Kraštovaizdžio dizainas – ryšį su gamta jaučiantiems kūrėjams

Greitėjantis gyvenimo tempas ir didėjantis gyventojų tankumas miestuose lemia augančią profesionalų sukurto kraštovaizdžio reikšmę. Tinkamai parinkti augalai ir kraštovaizdžio sprendimai didmiesčių gyventojams padeda lengviau išgyventi karščio bangas, patogiai įrengtos žaliosios zonos mažina stresą ir gerina nuotaiką, tuo pačiu gerina ekologinę pusiausvyrą, skatina biologinę įvairovę ir prisideda prie aplinkos taršos mažinimo. Be to, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė atkreipia dėmesį, kad gražus kraštovaizdis didina nekilnojamojo turto vertę, prisideda prie bendros žmonių gerovės ir gyvenimo kokybės gerinimo.

Studijos norintiems kurti žmogui ir aplinkai draugišką kraštovaizdį

Doc. dr. A. Adamavičienė pasakoja, kad studijų programa Kraštovaizdžio dizainas skirta norintiems puoselėti ir kurti šiuolaikišką bei draugišką aplinką. „Kraštovaizdžio dizaino specialistas racionaliai planuoja, formuoja kraštovaizdį ir erdves, užtikrinant jų kokybę bei grožį. Džiaugiamės, kad mūsų studentai sėkmingai projektuoja želdynus, sodus, įgyvendina aplinkotvarkos ir kraštovaizdžio architektūros projektus taikant pažangias augalų auginimo technologijas. Siekiame, kad studijų programos absolventai gebėtų valdyti želdininkystės verslą atliepiant globalius atsakingo elgesio ir darnos su gamta siekius“, – teigia doc. dr. A. Adamavičienė. Dekanė atkreipia dėmesį, kad studijų programa apima natūralios ir sukurtos aplinkos analizę, planavimą, projektavimą ir įgyvendinimą.

Doc. dr. A. Adamavičienė džiaugiasi, kad stebėdama studentus mato gamtą mylinčius ir labai kūrybingus žmones, kurie mėgaujasi kurdami šiuolaikišką kraštovaizdžio dizainą. Pasak dekanės, tai labai perspektyvi studijų kryptis. „Klimato kaita kelia daug iššūkių ne tik žemės ūkiui, bet ir miestuose gyvenantiems žmonėms. Be to, savo aplinką puoselėjantys lietuviai vis dažniau ieško profesionalių estetiškų ir tvarių kraštovaizdžio dizaino sprendimų, o tam reikia ne tik plačių teorinių žinių pagrindo, bet ir praktinės patirties dirbant su įvairiomis medžiagomis ir augalais“, – pastebi Agronomijos fakulteto dekanė.

VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė

Studijų kryptį rinkosi pagal vertybes ir interesus

Studijų programos Kraštovaizdžio dizainas ketvirto kurso studentė Evelina Lipinskaitė pasakoja, kad studijų programos pasirinkimą lėmė meilė gamtai ir menui. „Nuo pat mažens visada jaučiau gilų ryšį su gamta, jos grožiu. Tikiu, kad gamta turi neprilygstamą gebėjimą pagerinti mūsų gerovę ir gyvenimo kokybę, todėl noriu prisidėti kuriant erdves, puoselėjančias šį ryšį. Be to, mane visada traukė meninė raiška, nesvarbu, ar tai būtų piešimas, tapyba ar kitos kūrybos priemonės. Kraštovaizdžio dizaino kūrimas suteikia unikalią galimybę šiuos meninius įgūdžius derinti su ekologiniais ir aplinkosaugos principais. Tai leidžia man sukurti estetiškai patrauklią ir tvarią lauko aplinką, derančią su natūraliu kraštovaizdžiu“, – kalba E. Lipinskaitė.

Studentė pastebi, kad studijų programa Kraštovaizdžio dizainas tampa vis aktualesnė ir reikšmingesnė šiandienos iššūkių, tokių kaip klimato kaita, urbanizacija, darnaus vystymosi poreikio, kontekste. „Studijų programa Kraštovaizdžio dizainas yra labai svarbi, nes ji įgalina spręsti svarbius pasaulinius iššūkius pasitelkdama tvarius dizaino sprendimus. Derindami ekologinį sąmoningumą, meninį kūrybiškumą ir technines žinias kraštovaizdžio dizaineriai atlieka lemiamą vaidmenį kuriant sveikesnę, tvaresnę ir estetiškai patrauklią aplinką dabartinėms ir ateities kartoms. Studijos VDU ŽŪA suteikia tvirtą augalų mokslo ir tvarumo principų pagrindą, tai yra būtina kraštovaizdžio dizaino kūrėjui“, – įžvalgomis dalijasi E. Lipinskaitė. Studentė pasakoja, kad studijų programa yra žemės ūkio mokslų studijų kryptyje, todėl nemažai paskaitų yra orientuotos į įvairias žemės ūkio temas, greta to, programa suteikia daug žinių apie augalus, medžius ir kitus svarbius dalykus, susijusius su klimato kaita ir tvarumu.

Studijų programos Kraštovaizdžio dizainas ketvirto kurso studentė Evelina Lipinskaitė

Mėgiamas darbas tapo savirealizacijos forma

Įmonės „Healing Garden“ vadovė Liucija Juodviršytė pastebi, kad nors šiuo metu yra nemažai kraštovaizdžio dizaino / architektūros specialistų, bet gerų savo srities profesionalų vis dar trūksta. „Buriantiems didesnes komandas nėra lengva rasti aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Žvelgiant iš besidarbinančio perspektyvos, darbo pasiūlymų nėra tiek daug, nes pradėję dirbti vienoje įmonėje dizaineriai retai pereina į naujas komandas. Dėl to šioje profesijoje labai dažnas specialistas pasirenka dirbti su individualia veikla arba kurti savo verslą – mano atveju būtent taip ir nutiko“, – kalba L. Juodviršytė.

Studijų programos Kraštovaizdžio dizainas absolventė pasakoja, kad ši profesija yra mokslas ir menas viename, tad tai puikiai tiks tiems, kurie myli gamtą ir negali apsispręsti tarp tiksliųjų mokslų ir menų. „Dirbant šioje srityje ne vienerius metus įsitikinau, kad tai dinamiškas darbas. Nors nemažai laiko tenka praleisti prie kompiuterio kuriant projektus, paraleliai daug tenka ir važinėti pas klientus, nuolat bendrauti, medelynuose ieškoti augalų ir kartais net prisidėti prie sodinimo darbų. Man asmeniškai šis darbas yra nuostabus tuo, kad kasdien galiu kurti gražias ir darnias erdves, kurios kelia malonias emocijas, padeda atsipalaiduoti ir iš esmės formuoja naujus žmonių įpročius, skatinančius vis daugiau laiko praleisti lauke. Man šis darbas tapo puikia savirealizacijos forma“, – mintimis dalijasi kraštovaizdžio dizaino ekspertė.

