• Titulinis
• Visos naujienos

Dalyvauk BDO atvirų durų dienoje

BDO auditas ir apskaita – tai jaunatviška ir sparčiai auganti audito, apskaitos ir mokesčių kompanija. Komanda yra mūsų stiprybė, kurianti teigiamą vertę klientams, aplinkai ir vieni kitiems. BDO kolegų išskirtiniai talentai sukuria tokią aplinką, kuri skatina bendradarbiavimą, tobulėjimą ir augimą.

Nuolat plėsdami savo komandą, ieškome naujų talentų, norinčių prisijungti prie augančio BDO kolektyvo!

Kartu su kolegomis kviečiame studentus į BDO atvirų durų dieną BDO biure Kaune, kurios metu turėsite galimybę ne tik pamatyti BDO biuro gyvenimą iš arti, bet ir išgirsti apskaitos, audito ir mokesčių skyrių vadovų pristatymus apie praktikos bei karjeros galimybes įmonėje.

Laukiame visų apskaitos, audito, finansų ir ekonomikos bei matematikos studentų, ir tų, kurie nori susipažinti su audito, apskaitos bei mokesčių procesais artimiau ir išbandyti mokymąsi organizacijos viduje apmokamos praktikos metu.

Renginio diena bei laikas: 2023 m. spalio 5 d. 13-14 val.

Mūsų Kauno biurą rasite adresu : K. Baršausko g. 66, 51436, Kaunas.

ERASMUS+ praktika

The Erasmus Internship Program is an amazing way to gain valuable work experience while still studying. Thousands of students from all over Europe participate in this program each year, which allows them to spend their time working at a local or international company or organization in their field of study.

Program participants will have the chance to learn about different cultures, lifestyles, and languages while making connections that could lead to future employment opportunities. In addition, students who complete an internship through this program may be eligible for financial aid from their university or home country government.

To learn more about this amazing opportunity visit the link: https://www.interrex.lt/what-is-the-erasmus-internship-program/

SneakyBox akademija

It’s fall season again and SneakyBox is announcing yet another SneakyBox Academy for aspiring game developers!

If you’re looking for new opportunities to prove yourself, consider joining our SneakyBox Fall Academy where you’ll learn all the ins and outs of the game development process.

It’s a 2-month-long internship that will allow students and junior/mid engineers to hone their skills in Unity and Unreal engine development with our colleagues’ help and see our studio’s daily life. During this time you will have a chance to work on real game development projects. You will learn to port games for PCs and consoles, gain knowledge in software optimization, and tinker with the latest gaming hardware.

The application deadline is September 25th.

Regarding further application process, all applicants will get a response on September 27th.

SAP akademijos kursai

99 iš 100 didžiųjų pasaulio įmonių savo verslo valdyme naudoja SAP.FRANMAX siūlo visiškai nemokamus SAP kursus ir galimybę po jų tapti mūsų kolega!

SAP akademija – tai Tavo galimybė pasiekti IT svajonę.

Kursų pradžia: rugsėjo 29 d.
Kursai vyks hibridiniu būdu – FRANMAX biure Vilniuje ir online.
Registruokis iki rugsėjo 26 d. ir sužinok daugiau čia.

APLIKUOTI GALI VISI! Bet vietų skaičius – ribotas

Apie pačią SAP Akademiją:

Siūlome:

• Nemokamus 3 mėn SAP kursus, 7 val. per savaitę
• Kursų baigimo sertifikatą
• Galimybę po kursų dirbti FRANMAX profesionalų komandoje

Baigę SAP akademiją, studentai turės šiose verslo valdymo sistemose naudojimo įgūdžių ir gaus sertifikatą, patvirtinantį, kad įgijo pagrindus šiose srityse:

• SAP MD (SAP Master Data) – SAP pagrindiniai duomenys ir duomenų valdymo procesai.
• SAP Supply – tiekimo grandinės ir logistikos procesai.
• SAP FI-CO (SAP Financial Accounting and Controlling) – finansų apskaitymo procesai.
• SAP Basis – techninė SAP aplikacijų bei duomenų bazių priežiūra ir vystymas.
• ABAP (Advanced Business Application Programming) – SAP programavimo kalba.

Paskaitos bus teorinės ir praktinės nuo 15 val.

