Alumni Talk: Vokietijos darbo rinkos niuansai su Samra Mustafayeva
Gegužės 20 d. kviečiame studentus ir absolventus į nuotolinį susitikimą su VDU absolvente Samra Mustafayeva. Renginio metu pranešėja pristatys savo profesinį kelią nuo studijų Kaune iki darbo projektų valdymo ir kosmoso industrijos srityse Berlyne.
Samra Mustafayeva – 2022 m. „Sociolingvistikos ir daugiakalbystės“ (SoMu) magistrantūros programos absolventė. Po studijų baigimo ji dalyvavo „Erasmus+“ praktikoje ir persikėlė į Vokietiją. Nors karjerą pradėjo švietimo sektoriuje, Samra sėkmingai pakeitė kryptį: dirbo ES švietimo projektų koordinatore „IBERIKA Education Group GmbH“, o šiuo metu eina projektų asistentės pareigas aviacijos ir kosmoso sąjungoje „Berlin Brandenburg Aerospace Allianz“ (BBAA) e.V.
Renginio metu bus aptariamos šios temos: „Erasmus+“ praktikos reikšmė integruojantis į Vokietijos darbo rinką, vizų ir leidimų dirbti procesai ne ES šalių piliečiams, įžvalgos apie ES projektų specifiką, PMP sertifikavimo svarba ir drąsa keisti profesinę sritį, specifiniai reikalavimai gyvenimo aprašymui (CV) bei motyvaciniam laiškui, pasirengimas darbo pokalbiams Vokietijoje bei praktiniai patarimai tarptautiniams absolventams apie adaptaciją ir biurokratinius iššūkius.
Laukiame jūsų gegužės 20 d. 18.00 val. nuotoliniu būdu MS Teams platformoje. Renginys vyks anglų kalba.
Kviečiame aktyviai dalyvauti, užduoti aktualius klausimus ir pasisemti vertingų įžvalgų jūsų profesinei ateičiai!
Dalyvauk renginyje „Tavo karjeros startas: Užimtumo tarnybos vaidmuo“
Š.m. gegužės 20 d. 14:00 val. Užimtumo tarnyba kviečia studentus dalyvauti nuotoliniame renginyje tema „Tavo karjeros startas: Užimtumo tarnybos vaidmuo“.
Susitikimo metu specialistai pristatys paslaugas ir priemones, kuriomis gali pasinaudoti Jūsų aukštosios mokyklos studentai, siekdami sėkmingos integracijos į darbo rinką.
Tailande, Prancūzijoje ir Taivane studijavusi VDU studentė: išvykęs supranti, koks platus yra pasaulis
Ūla prie Tiesos šventyklos, esančios rytinėje Tailando pakrantėje / Asm. archyvo nuotr.
„Išvykęs supranti, kad pasaulis yra daug platesnis nei tavo kasdienė aplinka – ir daug geriau susipažįsti pats su savimi“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto (PMDF) magistrantė Ūla Jankauskaitė, per šešerius studijų metus išbandžiusi net kelis tarptautinius mobilumus Azijoje ir Europoje.
Studijuodama Tarptautinės politikos ir vystymo studijų programoje, Ūla semestrą praleido Chulalongkorno universitete Tailande, vėliau studijavo Grenoblio Sciences Po universitete Prancūzijoje, o magistro studijų metu išvyko į Tamkango universitetą Taivane. Be to, spėjo sudalyvauti ir trumpesnėse tarptautinėse programose Estijoje ir Briuselyje.
Pokalbyje su Ūla – ne tik apie tarptautines patirtis svetur, bet ir apie neseniai pradėtą darbą Užsienio reikalų ministerijoje (URM) bei baigiamąjį magistro darbą, įkvėptą tarptautinių patirčių.
Karantinas ir viza paskutinę akimirką
Pirmą kartą pastudijuoti svetur Ūla išvyko pasaulyje dar siaučiant COVID-19 virusui. Tuometinė antrakursė studentė nerimavo, ar apskritai pavyks išvykti – stresą kėlė ne tik įvairūs dėl pandemijos įvesti apribojimai, bet ir užsitęsęs vizos gavimo procesas.
„Kai dabar žiūriu atgal, tai net neįsivaizduoju, kaip pavyko išvažiuoti. Reikėjo pereiti nemažai iššūkių, vizą irgi gavau tik paskutinėmis dienomis. Bet viskas galiausiai susitvarkė ir išvykau – į Tailandą, Bankoke esantį Chulalonkorn universitetą“, – pasakoja studentė.
Tik atvykusiai Ūlai teko savaitę pasikarantinuoti viešbutyje. „Iš vienos pusės, labai gerai, nes, nors ir būdama viešbutyje, turėjau laiko priprasti, aklimatizuotis – juk iš labai šaltos lietuviškos žiemos išvykau į tropinį orą. Buvo šoko kūnui ir galvai“, – prisimena studentė.