Ateityje reikės vis daugiau savo darbą mylinčių kraštovaizdžio kūrėjų

L. Juodviršytė prognozuoja, kad ateityje augs kraštovaizdžio specialistų poreikis. „Žiūrint lokaliai, didžiųjų miestų rajonuose vis daugėja naujai statomų gyvenamųjų namų ar kotedžų kvartalų, o kiekvienas naujakurys yra potencialus klientas su privačiais objektais dirbantiems specialistams. Kalbant apie viešąsias erdves – žmonių „alkis“ estetiškoms ir funkcionalioms, jų poreikius atitinkančioms erdvėms, vis auga. Gerai suprojektuoti želdynai kuria žmonių gerovę ir tampa traukos objektais. Įdomios žaliosios erdvės gali pritraukti verslus, skatinti jų augimą. Taip pat želdynai didina nekilnojamojo turto vertę, o renkantis būstą vis svarbesnis kriterijus – atstumas iki žaliosios zonos. Taip pat jau seniai nėra paslaptis, kad gamta ir žaluma, matoma kasdieniame gyvenime, gerina žmogaus psichologinę būklę, o šiuolaikiniam, vis sąmoningėjančiam žmogui, tai itin svarbu. Nauda yra tiek pačiam miestui, tiek jo gyventojams ar svečiams“, – įžvalgomis dalijasi studijų programos Kraštovaizdžio dizainas absolventė.

„Kitas aspektas, ateityje lemsiantis specialistų trūkumą, yra klimato kaita. Kasmet oro temperatūra pasaulyje kyla ir pasiekia rekordiškas aukštumas. Vis dažniau turime arba ilgus sausrų periodus, arba smarkias liūtis, sukeliančias potvynius. Klimato kaitos procesai yra negrįžtami, tad reikia nusiteikti vis ekstremalesnėms orų permainoms. Želdynai šiame kontekste vaidina didelį vaidmenį. Miestuose labai daug kietųjų paviršių, kurie vasarą įkaista ir didina oro temperatūrą, o žaliosios zonos veikia priešingai ir vėsina orą – temperatūra būna žemesnė net kelis kartus. Tinkami želdynų inžineriniai sprendiniai gali net reguliuoti potvynių riziką liūčių metu – mažame mastelyje įrengiant „sausbales“, o didesniuose masteliuose įrengiant akumuliacinius tvenkinius – toks projektas jau yra įgyvendintas Vilniuje. Želdynų svarba vis labiau didėja, tad paraleliai specialistų poreikis irgi augs“, – pastebi L. Juodviršytė.

Įmonės „Healing Garden“ vadovė Liucija Juodviršytė

Studijos universitete suteikė tvirtą pagrindą savo verslo kūrimui

Rimtai svarstantiems apie šią profesiją ir neturintiems jokios patirties ar žinių apie augalus, L. Juodviršytė pataria prieš studijas bent vieną sezoną, jeigu tik yra tokia galimybė, padirbėti apželdinimo srityje prie įgyvendinimo darbų. „Dabar, žvelgdama atgal, jeigu būčiau gavusi tokį patarimą ir jo paklausiusi, į studijas būčiau žiūrėjusi kiek kitaip ir fiksuočiau visai kitus dalykus. Neretai jaunam dar besiformuojančiam žmogui tam tikri studijų dalykai gali pasirodyti neįdomūs ar nereikšmingi, bet tik įgavus praktinės patirties šioje srityje galima suprasti, kaip visos universitete suteiktos žinios pravers tolimesnėje karjeroje“, – pasakoja studijų programos absolventė.

L. Juodviršytė pasakoja, kad studijos universitete sudėjo visus reikiamus pagrindus, kuriais iki šios dienos vadovaujasi kurdama želdynų dizainus. „Išmokau naudotis svarbiausiomis kompiuterinėmis programomis, daug sužinojau apie augalus, kaip juos pritaikyti kuriant dizainus, kaip valdyti erdves, kaip maksimaliai prisitaikyti prie esamos situacijos, tausoti bei gerbti gamtą ir daug daugiau, nei dabar galėčiau išvardyti“, – kalba kraštovaizdžio dizaino kūrėja. Ji pastebi, kad studijos ne tik suteikia profesinių žinių, bet ir dėstytojų dėka praplečia akiratį ir bendrą suvokimą apie pasaulį.

Kalbėdama apie studijų programos Kraštovaizdžio dizainas suteikiamas galimybes, doc. dr. A. Adamavičienė pasakoja, kad programos absolventai gali dirbti kraštovaizdžio vertinimo ir tvarkymo specialistais privačiame ir viešajame sektoriuose. Dalis absolventų renkasi vadovauti želdynų tvarkymui miestų ir rajonų savivaldybėse, architektų ir planuotojų įmonėse, botanikos soduose, Aplinkos ministerijos padaliniuose. Norintys dirbti savarankiškai, kūrybiškai organizuoja savo verslą aplinkotvarkos ir susijusiose srityse. Studijas galima tęsti žemės ūkio mokslų ar giminingos krypties magistrantūros studijų programose.

Kokią karjerą žada agroverslo studijos?

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studentus jau pirmuose kursuose graibsto solidžius atlyginimus siūlantys darbdaviai, motyvuotiems jaunuoliams skiriama virš šimto tūkstančių eurų stipendijų, absolventai džiaugiasi studijų metu įgytais tvirtais teorinų žinių pagrindais bei plačias karjeros galimybes atveriančiu artes liberales išsilavinimu. VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė pastebi, kad su žemės ūkio sektoriumi susietos studijų programos dabar išskirtinai perspektyvios, o globalūs pokyčiai rodo, kad jau matomas aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis ateityje ir toliau augs.

Reikės vis daugiau žemės ūkio sektoriaus specialistų

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė pastebi, kad žemės ūkio sektorius keičiasi ir tai lemia augantį naujos kartos aukštos kvalifikacijos specialistų poreikį. „Vystomos naujos technologijos, tikslioji žemdirbystė, daiktų, gyvulių, augalų internetas, kitos skaitmenizavimo technologijos. Be to, auga žemės ūkio kaip sektoriaus vaidmuo, nes gausėjant gyventojų populiacijai, norint užtikrinti sklandžiai veikiančią maisto tiekimo grandinę, reikia daugiau maisto produktų. Pokyčiai vyksta ir visuomenėje – augantis supratimas apie ekologiškų produktų išskirtinumą lemia didėjantį ekologiškų ir aukštesnės kokybės maisto produktų poreikį. Visi pokyčiai lemia, kad darbui žemės ūkio vystymo srityje reikia vis daugiau specialistų su naujomis kompetencijomis“, – apie Europoje vykstančius pokyčius ir augantį specialistų su šiuolaikinėmis kompetencijas poreikį kalba prof. dr. A. Miceikienė.

„Prekyba žemės ūkio produktais vyksta tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Svarbu paminėti, kad Lietuvos žemės ūkio versle, šalia visų jau įvardytų pokyčių, vyksta ir kartų kaita. Matome augantį aukštos kvalifikacijos, aukštąjį išsilavinimą ir ateities kompetencijas turinčių žemės ūkio specialistų poreikį. Iš jų tikimasi ne tik specializuotų žemės ūkio žinių, bet ir IT srities išmanymo, užsienio kalbų mokėjimo, komunikacijos, elektroninių pardavimų kompetencijų. Pastebimos tendencijos, kad žemės ūkio produkcijos augintojai užsiima ir perdirbimu, taikant inovatyvias technologijas, jie patys kuria ateities maisto ir kitus produktus, todėl svarbus ir perdirbimo srities išmanymas“, – įžvalgomis dalijasi prof. dr. A. Miceikienė.

