai kalba angliškai, todėl studijos buvo man prieinamos ir įdomios“, – sakė vaikinas.
Studijos be žanrinių apribojimų
Nuo rugsėjo VDU Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedroje startuoja ir nauja meno magistrantūros programa „Intermedijų menas“. Joje laukiami ne tik bakalauro meno studijas baigę studentai, bet ir kitų su medijomis susijusių programų absolventai, kurie turi aiškią motyvaciją ir viziją, ką norėtų išmokti ir nuveikti meno srityje per pusantrų metų studijų magistrantūroje.
Intermedijų meno programa skirta vizualiųjų menų, muzikos, dizaino, informacinių technologijų, humanitarinių ir socialinių mokslų absolventams norintiems tikslingai ir nuosekliai vystyti savo menininko karjerą. Studijas išnaudoti geriausiai galės studentai, turintys patirties praktinėje meninėje kūryboje, ieškantys gilesnių saviraiškos idėjų, susijusių su šiandienos pasauliui aktualiomis temomis.
„Intermedijų meno studijos leidžia perteikti idėjas, naudojant įvairias meno formas ir technologijas, tokias kaip vizualieji menai, taikomieji menai, dizainas, išplėstinis ir eksperimentinis kinas, video, tradicinė ir išplėstinė fotografija, performansai, hepeningas, muzika, garso dizainas, skaitmeninės medijos ir įvairios išvardintų menų sąveikos. Ši studijų programa yra unikali tuo, kad suteikia galimybę studentams kurti įvairiausiomis meno raiškos priemonėmis, atsisakant bet kokių technologinių ar žanrinių apribojimų. Ji skatina kūrybinį eksperimentavimą, jungiant vaizdą, garsą, erdvę ir judesį bei ieškant savitų meninės raiškos kelių“, – pasakojo VDU Menų fakulteto profesorius, medijų menininkas Rimantas Plungė.
Rimantas Plungė (Mato Gineikos nuotr.)
Studijų metu suteikiama galimybė bendradarbiauti su kitais menininkais, kuratoriais, institucijomis ir auditorijomis. Taip pat išmokstama kurti profesionalaus menininko karjeros viziją, planuoti ir ją įgyvendinti. „Baigę Intermedijų meno programą absolventai gali savarankiškai kurti tarptautinėje šiuolaikinio meno scenoje, įgyvendinti didelės apimties, aktualius meno ir kultūros projektus, inicijuoti kūrybines ir technologines inovacijas kultūrinių ir kūrybinių industrijų srityje“, – teigė menininkas.
Kviečiame į nuotolinį seminarą „Ateities treneris: nuo mokymų, mitybos iki dirbtinio intelekto“
Birželio 11 d. 13.00–14.30 val. kviečiame į nemokamą nuotolinį seminarą „Ateities treneris: nuo mokymų, mitybos iki dirbtinio intelekto“ su lektoriais – dr. Artūru Sujeta, doc. dr. Aušra Lisinskiene ir dr. Aiste Ragauskaite. Seminaras naudingas esamiems ir būsimiems sporto šakų, asmeniniams treneriams, sportininkams ir sportuojantiems asmenims, ir visiems besidomintiems sporto mitybos ir sporto komunikacijoms inovacijomis.
Seminaro programa:
- 13:00–13.15 val. „VDU trenerių kursai – subalansuoti profesionalams, bet tinka ir pradedantiesiems“. Bus pristatytos keturios VDU trenerių kursų programos. VDU Sporto ir fizinio ugdymo katedros vadovė, VDU trenerių kursų vadovė doc. dr. Aušra Lisinskienė.
- 13:15–14.00 val. „Sporto mitybos inovacijos“. VDU trenerių kursų sporto mitybos lektorius, biomedicinos mokslų daktaras, sveikos gyvensenos ir mitybos specialistas dr. Artūras Sujeta.
- 14:00–14.30 val. „Dirbtinis intelektas ir sporto komunikacija“. VDU Profesinių kompetencijų vystymo centro vadovė, lektorė dr. Aistė Ragauskaitė.
Prisijungimo nuorodos bus atsiųstos 3 d. prieš susitikimą. Kilus klausimams prašome kreiptis, el. paštu mokymai@vdu.lt, tel. nr. + 370 691 12794.
REGISTRACIJA Į VDU TRENERIŲ KURSUS JAU VYKSTA! Vienintelė grupė šiais metais – nuo rugsėjo 5 d. Daugiau informacijos