Pirmuosius du mėnesius paskaitos vyko nuotoliu. Ūla neslepia, kad tuo metu jautėsi šiek tiek vieniša: „Bendrabučio kambaryje gyvenau viena, ir kol paskaitos vyko ne auditorijose, socialinis ratas tikrai apsiribojo. Atrodė, kad visą laiką esi tik su savimi. Bet vis tiek pavyko susirasti kelias drauges iš kitų šalių, kartu pakeliavome ir po Bankoką, ir po visą Tailandą.“
Tailandas / Asm. archyvo nuotr.
Vis dėlto, kaip pasakoja pati studentė, nuotolinės paskaitos turėjo ir savo privalumų – neribojo galimybių keliauti. „Kompiuterį į kuprinę, susikraunu daiktų savaitgaliui ir kažkur išvažiuoju. Tikrai nemažai Tailando pamačiau ir su vietiniais pabendravau“, – prisimena Ūla.
Paskutiniuosius du mobilumo mėnesius paskaitos persikėlė atgal į auditorijas. „Atsirado daugiau dinamiškumo ir dingo tas „burbulo“ jausmas, kad užsidaręs vienas sėdi. O kadangi studijavau tarptautinius santykius, turėjome nemažai išvykų į ambasadas – lankėmės Švedijos, JAV ambasadoje, jose net paskaitų turėjome, o kur dar visokios kitos išvykos ir ekskursijos po Bankoką apie migraciją ir urbanizaciją“, – vardija studentė.
Tropikų šiluma, vaisiai ir kepinti vabzdžiai
„Tailandas man iš pradžių atrodė tokia tolima šalis. Galvojau, kaip ten jie visi gyvena? Kur ten ta civilizacija? Bet atvažiavau ir, atrodo, čia viskas daug geriau – oras, draugiški žmonės, vaisiai. Prie pat bendrabučio buvo vaisių turgelis, tai jų atsivalgiau tiek, kiek Lietuvoje niekada nesu valgiusi“, – apie saldžius įspūdžius pasakoja Ūla ir priduria, kad ne mažiau jai patiko ir patys tailandiečiai, kuriuos ji prisimena kaip draugiškus ir geranoriškus.
„Buvau viena iš keturių tarptautinių studentų, visi kiti mūsų grupėje buvo tailandiečiai. Tai merginos mane visada kviesdavo kartu pietauti, nueiti kavos išgerti, daug klausinėdavo, domėdavosi ir pačios pasakodavo“, – prisimena Ūla ir priduria, kad nors ir jausdavo išlaikomą asmeninę erdvę, vis dėlto netrūko ir atvirumo bei šilumos. „Jausdavosi toks rūpestis, kad va, tu atvažiavai ir dabar mes tavimi pasirūpinsime, nepaliksime vienos visame šitame procese“, – pasakoja ji.
Studijuodama Tailande, Ūla pirmą kartą Lietuvos valstybines šventes minėjo svetur / Asm. archyvo nuotr.
Rūpestį ir geranoriškumą Ūla pajuto dar pačią pirmą nuotolinių paskaitų dieną. Jai parašė viena mergina iš grupės – klausė, iš kur ji, ką studijuoja, kaip sekasi, ar gerai įsikūrė, ar nereikia pagalbos. „Tikino, kad jei tik reiks bent kokios menkiausios pagalbos, kad ir suprasti, kaip kažkas veikia, ar kokio vertimo, galiu kreiptis. Labai džiaugiausi ir vertinau, kad mane taip priima, kad taip rūpinasi, nors buvau visiškai žalia užsienietė“, – su šypsena prisimena studentė.
Įspūdį Tailande Ūlai paliko ir maistas. Kaip labiausiai patikusias mergina įvardina papajos vaisiaus salotas, o paskutinį mobilumo mėnesį, kai studentę aplankyti atvyko jos tėvai, radosi ir daugiau drąsos paragauti neįprastesnių dalykų – kepintų ir kitaip paruoštų žiogių, vikšrų ir kitų vabzdžių.
Europietiška kultūra ir slidinėjimas Alpėse
Dar būdama Tailande, Ūla kartu su kurso draugu užsipildė dokumentus dalyvauti „Erasmus+“ mainų konkurse vykti į Prancūziją, Grenoblio Sciences Po universitetą. Laimėję konkursą, ten jie ir išvyko lygiai po metų nuo kelionės į Tailandą.
Kalnų apsuptas Grenoblio miestas / Asm. archyvo nuotr.