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė

Iš verslo pusės – pagalba ruošiantis studijoms ir stipendijos įstojusiems

VDU ŽŪA kanclerė pastebi, kad augantį žemės ūkio specialistų poreikį mato ir apie ateitį galvoja ne tik aukštosios mokyklos, bet ir būsimi specialistų darbdaviai. „Vienas iš įrodymų – skiriamos stipendijos. Pernai verslo įmonės ir Aplinkos ministerija bei Žemės ūkio ministerija VDU ŽŪA studentams skyrė virš šimto tūkstančių eurų stipendijų. Verslas taip pat skiria finansavimą projektams, kuriais siekiama žemės ūkio vystymuisi svarbiomis studijų programomis susidomėjusiems moksleiviams padėti pasiruošti būsimoms studijoms. Džiaugiamės verslo iniciatyva sukurtomis ir finansuojamomis projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ iniciatyvomis, inžinerinėmis klasėmis, taip pat įvairiais į būsimų miškininkų ruošimą nukreiptais projektais“, – pasakoja VDU ŽŪA kanclerė. Profesorė pastebi, kad verslas siekia, jog Lietuvoje ne tik dabar, bet ir ateityje būtų užtikrinamas pakankamas žemės ūkio bei miškininkystės ir žemės ūkio inžinerijos specialistų skaičius, kad būtų ne tik stojančių, bet ir sėkmingai baigiančių studijas.

Platus išsilavinimas – sėkmingai karjerai

VDU ŽŪA Tarybos pirmininkė, vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu specialistų parengiama 3–4 kartus mažiau, nei realiai būtina. Agroverslo įmonės, socialiniai partneriai bei specialistus vienijančios organizacijos solidariai reiškia susirūpinimą dėl šių specialistų trūkumo, investuoja į moksleivių pasiruošimą studijoms, taip pat skiria stipendijas studijuojantiems.

Prof. dr. A. Blinstrubienė atkreipia dėmesį, kad VDU ŽŪA rengiant specialistus neapsiribojama tik tvirtų specialybės žinių pagrindų suteikimu. Intensyvus modernizavimas bei struktūriniai pokyčiai įvairiose ūkinėse srityse iš specialistų reikalauja inovacinio požiūrio, kūrybinio mąstymo, mokslo žiniomis grindžiamo darbo, atsakingo sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo, todėl reikalingi aukščiausios kvalifikacijos ir universitetinį išsilavinimą turintys specialistai.

„Atliepiant darbdavių lūkesčius rengiami specialistai, turintys ne tik profesinius gebėjimus, bet ir asmeninius gebėjimus, tarp kurių – komunikabilumas, aiškus minčių dėstymas, gebėjimas dirbti grupėmis, kritinis mąstymas, pokyčių, konfliktų valdymas, kūrybiškumas. Universalios žinios yra būdas kurti inovatyvius sprendimus dviejų ir daugiau skirtingų žinių sandūroje, o kartu tai tvirtas pagrindas, atliepiantis rytdienos profesinius iššūkius“, – mintimis dalijasi VDU ŽŪA vicekanclerė.

VDU ŽŪA Tarybos pirmininkė, vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė

Harvardo universiteto modelis – laisvė patiems planuoti savo studijas

Prof. dr. A. Blinstrubienė pasakoja, kad iš kitų Lietuvos universitetų VDU išsiskiria modernia Harvardo universiteto modeliu grįsta studijų koncepcija, kuomet studentams suteikiama laisvė rinktis studijų dalykus ir patiems suplanuoti savo studijas. Studijos šiame universitete reiškia visapusišką išsilavinimą ateities kūrėjams: platesnį akiratį, gebėjimą kritiškai įvertinti problemą ir atrasti jos sprendinius, mokėjimą prisitaikyti prie naujų žinių, priimti savarankiškus, kompetentingus sprendimus ir atskleisti savo lyderystės gebėjimus.

Profesorė pastebi, kad siaurą specializaciją dabar keičia kompleksinės žinios, gebėjimas integruoti įvairias kompetencijas ir mokytis visą gyvenimą. „VDU Žemės ūkio akademija ugdo specialistus ir vykdo mokslinius tyrimus agronomijos, maisto mokslų, žemės ūkio, miškininkystės, vandens ir žemės išteklių valdymo, bioenergetikos, bioekonomikos, aplinkos ir žemės ūkio mechanikos inžinerijos, klimato kaitos ir tvaraus gamtos išteklių naudojimo srityse. Siekiant efektyviai spręsti aktualiausius visuomenės iššūkius, dažnai gimstančius disciplinų sandūroje, studijos ir tyrimai vykdomi kompleksiškai, sujungus tarpdisciplinines žinias ir išteklius tokiose aktualiose temose kaip bioekonomika, biotechnologijos, dirbtinis intelektas, agroinovacijos, klimato kaita, darnus vystymasis“, – kalba prof. dr. A. Blinstrubienė.

Pašnekovė pasakoja, kad VDU ŽŪA skleidžiamos darnaus vystymosi vertybės, ugdomas ekologinis sąmoningumas bei atsakomybė už savo veiksmus, formuojamas pilietiškas ir rūpestingas požiūris į aplinką, visuomenę bei šalies plėtrą, kuriamos technologijos bei inovacijos, svarbios ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui.

Prie studijų programų tobulinimo prisideda ir absolventai

VDU ŽŪA siekia, kad studijų programos būtų aktualios ir ruošiami aukštos kvalifikacijos specialistai be papildomų mokymų galėtų sklandžiai įsilieti į darbo rinką. VDU ŽŪA vicekanclerė prof. dr. A. Blinstrubienė pasakoja, kad VDU ŽŪA veikloje itin aktyviai dalyvauja ir prie studijų programų pokyčių prisideda ir absolventų klubo „ŽŪA Alumni“ nariai. „Šalies agroverslo lyderiais, politikais, asocijuotų organizacijų vadovais, savo sričių ekspertais tapę VDU ŽŪA absolventai nuolat teikia siūlymus tobulinant studijų programas, studentams organizuoja praktikas bei seminarus, steigia stipendijas, gerina Akademijos infrastruktūrą“, – tvirtais ryšiais ir absolventų įsitraukimu į būsimų kolegų ruošimą džiaugiasi prof. dr. A. Blinstrubienė.

„VDU ŽŪA vienintelė šalyje ruošia profesionalius specialistus bioekonomikos, agro ir miškų ūkio sektoriams. Džiaugiamės, kad šiais metais 100-mečio veiklos sukaktį mininti Akademija ir šiandien žengia su pasauliniais iššūkiais bei inovacijomis ir pasitelkdama naujausias technologijas prisideda prie gamtos puoselėjimo“, – kalba VDU ŽŪA Tarybos pirmininkė, vicekanclerė prof. dr. A. Blinstrubienė.

Konferencijoje – apie sienas, tiltus, migraciją ir transformaciją

Rugsėjo 9–11 d. Saro krašto universitetas kartu su VDU kviečia dalyvauti konferencijoje „Borders and Bridges: Migration and Transformation in Europe“. Konferencija vyks Vokietijoje ir internetu. Registracija vyksta iki rugpjūčio 1 d.