VDU kviečia studijuoti neformaliose metų trukmės „Personalo ir organizacijų valdymo psichologija“ studijose

Kviečiame susipažinti su Karjeros centro komanda

VDU Karjeros centras, įkurtas dar 2007 m., rūpinasi studentų ir absolventų karjeros galimybėmis, padeda pasiruošti darbo rinkai ir planuoti savo karjeros kryptį. Tačiau, kaip pastebi Karjeros centro vadovė Monika Valentaitė, kartais studentai tikisi, kad Karjeros centro darbuotojai parašys už juos CV, pasakys, kaip teisingai atsakinėti į klausimus darbo pokalbio metu arba parodys pirštu, kur dabar pat parašyti ar paskambinti, kad nuo rytojaus jau būtų galima pradėti eiti į naują darbą.

„Šiek tiek šaržuoju, tačiau tai yra viskas, ko mes nedarome – nedarbiname studentų ir neduodame teisingų atsakymų. Karjeros centras, visų pirma, studentui yra erdvė geriau pažinti save,  dalyvaujant individualiose konsultacijose ar organizuojamuose renginiuose. Geriau pažinti save kartais reiškia ramiai atsisėsti ir pasukti galvą, ieškant ne visada greitų atsakymų į neretai nepatogius klausimus, tokius kaip: kodėl aš pasirinkau šią specialybę? Kokią ateities viziją matau savo svajonėse ir kokius žingsnius žengiu šiandien, kad ten iš tiesų atsidurčiau po metų, penkerių ar dešimties? Kokių žingsnių nežengiu, nors vertėtų? Kur ir kaip stabdau save? Kaip dar galiu išnaudoti laiką, kol studijuoju, kad ateityje turėčiau kuo daugiau galimybių rinktis, ką veikti savo profesiniame gyvenime?“, – pasakoja M. Valentaitė.

Kad studentui ar absolventui būtų drąsiau užsukti į VDU Karjeros centrą ir pabandyti atsakyti į šiuos klausimus, kviečiame susipažinti su centro komanda: vadove Monika Valentaite, vyr. koordinatore Daiva Pugevičiene, duomenų specialiste Dovile Imbrasaite ir absolventų vyr. koordinatore Eimante Koryte.

Susipažinkite su vadove Monika Valentaite:

Kaip pasakoja pati Monika, jos svarbiausias tikslas – stipri komanda ir jos atskirų narių savarankiškumo įgalinimas, ne tik įgyvendinant paskirtas užduotis, bet ir realizuojant kūrybines ambicijas inicijuoti veiklas, kurios įdomios patiems komandos nariams. Karjeros centro vadovė tiki, kad darbuotojas yra kaip žurnalo viršelio veidas – arba kviečiantis pasklaidyti puslapius, arba ne. Ji džiaugiasi, kai visas Karjeros centro darbuotojas gali matyti spindinčiomis akimis – tuomet yra tikra, kad ir studentai bei absolventai gauna kokybišką paslaugą: renginį, konsultaciją ar tiesiog šiltą atsakymą į elektroninį laišką. Monika taip pat tikisi, kad kasmetiniai Karjeros centro organizuojami renginiai taps ne tik tradicija, o ir vis augančios kokybės standartu. Geriau mažiau, bet kokybiškiau – tokiu principu Monika žvelgia į planuojamas veiklas, pavyzdžiui, artėjančias VDU Karjeros dienas ar Absolventų dieną (šiais metais jos vyks lapkričio 9–10 d.).

Baigtos psichologijos studijos Monikai padeda kiekvieną studentą priimti žiūrint ne tik į tai, kas pas ją atėjo, bet ir į potencialą, kuris gali iš šių konsultacijų išeiti. Įgytos psichologinės žinios praverčia ir kuriant ryšį, mažinant pirmojo susitikimo įtampą, plečiant žmogaus perspektyvą, kviečiant pamatyti daugiau nei tik pirminę problemą, su kuria žmogus ateina į konsultaciją.

^{Karjeros centro vadovė Monika Valentaitė}

Susipažinkite su vyr. koordinatore Daiva Pugevičiene:

Darbą aukštųjų mokyklų karjeros centruose pradėjusi dar 2008 metais, Daiva konsultuoja VDU studentus ir absolventus karjeros klausimais, viešina įvairiausius darbo, praktikos ar savanorystės pasiūlymus, veda bendrus praktinius karjeros užsiėmimus, seminarus arba konsultuoja interesantus individualiai. Kaip pasakoja pati Daiva, jai tenka pravesti daug ir įvairių mokymų, kartais net milžiniškai 300 mokinių auditorijai! O labiausiai įsimena tokie mokymai, kai tenka pasikliauti savo patirtimi ir improvizuoti, nes atėjus į auditoriją supranti, kad tai, ką pasiruošei, paprasčiausiai „neveiks“.