Konferencijos dėmesio centre – T4EU partnerinių universitetų skirtumai ir panašumai tarp mokslinių prieigų (metodologijų) ir prioritetų migracijos, pasienio tyrimų ir transformacijos srityse. Konferencija siekia skatinti žinių apsikeitimą tarp T4EU partnerių, todėl numatomi ne tik pranešimai, bet ir interaktyvios dirbtuvės, kurių metu skirtingų universitetų mokslininkai susipažins su vieni kitų atstovaujamomis institucijomis.

Pranešimų santraukas (iki 300 žodžių) galima siųsti el. paštu elias.harth[eta]uni-saarland.de iki rugpjūčio 1 d.

Konferenciją organizuoja Saro krašto ir Vytauto Didžiojo universitetai.

Daugiau informacijos

Žmogaus karjerą lemia sunkus ir ilgametis darbas, o ne spec. efektai

„Kai beveik prieš 15-a metų mūsų studentai bandė patekti į garsiausias Austrijos, Vokietijos ir Italijos muzikos konservatorijas, norėdami mokytis iš geriausių Europos muzikos profesorių, jiems būdavo gražiai atsakoma, kad esą nebėra vietų ir panašiai. Dabar tų pačių mokyklų profesoriai atvyksta pas mus ir dėsto meistriškumo kursus geriausiems mūsų studentams. Nebesame paribyje, o greičiau atvirkščiai – esame pripažinti ir vertinami Europos muzikų kontekste”, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Muzikos akademijos dekanas, profesorius dr. Saulius Gerulis.

Šiemet universitetui minint 35-erių metų atkūrimo sukaktį, VDU Muzikos akademijos dekano įsitikinimu, muzikų ruošime per visą šį laikotarpį pavyko nuveikti itin daug: nuo prisijungimo prie VDU, savo studijų programų sukūrimo ir dėstytojų paruošimo iki įsitvirtinimo tarptautinėje erdvėje bei absolventų, savo talentais užkariavusių garsiausių pasaulio teatrų scenas.

Kelias į savarankiškumą

Kaip pasakoja prof. S. Gerulis, tiek 1922 m. įsteigus VDU (tuometinį Lietuvos universitetą – aut. past.), tiek 1989 m. jį atkūrus, vietos muzikos studijoms aukštajame moksle nebuvo numatyta. Vis dėlto, 1989-aisiais muzikų rengimas Kaune atgaivintas – įkurtas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno fakultetas. Tačiau Kauno muzikų bendruomenė norėjo ir buvo pasiryžusi veikti savarankiškai.

2011 m. sausio 10 d. VDU Tarybos posėdyje, vadovaujamame Valdo Adamkaus, nutarta įsteigti universiteto akademinį padalinį – Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademiją. Jos dekanu paskirtas prof. dr. S. Gerulis pareigas eina iki šiol. „2011 m. vasario 1 d. buvę LMTA Kauno fakulteto studentai ir dauguma dėstytojų pavasario semestrą pradėjo kaip Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenės nariai. Nuo to laiko užaugo nauja studentų ir akademikų karta“, – pasakojimą pradeda prof. S. Gerulis.

Prof. dr. Saulius Gerulis

Kaip teigia VDU profesorius, tuomet akademija neturėjo savo studijų programų, tad vienas pirmųjų žingsnių buvo jas parengti tokias, kurios skirtųsi nuo jau egzistavusių Lietuvoje. „Buvo svarbu, kad šios apimtų kompozicijos, kūrybos, repertuaro formavimo aspektus. Norėjome, kad mūsų siūlomos muzikos studijos būtų unikalios ir ryškios. Ir mums tikrai tą pavyko padaryti – VDU Muzikos akademijos studijų programos ne kartą akredituotos tarptautinių ekspertų“, – pasakoja prof. S. Gerulis.

Tarptautiškumu lenkia universiteto vidurkį

Būtent tapimas VDU dalimi, anot prof. S. Gerulio, padėjo Muzikos akademijai ne tik pritraukti talentus, bet ir tapti vertinamais tarptautinėje muzikų erdvėje. „Muzikų rengime yra labai daug individualaus darbo. Labai smagu, kad turime visas galimybes ne tik pasamdyti pedagoginį talentą turinčius dėstytojus iš Lietuvos ar užsienio šalių, bet ir patiems užsiauginti akademinį personalą.

Universitete Artes liberales principu vykdomos studijos mūsų studentams suteikia galimybes rinktis įvairias papildomas disciplinas. Plečiame savo užsienio partnerių tinklą – šiuo metu bendradarbiaujame su daugiau nei 50 aukštojo mokslo įstaigų visame pasaulyje, į kurias stažuotis vyksta mūsų akademijos studentai ir dėstytojai. Esame Europos konservatorijų asociacijos teatro ir muzikos krypties pilnateisiai nariai. Nuolat stebime, kokios yra pasaulinės atlikėjų rengimo tendencijos, dalyvaujame tarptautinėse asamblėjose, o įgautą patirtį parsivežame čia. Pas mus taip pat vizituoja žinomi Europos bei pasaulio muzikai“, – teigia prof. S. Gerulis.

Tarptautiškumas, pasak VDU Muzikos akademijos dekano, atsispindi ir studentų gretose. Buvo metas, kai pagal nuolatinių studentų iš užsienio skaičių akademija užėmė pirmą poziciją universitete. „Atvykstančiųjų studijuoti į Kauną geografija išties plati – nuo Azijos šalių, Armėnijos, Meksikos, Baltijos šalių, taip pat Ukrainos – visada ištiesiame pagalbos ranką savo draugams iš Charkivo ir kitų aukštųjų mokyklų. Šiuo metu tarptautiniai studentai sudaro 36 proc. visų studijuojančiųjų VDU Muzikos akademijoje. Iš viso turime beveik 280 studentų. Galbūt kažkam tai pasirodys nedaug, tačiau jei lygintume su kitomis Europos aukštosiomis mokyklomis, tikrai neatrodome kukliai. Studentų skaičiumi esame stiprūs vidutiniokai. Be to, vien mūsų akademinį personalą sudaro virš 100 žmonių. Universiteto mastais, tai atitiktų net dviejų fakultetų personalą“, – faktus vardina prof. S. Gerulis.

VDU Muzikos akademija

Svarbiausia – išlaikyti profesionalumą

VDU Muzikos akademijoje studentai gali rinktis tiek bakalauro, tiek magistro studijas. Šiuo metu siūloma daugiau nei 30 atlikimo meno studijų programos specializacijų: nuo dainavimo, klavišinių, pučiamųjų, mušamųjų iki styginių instrumentų. Rudenį VDU Muzikos akademija pasitiks pasiūlydama naują – populiariosios muzikos – specialybę.

„Dainavimo studijos neužleidžia populiarumo pozicijų. Tai – populiariosios kultūros pasekmė. Sekdami rinkos pokyčius bei stengdamiesi atitikti studentų poreikius ir perspektyvas, šiemet atidarome populiariosios muzikos specializaciją“, – teigia VDU profesorius. Jis taip pat atkreipia dėmesį, jog dėl milžiniško technologijų šuolio, pastaruoju metu akademinis muzikantų ruošimas susiduria su nemenkais iššūkiais.

„Vadovaujamės kitų žymių pasaulio muzikos konservatorijų ir akademijų pavyzdžiu, jog žmogaus karjerą turi lemti jo sunkus ilgametis darbas, o ne specialieji efektai. Pasaulis lengvėja, žiniasklaidos eterį užima žmonės, kurie nebūtinai yra gerai profesionaliai pasirengę, kas mums, profesionalams, yra skaudu. Nors tokie atlikėjai nėra aukščiausio lygio, bet jie yra plačiai matomi žiniasklaidoje. Įvairių televizinių muzikinių projektų dėka net ir plaukikai pradeda dainuoti“, – pastebi akademikas.

Pasak prof. S. Gerulio, nors VDU Muzikos akademijoje siekiama išlaikyti tradicijas, tačiau nevengiama diegti naujovių. „Todėl ir nusprendėme įsteigti populiariosios muzikos specializaciją. Šiomis studijomis labiausiai norime akcentuoti tai, jog aukšto lygio profesionalais tampa tie, kurie daug ir sunkiai dirba. Tą patį principą galime priskirti ir populiariajai kultūrai, kuri, drįsčiau teigti, pas mus yra pigi. Tačiau, jei esi profesionalas, net ir čia gali užsitvirtinti ilgalaikį statusą. Tad išsilavinimas yra ilgalaikė investicija, kuri pasiteisina. Daugiau nei 90 proc. mūsų akademijos absolventų baigę studijas randa savo nišą po saule“, – sako dekanas.

Universiteto absolventai savo karjeras tęsia ne tik Kauno, Vilniaus, kitų didžiųjų šalies miestų teatrų scenose – dalis jų savo talentais stebina ir garsiausių Europos bei pasaulio teatrų publiką. Tai – „Auksinį scenos kryžių“ šiemet pelnęs Kostas Smoriginas, Austrijos ir Vokietijos teatruose vaidmenis kuriantis Almas Švilpa ir daugelis kitų. Nuo rugsėjo obojaus ir simfoninio dirigavimo specializaciją dėstys dirigentas Vilmantas Kaliūnas, didelę karjeros dalį praleidęs Vokietijoje, o su populiariosios muzikos programos studentais žiniomis dalinsis žinomas dainininkas ir aktorius Mantas Jankavičius.

Šiuolaikiniai studentai jaučia pasaulio pulsą

VDU Muzikos akademijos studentai universitete ne tik lavina savo muzikinius talentus, bet ir siekia papildomų žinių. Artes liberales modeliu paremtos studijos leidžia rinktis iš daugybės papildomų gretutinių studijų programų bei disciplinų.

„Pastebime, kad studentai noriai renkasi studijas, turinčias glaudžias sąsajas su kultūrologiniu lauku, taip pat humanitarinius, socialinius mokslus. Pavyzdžiui, muzikui labai svarbu turėti stiprų psichologinį pasirengimą, tad studentai gilinasi į šios srities dalykus. Kiti studijuoja verslo vadybos pagrindus, nes nori geriau suprasti administracinę savo veiklos pusę. Štai klasikinei operai reikalinga italų kalba. Studentai šios kalbos mokosi tiek privalomai, tiek gali pasirinkti ir kaip papildomą discipliną. Pravartu turėti ir prancūzų ar vokiečių kalbų pamatus. Sutikime, nesupratimas, apie ką dainuoji, gali pastatyti į keblią situaciją“, – mano VDU Muzikos akademijos dekanas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, jog dėl įtemptos dienotvarkės (instrumentalistai į dieną groja po 3­–4 valandas ir daugiau), su studentais yra nuolat diskutuojama, kaip tinkamai susidėlioti studijų tvarkaraščius, kad pavyktų suderinti tiek pagrindines, tiek gretutines studijas.

VDU Muzikos akademijos studentai

Kalbėdamas apie dabartinius studentus, profesorius pastebi, kad šie yra veržlesni bei aktyvesni, mokantys pristatyti ir pateikti save būsimam darbdaviui. Jis juokauja, jog anksčiau šių savybių ugdyti atvažiuodavo dėstytojai iš JAV. „Kita vertus, dabartiniai studentai turi daugiau galimybių ir neprivalo lokalizuoti savo veiklos. Šiuolaikinė kultūra natūraliai verčia mus, nesvarbu, esi dėstytojas ar studentas, nuolatos aplinkiniams priminti, ką sugebi geriausio“, – dėmesį atkreipia VDU Muzikos akademijai vadovaujantis prof. S. Gerulis.

Pasak muziko, per daugiau nei 13-ą gyvavimo metų, didžiausiais VDU Muzikos akademijos pasiekimais jis įvardintų turimas muzikos krypties studijų programas, tarptautiškumą, integraciją į Europos muzikų šeimą ir absolventų pasiekimus.

„Visos siūlomos muzikos specializacijos taip pat yra dėstomos ir anglų kalba. Šalia muzikinio išsilavinimo, studentas, per gretutines studijas ir Artes Liberales principą, sugeba gauti tokių žinių, kurios reikalingos šiuolaikinei darbo rinkai. Būti universiteto dalimi, išnaudoti jo teikiamas galimybes yra labai didelis privalumas. Kalbant apie tarptautiškumą, smagu girdėti koridoriuose mainų studentus iš Italijos ir mūsų dėstytojus bendraujant italų kalba. Labiausiai džiaugiamės savo absolventais, kurie tampa aukščiausio lygio profesionalais ir koncertuoja garsiausių Europos teatrų ir filharmonijų scenose. Norisi prieš juos žemai nulenkti galvą“, ­– pokalbį užbaigia prof. S. Gerulis.

Universalus išsilavinimas: sujungtos istorijos ir filosofijos studijos

Vis garsiau diskutuojant apie tarpdiscipliniškumą švietimo sistemoje ir jaunų žmonių karjeros perspektyvas nuolat besikeičiančiame pasaulyje Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) rugsėjį pradės naujove. Įstoję į Istorijos bakalauro programą studentai galės rinktis studijuoti vieną iš dviejų specializacijų: Istorijos studijas arba Filosofiją ir idėjų istoriją.

Platesnis ir gilesnis istorijos suvokimas

Pasak VDU Humanitarinio fakulteto (HMF) Istorijos katedros vedėjo dr. Mariaus Sirutavičiaus, istorijos ir filosofijos studijų programas nuspręsta apjungti siekiant sutelkti dviejų sričių specialistų intelektualinius pajėgumus ir pasiūlyti įvairiapusiškesnes studijų galimybes, kiekvienai iš disciplinų papildant viena kitą.

„Šių disciplinų derinys formuoja tarpdisciplininį požiūrį, skatinantį studentus susieti skirtingas žinių sritis ir taip praplėsti bendrą akademinę perspektyvą. Istorija suteikia daug žinių apie įvairių laikotarpių visuomeninio gyvenimo vystymąsi, o filosofija padeda suprasti pagrindinius mąstymo ir vertybių principus, kurie darė poveikį jam. Kartu šios disciplinos leidžia plačiau ir giliau suvokti žmogaus patirtį ir visuomenės raidą. Šių sričių derinys ugdo smalsumą studijoms ir norą tyrinėti įvairias idėjas bei perspektyvas, skatindamas intelektinį augimą visą gyvenimą“, – pasakojo M. Sirutavičius.

Ribų tarp anksčiau buvusių skirtingų programų ištrynimas pasitarnaus abiejų specializacijų studentams. Įprastinės Istorijos studijos padės Filosofijos ir idėjų istorijos specializacijos studentams geriau suprasti kontekstą, kuriame kilo filosofinės idėjos ir diskusijos. Tuo metu istorijos specializacijos studentams filosofijos pagrindai įgalins geriau suprasti ir interpretuoti istorinius įvykius bei veikėjų motyvacijas, vertinti moralinius istorijos aspektus, analizuoti istorinių šaltinių patikimumą ir objektyvumą.