Kaip savo darbo išskirtinumą Daiva pabrėžia tai, kad jame reikia daug empatijos, kūrybiškumo, tenka nuolatos mokytis ir tobulėti ir pačiam. O keli iš „auksinių“ patarimų, kuriuos duoda visiems pas ją pasikonsultuoti užsukusiems studentams, yra: „Klausk (nebijok klausti, nes kvailų klausimų nebūna) ir gauk visus atsakymus. Gavęs atsakymus gerai viską apgalvok ir pasirink. Nebijok paprašyti pagalbos. Pasiimk iš universiteto viską, ką jis tau gali duoti“.

^{Karjeros centro vyr. koordinatorė Daiva Pugevičienė}

Susipažinkite su duomenų specialiste Dovile Imbrasaite:

Atlikdama tyrimus ir analizes, susietas su studentų karjeros stebėsena, Dovilė susiduria su itin dideliu kiekiu duomenų, tačiau tai jos negąsdina: jai visada patiko skaičiai, todėl ji ne tik susitvarko su galybe jų darbe, bet ir studijuoja matematiką. Dovilę žavi darbo su duomenimis procesas, skirtingų duomenų kaupimas, analizavimas ir gautų rezultatų pritaikymas konkrečiam procesui ar rezultatui. Pradėjusi analizuoti duomenis, Dovilė į juos tiesiog „pasineria“, tad pasimesti tarp jų gausos pasidaro nebebaisu. Dovilė pabrėžia, kad duomenų analizės reikalingos kaip priemonė stebėti, kaip VDU studentams ir absolventams sekasi įsidarbinti, sužinoti, kas buvo naudingiausia ruošiantis profesinei veiklai. Atlikti tyrimai padeda nuspręsti, ką reiktų keisti studijų programose bei Karjeros centro veiklose.

Dar nuo pirmo studijų kurso savanoriaudama VDU Studentų atstovybėje, kurios pagrindinis tikslas – atstovauti studentams, duomenų specialistė turi galimybę išgirsti ir išsiaiškinti studentų poreikius ir norus. Šios žinios padeda organizuoti Karjeros centro veiklas, lengviau suprasti, ko studentams reikia, ir tai įgyvendinti.

^{Karjeros centro duomenų specialistė Dovilė Imbrasaitė}

Susipažinkite su absolventų vyr. koordinatore Eimante Koryte:

Dar šią vasarą baigusi magistro studijas VDU, Eimantė nenorėjo palikti taip mylimo universiteto, todėl labai džiaugiasi pasitaikiusia galimybe prisijungti prie Karjeros centro ir tapti VDU absolventų koordinatore. Nors dar tik „apšyla kojas“ naujose pareigose, Eimantė iš savo patirties žino, kad palikti universitetą, kuris per ketverius, šešerius ar daugiau metų jau spėjo tapti antrais namais, gali būti tikrai nelengva, todėl ragina to ir nedaryti: „likti“ universitete nebūtina tęsiant studijas, užtenka apsilankyti kasmetinėje Absolventų dienoje, sudalyvauti kituose Karjeros centro organizuojamuose renginiuose alumnams, prisijungti prie savo fakulteto ar bendro VDU absolventų klubo, su grupės draugais prisiminti studijų laikus, pradėti ar tęsti įvairiausius projektus, pasidalinti savo patirtimi, sėkmės istorija ar karjeros keliu su dabartiniais studentais… ir dar bent šimtu kitų būdų!

^{Absolventų vyr. koordinatorė Eimantė Korytė}

Užsukite susipažinti ar pasikonsultuoti karjeros klausimais adresu K. Donelaičio g. 52–108 arba rūpimais klausimais rašykite el. pašto adresu: karjera@vdu.lt.

Kviečiame užsienyje gyvenančius lietuvius bendradarbiauti su Lietuvos mokyklomis

Norite dalintis savo žiniomis ir patirtimi ir taip tobulinti Lietuvos švietimą? Ieškome STEAM sričių akademikų (-ių) ir specialistų (-čių), norinčių ir galinčių skirti nors ir nedidelę dalį savo laiko savanoriškoms veikloms su mokyklomis. Galite siūlyti paskaitas, laboratorinius ar praktinius darbus, konsultacijas ir t. t. Mokyklos atviros Jūsų idėjoms. Daugiau informacijos rasite šioje registracijos formoje.