VDU Humanitarinio fakulteto (HMF) Istorijos katedros vedėjas dr. Marius Sirutavičius.

„Kaip pavyzdį galima būtų pateikti „Politinės minties istorijos“ dalyką, kuris istorijos studentams suteiks supratimą apie įtakingų politinių idėjų, ideologijų ir valstybės valdymo sistemų kilmę, raidą ir intelektualinius pagrindus, kurie iš esmės lėmė istorinius įvykius, revoliucijas, civilizacijų iškilimą ir žlugimą istorijos tėkmėje. Politinės minties raidos studijos padeda suprasti istorinių asmenybių ir judėjimų motyvus, sprendimus ir veiksmus. Ji atskleidžia politinių teorijų sąsajas su tuo pat metu vykusiais socialiniais, ekonominiais ir kultūriniais pokyčiais, o tai leidžia visapusiškiau suprasti istorinius procesus“, – teigė M. Sirutavičius.

Neribojantis karjeros pasirinkimas

Savo studijas organizuodamas Artes Liberales (liberaliųjų menų) principu, VDU atsisako siaurų programų, neįsprausdamas studentų į šabloniškų specialybių rėmus. Šias studijas baigusiems studentams atsiveria geresnes ateities perspektyvos dėl įgytų įvairiapusių žinių ir įgūdžių, apimančių kritinę analizę ir argumentaciją, gebėjimą dirbti su skirtingų sričių informacija, kas yra paklausu daugelyje karjeros sričių.

Pasak M. Sirutavičiaus, baigę Istorijos bakalauro programą studentai galės išbandyti savo žinias skirtingose veiklos sferose: edukacijos, tyrimų, turinio kūrimo ar paveldo saugojimo ir eksponavimo srityse.

Absolventai galės dirbti specialistais, gebančiais atlikti istorijos ir filosofijos sričių tyrimus įvairiose nacionalinėse mokslo ir studijų institucijose (universitetuose, mokslinių tyrimų institutuose, muziejuose, archyvuose), konsultantais istorinės atminties ir paveldosaugos institucijose (pavyzdžiui, Kultūros vertybių apsaugos departamento padaliniuose, savivaldybių paminklotvarkos skyriuose), edukatoriais įvairiose švietimo ir mokymo įstaigose (mokyklose, bibliotekose, muziejuose, istorinėse asociacijose), gidais (papildomai įgijus gido kvalifikaciją patvirtinantį pažymėjimą) arba turinio kūrėjais ir istorijos bei filosofijos populiarintojais (leidyklose, žiniasklaidoje, turizmo įmonėse) ir tam tikros srities specialistais ar ekspertais kitose valstybinėse institucijose bei privačiose organizacijose.

Universitete sudaromos galimybės įgyti pedagogo kvalifikaciją, kurią pabaigus galima dirbti istorijos ir filosofijos mokytojais.

„Siūlydami šią programą siekiame parengti aukštos kvalifikacijos visuomenės ir kultūros specialistus, gebančius plėtoti humanitarinių mokslų žinias, derinant istorinę ir filosofinę analizę. Taip pat, programoje daugiausia dėmesio skiriama kritiniam mąstymui, mokslinių tyrimų įgūdžiams ir gebėjimui taikyti teorines įžvalgas sprendžiant iškylančias problemas, kas yra aktualu bet kuriai gyvenimo situacijai“, – teigė M. Sirutavičius.

VDU trenerių kursai – inovatyvios žinios ir praktikos

Nuo 2024 m. rugsėjo 27 d. Vytauto Didžiojo universitetas kviečia mokytis VDU trenerių kursuose. Šie trenerių kursai parengti pagal VDU Sporto studijų naują trenerių rengimo koncepciją, remiantis inovatyviais žinių perdavimo būdais, naujausiomis, mokslu ir praktika grįstomis žiniomis. Šiuos metų arba pusantrų metų trukmės kursus sudaro keturios neformalaus mokymosi programos: Aukšto meistriškumo specialisto kursai, Fizinio aktyvumo specialisto kursai (turintiems aukštąjį išsilavinimą), Aukšto meistriškumo instruktoriaus kursai ir Fizinio aktyvumo instruktoriaus kursai (turintiems vidurinį išsilavinimą).

Šiuose trenerių kursuose dėstys profesionalūs lektoriai iš VDU Švietimo akademijos, VDU prezidento Valdo Adamkaus sporto centro ir Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo komandos atstovai. Šie kursai besimokantiems suteiks teorinių žinių ir praktinių įgūdžių, kurie bus reikalingi vadovaujant aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo pratyboms, grupinėms ar asmeninėms treniruotėms, taip pat – skatinant sveikatą stiprinančią aktyvią fizinę veiklą, dirbant su įvairaus amžiaus ir sveikatos būklės asmenimis, šviečiant visuomenę fizinio aktyvumo ir sveikatos stiprinimo klausimais.

Šie kursai yra pritaikyti dirbantiems žmonėms – studijų tvarkaraštis lankstus, paskaitos vyks nuotoliniu būdu, besimokantys turės galimybę peržiūrėti paskaitų vaizdo įrašus bet kuriuo metu, o praktiniai užsiėmimai vyks kontaktiniu būdu, penktadieniais ir šeštadieniais. Kursų programos parengtos pagal VDU Sporto studijų naują trenerių rengimo koncepciją, atsižvelgiant į naujausias trenerių rengimo tendencijas.

Visiems baigusiems kursus bus suteiktas kompetencijas patvirtinantis pažymėjimas, atversiantis naujas ar papildomas karjeros ar net studijų galimybes – tampant pasirinktos sporto šakos aukšto meistriškumo specialistu (sporto šakos treneriu), fizinio aktyvumo specialistu (asmeniniu ar grupinių treniruočių treneriu), aukšto meistriškumo (sporto šakos) arba fizinio aktyvumo instruktoriumi (asmeniniu ar grupinių treniruočių). Baigusieji kursus galės dirbti treneriais arba trenerio asistentais / instruktoriais penkis metus. Praėjus šiam laikotarpiui jie turės vis tobulinti kompetencijas.

Pasirinkusiems šiuos trenerių kursus bus suteikta galimybė stoti į VDU Bakalauro ir Magistro studijų programas (bakalauro – „Sporto studijos“, „Mokomojo dalyko pedagogika: Fizinis ir sveikatos ugdymas“ bei Magistro – „Fizinis ugdymas ir sportas bei Sporto verslo vadybos“) ir užskaityti kursų metu įgytas kompetencijas. Taigi ateityje kursų dalyviai turės unikalią galimybę įgyti sporto trenerio ar sporto vadybos kvalifikaciją visam gyvenimui.

Kviečiame mokytis VDU Trenerių kursuose:

Kursų pradžia – 2024 m. rugsėjo 27 d. Studijuoti kviečiami visi, norintys tapti aukšto meistriškumo sporto specialistais/instruktoriais ir fizinio aktyvumo specialistais (asmeniniais treneriais) ar instruktoriais, bei turintys aukštąjį arba vidurinį išsilavinimą.