Prisijunk prie audio festivalio BANGUOJA mentorystės programos

Audio festivalis Banguoja jau trečius metus buria audio dokumentikos mėgėjus bei kūrėjus susipažinti su įdomiausiais pastarųjų metų tarptautiniais bei vietos kūrėjų darbais, keliančiais žmogaus teisių klausimus ir atskleidžiančius asmenines ir intymias istorijas. Vienas svarbių festivalio tikslų – įgalinti pradedančius kūrėjus žengti pirmuosius žingsnius audio kūrime ir viena iš tam vykdomų veiklų yra mentorystės programa.

Plačiau apie mentorystės programą, planuojamas susitikimų dienas, parinktas aptarti temas bei mentorių komandą, kurie lydės kūrybiniame kelyje bei dalinsis savo ilgamete patirtimi, sužinosite čia.

Keturių susitikimų (rugpjūčio 11 – 25 d. laikotarpyje) metu susidarys gan intensyvus, bet apdovanojantis kūrybinis laikas – čia nuo idėjos iki savipilnio trumpojo kūrinio dėliosis naujas – jūsų audio dokumentikos pasakojimas, galiausiai pristatysimas festivalio uždarymo dienos perklausose (rugpjūčio 25 d.). Programa tinkama tiek niekada su audio medžiaga nedirbusiems, tiek pradedantiesiems ir pažengusiems kūrėjams, nes kiekvienas pasirinktinai vystys savo norimą temą ir būdą istoriją papasakoti.

Registracijos forma atvira iki rugpjūčio 3 d.

Atokvėpis darbo rinkoje

Dr. Viktorija Tauraitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) mokslo darbuotoja

Vasarą dažnas iš mūsų atostogaujame. Ne išimtis ir darbdaviai, ieškantys darbuotojų, dėl ko vasarą neretai susitraukia darbo pasiūlymų kiekis ir pastebimas atokvėpis darbo rinkoje. Apžvelkime naujausias tendencijas, vyraujančias darbo rinkoje, remiantis Užimtumo tarnybos pateikiama statistine informacija.

Bedarbių skaičius mažėja

Užimtumo tarnyboje bedarbių skaičius šių metų liepos 1 d. sumažėjo 4,9 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tai signalizuoja apie sąlyginai gerėjančią situaciją darbo rinkoje bedarbių, kurie registruoti Užimtumo tarnyboje, kontekste. Struktūriškai liepos 1 d. moterys dažniau buvo bedarbės (51,5 proc.) nei vyrai (48,5 proc.), o sąlyginai didžiausią bedarbių dalį sudarė 30–49 m. asmenys (41,3 proc.).

Nors ukrainiečiai stengiasi integruotis į Lietuvos darbo rinką, tačiau liepos pradžioje Užimtumo tarnyboje buvo registruota 5,3 tūkst. ukrainiečių, iš jų 2,9 tūkst. bedarbio statusu. Dažniausiai bedarbės yra moterys (84,5 proc.), 30–49 m. asmenys (59,7 proc.). Per visą karo Ukrainoje laikotarpį į mūsų šalį atvyko beveik 79 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos. Didžioji jų dalis (beveik 49 tūkst.) yra darbingo amžiaus asmenys (18–64 metų). Džiugu, jog ukrainiečiai įsilieja į mūsų darbo rinką ir neretai užpildo trūkstamų profesijų laisvas darbo vietas.

Nedarbo skirtumai savivaldybėse

Užimtumo tarnyboje birželį registruotas nedarbas, lyginant su geguže,  labiausiai sumažėjo Palangos, Neringos miestų ir Pakruojo rajono savivaldybėse, o labiausiai didėjo – Kazlų Rūdos, Šilalės rajono ir Širvintų rajono savivaldybėse. Išsiskiria Neringos savivaldybė, kurioje liepos 1 d. buvo registruotas mažiausias moterų, vyrų, jaunimo (iki 29 metų) ir vyresnių nei 50 metų amžiaus asmenų nedarbo lygis. Viena iš numanomų priežasčių, sąlygojančių tokią situaciją, galėtų būti sezoniniai svyravimai: vasarą padidėjęs turistų skaičius ir atitinkamai išaugęs sezoninių darbų krūvis.