REGISTRACIJA

Registracija vyks iki rugsėjo 15 d. Kilus klausimams prašome kreiptis į VDU Profesinių kompetencijų vystymo centrą el. paštu mokymai@vdu.lt, tel. + 370 63447388.

Kursai parengti vadovaujantis:

Kursai:

  • patvirtinti pagal Vytauto Didžiojo Universiteto Neformalaus švietimo (mokymosi paslaugų) organizavimo tvarkos aprašą.
  • įregistruoti „Neformaliojo švietimo programų registre“.

Registracija studentams į vasaros mokyklą „(Co)happiness laboratorija“

Vasara jau čia, o kartu su ja yra gera proga patirti kitokias mokymosi patirtis universitete – šįkart dėmesį kviečiame skirti savo vidiniam „aš“ ir jo santykiui su aplinka. Europos universitetų aljansas „Transform4Europe“ kviečia studentus į trijų dienų vasaros mokyklą „(Co)happiness laboratorija“, kuri vyks Vytauto Didžiojo universitete rugpjūčio 27–29 dienomis.

Vasaros mokyklos metu gilinsitės į laimės teoriją iš įvairių sričių: psichologijos, filosofijos, ekonomikos ir kitų, taip pat ieškosite būdų, kaip ją kurti sau, aplinkiniams ir visuomenei.

Laukia ne tik teoriniai užsiėmimai, bet ir kūrybinės, interaktyvios veiklos. Vasaros mokyklos metu bus organizuojamas hakatonas laimės tema, kur kartu su komanda spręsite iššūkius ir savo idėjas pristatysite ekspertų komisijai, kurie pateiks įžvalgas.

Registracija į vasaros mokyklą vyksta iki birželio 30 d. Paraiškos yra teikiamos pildant el. formą. Atrinkti studentai bus informuoti asmeniškai.

Baigę kursą gausite 3 ECTS kreditus, galiojančius visame T4EU aljanse.

Vasaros mokykla „(Co)happiness laboratorija“ yra tęstinė tarptautinio kongreso „CoHappiness. Permąstant laimę“ („CoHappiness. Rewilding & Rethinking“) dalis. Kongresas VDU buvo pirmą kartą organizuotas prieš dvejus metus. Jis buvo Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022 programos dalis. Renginio metu buvo klausiama, kas yra laimė: ar ji slypi tik trumpalaikiuose džiaugsmuose, ar tai kur kas daugiau? Kaip laimę supranta ir apibrėžia skirtingos kultūros bei visuomenės? Ar tai individualus jausmas, ar ji kyla iš ryšio su kitais žmonėmis? Kaip kurti stiprias ir palaikančias bendruomenes, kuriose visi galėtų jaustis laimingi? Kaip karo, ekologinių ir socialinių krizių akivaizdoje išsaugoti laimę? Kaip ją kurti sau ir kitiems net ir sunkiausiomis aplinkybėmis?

Diskusijose dalyvavo pasauliniu mastu pripažinti tyrėjai, ekspertai ir menininkai:  filosofas Timothy Morton, laimės tyrėjas Ruut Veenhoven, menininkai Nomeda ir Gediminas Urbonai, rašytoja Vaiva Grainytė, biologas Merlin Sheldrake ir kiti. Savo įžvalgomis taip pat aktyviai dalijosi meno ir mokslo atstovai bei bendruomenių nariai.

Dėl papildomos informacijos apie vasaros mokyklą susisiekite el. paštu transform4europe@vdu.lt.

VDU studentams – galimybės tobulėti ir vasarą pradėti su „Coursera“

„Coursera“ platforma siūlo lankstų savarankiško mokymosi modelį ir itin plačias mokymosi bei profesinio tobulėjimo galimybes, leidžia tyrinėti naujas sritis, tobulinti turimus įgūdžius, įgyti konkurencinį pranašumą planuojant karjeros ateitį darbo rinkoje. Visi, norintys mokytis, prisijungę prie „Coursera“ platformos, mokymosi kursus, jų trukmę ir laiką gali planuoti atsižvelgdami į savo pačių užimtumą, jiems patogiu metu. Besimokantiems šioje platformoje siūloma susipažinti su įvairiomis temomis, tokiomis kaip: programavimas, kalbų lavinimas, viešasis kalbėjimas, psichologija, karjeros planavimas ir kt. Užsiregistravusiems vartotojams galima mokytis iš daugiau nei 275 pirmaujančių universitetų ir įmonių iš viso pasaulio („Google“, „Amazon“, „IBM“, „Microsoft“, „Meta“ ir kt.).

Studentams siūloma studijuoti įvairius dalykus ir mokymus: nuo 5–10 min. trunkančių video klipų peržiūros ar kelių valandų trukmės projektų, kuriuose galima lavinti naujus įgūdžius, o vėliau plėtoti juos praktikoje, iki ilgesnių kursų, kuriuos pabaigus išduodami sertifikatai, lengvai pritaikomi darbo rinkoje ir itin vertinami didžiausių tarptautinių kompanijų. Tai proga susipažinti su aukščiausiai vertinamais dalykais ir įgyti teorinius bei praktinius įgūdžius, galinčius praversti karjeros kelyje ateityje. Visa tai galima išmokti nuotoliniu būdu, net neišvykstant iš savo namų.

Nuo 2023 m. pavasario „Coursera“ licencijos skirtos 1160 studentų iš visų VDU fakultetų ir akademijų. Dalis studentų turėjo galimybę savarankiškai rinktis juos dominančius kursus, kita dalis – kursus, rekomenduotus dėstytojų ir integruotus į studijuojamus Universitete studijų dalykus. Šie kursai buvo įskaityti kaip VDU dėstomų studijų programų dalykų dalis.

Verslas, informacinės technologijos ir inovacijos, duomenų mokslas, menai, kalbų mokymasis, sveikata ir asmeninis tobulėjimas, fiziniai mokslai ir inžinerija – tai dominuojančios sritys, iš kurių daugiausia studentai rinkosi mokymus. Studentai, kurie dalyvavo mokymuose, paklausti, kaip vertina „Coursera“ kursus, džiaugėsi suteikta galimybe savarankiškai mokytis, patiems kontroliuoti savo mokymosi laiką ir tempą, ugdyti techninius įgūdžius, naudojantis įvairia programine įranga ir programavimo kalbomis, susipažinti su įvairiomis mokymo/si metodikomis, idėjomis ir perspektyvomis, analizuoti besikeičiančiame pasaulyje kylančias verslo, ekonomikos, skaitmenizacijos problemas bei iššūkius.

Studentai kviečiami nepraleisti progos ir pasinaudoti „Coursera“ platformoje siūlomomis galimybėmis įgyti naujų žinių iš aukščiausio lygio profesionalių lektorių ir savo srities ekspertų iš viso pasaulio.

Kilus klausimams, kviečiame kreiptis į VDU Studijų departamentą el. paštu sd[eta]vdu.lt.

Konferencijoje VDU aptars vertybinį ugdymą XXI amžiuje

Birželio 25 d., antradienį, 11 val. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Katalikų teologijos fakulteto Didžiojoje auloje (Gimnazijos g. 7, Kaunas) vyks mokslinė-praktinė konferencija „Vertybinis ugdymas XXI amžiuje: naujos kryptys, perspektyvos ir pokyčiai“.

Konferencija skirta pedagogų, profesinės veiklos patirties, pokyčių ir perspektyvų Lietuvoje mokslinei ir praktinei analizei bei tarpdisciplininių tyrimų sklaidai šiuolaikinės visuomenės iššūkių kontekste. Konferencija suteiks galimybę švietimo specialistams, tyrėjams ir praktikams pasidalinti savo teoriniais atradimais, tyrimų rezultatais ir geriausia praktika.

Konferencijos temos apima vertybinį ugdymą ir mokinių ūgtį, siekiant sustiprinti vertybių pagrindą ir kompetencijas, atskleisti diskusijas apie šioje srityje ugdymo patirtį, kaitą ir tendencijų aktualumą. Nauji iššūkiai ugdymo procese reikalauja nuolatinio mokymosi visą gyvenimą, lyderystės ir kompetencijų tobulinimo poreikio. Ypatingai svarbu analizuoti vertybėmis grįsto ugdymo išraišką ir veiksnius, skatinančius šį procesą. Sparčiai kintančioje visuomenėje būtina aptarti vertybinio ugdymo(si) tendencijas, leidžiančias kurti tarpdisciplininiu mokymo ir mokymosi organizavimo pagrindu paremtą ugdymo procesą, skatinti visų dalyvių bendradarbiavimą, diegti ugdymo turinį ir kurti aplinką, palankią universalaus mokymosi dizainui.

Vertybėmis grįstas ugdymas siekia sumažinti emocines, informacines ir socialines kliūtis, užtikrinant kiekvieno vaiko kokybišką švietimą bendru mokymusi su bendraamžiais jų švietimo įstaigoje ir teikiant jam reikalingą pagalbą, atitinkančią jo individualius ugdymosi poreikius. Siekiant užtikrinti kiekvienam besimokančiajam kokybišką švietimą, svarbu analizuoti, kokių kompetencijų reikia mokytojams ir švietimo pagalbos specialistams šiuolaikiniame ugdyme, bendradarbiaujant ir teikiant individualizuotą pagalbą, siekiant kiekvieno mokinio sėkmės ir prasmingo dalyvavimo ugdymosi procese.

Dalyvių registracija į konferenciją vyksta iki 2024-06-19. Registracijos forma dalyviams.

Pranešėjų registracija vyksta iki 2024-06-13. Pranešimų trukmė – iki 20 min. Pranešėjams bus išduotos pažymos. Registracijos forma pranešėjams.

Konferencija vyks lietuvių kalba.

Konferencija vyks 2024-06-25 (antradienį), 11:00 val., VDU Katalikų teologijos fakulteto Didžiojoje auloje (Gimnazijos g. 7, Kaunas).

Dalyviams bus išduoti kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimai.

Informacija teikiama: dr. Mindaugas Norkevičius (el. paštu – mindaugas.norkevicius[eta]vdu.lt).

Konferenciją organizuoja: Kauno Juozo Urbšio progimnazija.

Konferencijos partneriai: Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno arkivyskupija.

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir / ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Studentams – Europos kultūros paveldo kūrybinės dirbtuvės

Aljansas „Transform4Europe“ kviečia studentus dalyvauti hibridinėse dirbtuvėse „Regional Heritage Workshops“. Šios kūrybinės dirbtuvės suteiks galimybę gilintis į kultūros paveldą ir jo valdymą šiuolaikinėje Europoje, tyrinėti jo įvairias dimensijas – vietinę, regioninę, nacionalinę ir europinę.

Dirbtuvės yra skirtos magistrantūros ir doktorantūros studentams. Suteikiamas kreditų skaičius – 5. Renginys vyks hibridiniu formatu: dalis užsiėmimų vyks virtualiai, o kita dalis – gyvai Katovicuose ir Cešyne (Cieszyn), Lenkijoje. Studentams bus kompensuojamos kelionės išlaidos bei skiriamos stipendijos už kiekvieną veiklos dieną, įskaitant kelionės dienas.

Registracija vyksta iki birželio 12 d. Norintys dalyvauti kviečiami pildyti anketą.

Svarbiausios datos

  • Birželio 17 d. – pirma virtuali paskaita.
  • Spalio mėnesį – dvi papildomos virtualios paskaitos.
  • Spalio 21–25 d. – gyvi susitikimai Katovicuose ir Cešyne (Lenkija).
  • Spalio 22–23 d. – „Transform4Europe“ paveldo konferencija Katovicuose (Lenkija).

Dirbtuvės yra skirtos studentams, siekiantiems suprasti ir tyrinėti bendrą Europos paveldą. Dalyviai vykdys apklausas tarp savo universiteto studentų ir dalyvaus problemų sprendimo užduotyse, taikydami projektinio mąstymo metodą.

Veiklos ir užduotys

  • Dalyviai atliks apklausą apie bendrą Europos paveldą tarp savo kolegų studentų.
  • Dalyviai dalyvaus problemų sprendimo užduotyse Cešyne, taikydami projektinio mąstymo metodą.

Praktinė patirtis

  • Dalyviai lankysis muziejuose ir susitiks su paveldosaugos ekspertais bei vietiniais paveldo kūrėjais.
  • Dirbtuvės padės suprasti, kaip kultūros paveldas naudojamas šiuolaikinėje regionų ekonomikoje ir kaip jis prisideda prie vietos ir regioninės plėtros.

Atranka ir dalyvavimas

  • Aljanso instituciniai koordinatoriai VDU atrinks tris studentus, kurie dalyvaus dirbtuvėse.
  • Atrinkti studentai bus informuoti birželio 13 d.

Modulių temos

  1. Europos paveldas – Europos vertybės.
  2. Regionai ir tautos – Europos pasienių regionų paveldas.
  3. Paveldas – vietinės ir regioninės plėtros potencialas.

Pranešėjai

  • Kinga Czerwińska – kultūros antropologė, profesorė, žinoma dėl savo tyrimų apie liaudies meną ir nematerialų kultūros paveldą.
  • Jerzy Gorzelik – meno istorikas, specializuojasi meno ir kultūros paveldo santykiuose su grupinėmis tapatybėmis.
  • Adam Hajduga – sociologas, pramoninės kultūros paveldo entuziastas, dirba pavaduotoju „Metallurgy“ muziejuje Chožuve (Chorzów).
  • Leszek Jodliński – meno istorikas ir politologas, kultūros vadybininkas, turintis didelę patirtį muziejų vadyboje.
  • Grzegorz Kulik – vertėjas, populiarinanti Silezijos kalbą, yra žinomas dėl įvairių kalbinių projektų.
  • Grzegorz Studnicki – etnologas, tyrinėjantis tradicijas ir kultūrą šiuolaikinėse vietos bendruomenėse.
  • Lubomira Trojan – kultūros antropologė, specializuojasi socialinio dizaino ir kultūros paveldo srityje.
  • Agata Zygmunt-Ziemianek – sociologė, dėsto ir tyrinėja socialinę demografiją, socialinę politiką bei aukštojo mokslo didaktiką.
  • Ewa Wylężek-Targosz – meno istorikė, literatūros tyrinėtoja, specializuojasi vaizduojamojo meno, vertimo ir kino studijose.

Kilus klausimų, rašykite el. paštu: Transform4Europe@vdu.lt.

Daugiau informacijos

Umkatowice nuotr. („Creative Commons“, CC BY-SA 3.0)