Pasyvumas darbo rinkoje

Birželį Lietuvoje buvo siūloma 24,6 tūkst. laisvų darbo vietų. Visgi Užimtumo tarnyboje tai buvo mažiausias per mėnesį įregistruotų laisvų darbo vietų skaičius nuo šių metų vasario. Tokio pobūdžio situacija yra įprasta vasarą, kai naujų darbuotojų paieškos procesai sulėtėja dėl vyraujančio atostogų laikotarpio.

Birželio mėnesį Užimtumo tarnyboje daugiausiai laisvų darbo vietų buvo užfiksuota Vilniuje (3,9 tūkst.), Kaune (2,8 tūkst.) ir Klaipėdoje (1,4 tūkst.), o mažiausiai – Rietave (19), Neringoje (21) ir Kalvarijoje (24). Akivaizdu, kad didmiesčiuose visgi yra aktyviau ieškoma darbuotojų net ir vasaros metu.

Žvelgiant pagal įmonės pagrindinės veiklos rūšį, matoma, kad birželį Užimtumo tarnyboje daugiausiai laisvų darbo vietų buvo registruota administracinės ir aptarnavimo veiklos (14,9 proc.), didmeninės ir mažmeninės prekybos (14,5 proc.) bei apdirbamosios gamybos (12,3 proc.) sektoriuose. Struktūriškai dažniausiai laisvos darbo vietos buvo skirtos kvalifikuotiems darbininkams ir operatoriams (33,9 proc.) bei nekvalifikuotiems darbininkams (28,9 proc.).

Pozityvus žvilgsnis į ateitį

Pastaruoju metu girdime, kad ekonomika yra recesijoje, tačiau bendrąja prasme nacionaliniu mastu situacija darbo rinkoje yra sąlyginai palanki darbuotojams. Keblesnė situacija pastebima, apžvelgiant darbo rinką tarptautiniu mastu. Remiantis Eurostato duomenimis, šių metų pirmo ketvirčio nedarbo lygis Lietuvoje buvo 7,7 proc., o visoje Europos Sąjungoje jis vidutiniškai buvo lygus 6 proc. Lietuvoje užfiksuotas nedarbo lygis buvo didžiausias tarp Baltijos šalių (Estija – 5,2 proc., Latvija – 6,3 proc.).

Tikimasi, kad Lietuvos darbo rinkos situacija turėtų išlikti panaši ir kitais metais. Pavyzdžiui, Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet nedarbo lygis turėtų būti lygus 7,8 proc. (Europos Komisija: 6,6 proc.), o 2024 m. – 7,5 proc. (Europos Komisija: 6,5 proc.). Optimistiškesnės pozicijos laikosi Finansų ministerija, kuri prognozuoja, jog šiais metais nedarbo lygis bus lygus 7,3 proc., o 2024 m. – 6,9 proc. Visgi Europos Komisija yra gana pozityviai nusiteikusi visos Europos Sąjungos kontekste ir prognozuoja, kad šiais metais nedarbo lygis Europos Sąjungoje turėtų būti lygus 6,2 proc., o 2024 m. – 6,1 proc.

Darbo užmokesčio augimo kontekste Lietuvos bankas laikosi optimistiškesnės pozicijos, prognozuojant, kad šiais metais darbo užmokestis vidutiniškai turėtų didėti 11,1 proc. (Finansų ministerija: 10,4 proc.), o 2024 m. darbo užmokesčio augimas turėtų būti kiek mažesnis, bet vis tiek turėtų siekti 9,3 proc. (6,3 proc.).

Pasibaigė ketvirtus metus skaičiuojantis projektas „Kelrodė žvaigždė“

Birželio mėnesį pasibaigė jau ketvirtąjį sezoną skaičiuojantis savanorystės-mentorystės projektas „Kelrodė žvaigždė“, kuris yra paremtas individualia, ilgalaike mokinio ir savanorio draugyste. Projektas vykdomas bendradarbiaujant su VDU „Atžalyno“ progimnazija bei VDU Ugnės Karvelis gimnazija. Šio unikalaus projekto tikslas – skatinti studentus tapti savanoriais ir padėti 3-6 klasių moksleiviams, kurie susiduria su sunkumais mokantis ir jiems reikia suteikti pagalbą, palaikymą ir motyvaciją.

VDU komunikacijos prorektorė doc. dr. Vilma Bijeikienė vertindama savanoriškos veiklos prasmę teigia, jog tokie projektai kaip „Kelrodė žvaigždė“ praturtina kiekvieną savanorį papildomomis kompetencijos bei praplečia akiratį. „Šis projektas apjungia studentus ir moksleivius į gražią bendrystės sinergiją. Abu dalyviai patobulina gebėjimus, kaip tą bendrystę sukurti ir plėtoti, galbūt prisitaikyti ar suderinti asmeninius skirtumus bei interesus, gebėti komunikuoti ir susitarti“, – projekto svarbą akcentuoja V. Bijeikienė. – Tai gebėjimai, kurių jauniems žmonės ypač reikia, o praktiškai juos išsiugdyti tokių palankių aplinkybių, kaip šiame projekte, ne visada pavyksta atrasti.

Šiemet projekte dalyvavę VDU studentai-mentoriai savo laiką skyrė moksleiviams, patiriantiems mokymosi sunkumus ar turintiems silpną mokymosi motyvaciją. Savanoriai studentai su moksleiviais kiekvieną savaitę praleisdavo po 2 valandas, kartu ruošė namų darbus, turiningai ir aktyviai leido laisvalaikį: lankėsi botanikos sode, kino teatre žiūrėjo filmus, apsilankė įvairiuose muziejuose bei parodose.

„Kelrodė žvaigždė“ sezono uždarymo metu įvyko viso projekto aptarimas, kurio metu mokiniai, mentoriai, mokyklų ir universiteto atstovai kartu apsilankė šiemet šimtmetį švenčiančiame VDU Botanikos sode ir dalyvavo edukacijoje, kurios metu susipažino su įvairiais prieskoniniais augalais bei patys gamino prieskonius. Vėliau susitikimo dalyviai ragaudami ledus ir arbatą, reflektavo apie projekto eigą, pasiektus rezultatus.

„Kelrodė žvaigždė“ mentoriai džiaugiasi, jog projektas suteikia nepamirštamą savanorystės-mentorystės patirtį, kuri skatina asmeninį tobulėjimą bei gebėjimą pritaikyti ir išbandyti studijų metu įgytas žinias.

„Projektas padarė įtaką tiek mano, tiek moksleivio gyvenimui. Pačioje pradžioje mano mokinė atrodė gana drovi, tačiau projekto eigoje pastebėjau, jog ji tapo drąsesnė, atviresnė, nebebijo būti savimi“, – pastebėtais pokyčiais dalinasi mentorė Urtė Kučinskaitė. – Ši nuoširdi draugystė paskatino prisiminti savo vaikystę bei pasitikėti tiek savimi, tiek mokiniu. Esu labai dėkinga šiam projektui, kuris leido suprasti, jog draugystei amžiaus ribų nėra!

Projekte dalyvavusių mokyklų atstovai pasakoja, jog moksleivių pokyčiai yra matomi ir džiuginantys. VDU „Atžalyno“ progimnazijos socialinė pedagogė Žaneta Šerkšnienė dalinasi mintimis, jog vienas iš pagrindinių pokyčių, kurį ji pastebi jau kelis metus, tai atsiradusi mokinių drąsa, užmezgant naujus ryšius. Socialinė pedagogė pasakoja, jog projekte dalyvaujantys mokiniai kiekvieną kartą susitikę su studentais, tampa labiau savimi pasitikintys, atviresni ir drąsesni. 

„Labai gražu matyti, kaip auga mokinio ir studento tarpusavio santykis, ryšis, kaip jie mokosi kartu. Šiais metais teko pabendrauti ir su tėveliais, kurie vienbalsiai teigė, jog projektas yra „gėris“ ir vaikai noriai jame dalyvauja. Manau, kad ranka apčiuopiamų pokyčių nėra ir negali būti, nes bendravimas, santykis, tarpusavio ryšis – nuolat kintantis. Labai lauksime kitų metų ir naujo projekto „Kelrodė žvaigždė“ sezono. 

Projekto metu tarp studentų ir moksleivių susikūrė santykis ir abipusis ryšys, eigoje jis tapo artimesnis ir atviresnis. Studentų ir moksleivių bendravimą palengvino vykdytos psichologų konsultacijos, kurių metu mentoriai aptarinėjo iškilusias problemas, sunkumus ir džiaugsmus bei gavo patarimus, kurie padėjo tolimesniame ryšio su moksleiviu kūrime.