Šią patirtį Ūla apibūdina kaip visai kitokią – juk vis dėlto Prancūzija į Lietuvą kultūriškai panašesnė už Azijos šalis. „Universitete buvo labai daug tarptautinių studentų, tad visą laiką gyvenome tokiame tikrame „Erasmus+“ burbule. Dažnai po paskaitų kažkur visi išeidavome pasibūti, nusipirkę gėrimų ir sūrio, pasidarydavom kokį pikniką“, – prisimena studentė.
Tačiau Grenoblio Sciences Po universiteto studijų sistema studentės nesužavėjo, keista pasirodė ir vertinimo sistema – nuo 0 iki 20 (mažiausias teigiamas pažymys– 10), nors pačius aukščiausius balus surenka tik 0,1 % visų universiteto studentų. „Atvykęs į egzaminą turi pateikti studento pažymėjimą, sėsti į tau paskirtą vietą, o už kiekvieną praleistą paskaitą – pateikti pateisinimą, kodėl nebuvai“, – prisimena Ūla ir priduria, kad atvykus iš kur kas laisvesnio VDU, reikėjo laiko priprasti prie tokios griežtos kontrolės.
Pakeliauti po pačią Prancūziją taip pat daug neteko, kadangi studentams tai buvo brangoka, tačiau Ūla kartu su kurso draugu vis dėlto aplankė kaimynines šalis – buvo nuvažiavę į Londoną, Šveicariją, nuskridę į Portugaliją, Italiją. Turėjo progą išmokti ir slidinėti – Prancūzijos slidinėjimo sostine laikomame Grenoblyje, esančiame visiškai prie Alpių kalnų, universitetas net suteikdavo galimybę slidinėti su nuolaida.
Vienas populiariausių slidinėjimo kurortų Grenoblyje – Chamonix / Asm. archyvo nuotr.
Pietūs už kelis eurus ir kiti studentiški pliusai
Kaip didelį pliusą Ūla įvardija ir tai, kad Prancūzijos vyriausybė finansuoja valgyklas aukštojo mokslo įstaigose, tad studentė kasdien galėdavo pietauti už kelis eurus. „Kai grįžome į VDU, supratome, kaip mums to trūksta. Tokio, atrodytų, elementaraus dalyko – pavalgyti už 3 eurus. Tikiuosi, kad ir Lietuvoje kada nors bus kažkas panašaus“, – sako ji.
Be pigių pietų, kaip pasakoja Ūla, prancūzai studentams negaili ir visokių kitokių socialinių garantijų ir paramos. Studentė džiaugiasi, kad turėjo galimybę gauti kompensaciją už bendrabučio buto nuomą, taip pat galėjo rinktis iš nemenko sąrašo nemokamų ar studentams su nuolaida taikomų užklasinių veiklų. „Lankiau jogą, vaikščiojau ir į baseiną – su studento pažymėjimu abonementą išsipirkti galėjau tikrai nebrangiai. Manau, Lietuva čia tikrai galėtų pasimokyti iš prancūzų – tos studentiškų garantijų ir paramos sistemos“, – įsitikinusi ji.
Išvykoje į Ženevą Ūla pozuoja prie Jungtinių Tautų būstinės / Asm. archyvo nuotr.
Grįžusi po pusmečio studijų Prancūzijoje, bakalauro metais Ūla turėjo ir keletą trumpesnių tarptautinių išvykų: savaitę praleido Estijoje gilindamasi į Baltijos šalių politinę raidą pagal mišriąją intensyvią programą (angl. Blended Intensive Program, BIP), o magistro studijų metu taip pat dalyvavo Belgijos sostinėje Briuselyje vykusioje Europos Sąjungos Tarybos simuliacijoje.
Taivanas: daug veiklų, mažai laiko
Į paskutinį savo tarptautinį mobilumą – Tamkango universitete Taivane – Ūla vyko jau magistrantūroje. Šis studijų semestras svetur, pasak jos, buvo tarsi ankstesnių patirčių mišinys: Prancūzijos aktyvaus socialinio gyvenimo ir Tailando kultūrinio egzotiškumo derinys. „Jeigu reikėtų įvardyti labiausiai patikusią patirtį, turbūt rinkčiausi Taivaną“, – vis dėlto įvardija studentė.
Gerą įspūdį Taipėjuje esančiame Tamkango universitete Ūlai paliko ir studijos, ir apgyvendinimas, ir sutikti žmonės. Vienintelis minusas – kad neturėjo pakankamai laiko pakeliauti po šalį, nes tą semestrą ne tik studijavo, rašė tiriamąjį darbą, bet dar ir nuotoliu dirbo Lietuvos įmonėje.
„Laiko šiek tiek trūko, bet, iš kitos pusės, ganėtinai prabangiai gyvenau – neribojau savęs. Kol kiti skaičiuodavo savo stipendiją ir kiek gali sau leisti, aš galėjau jaustis labai laisvai“, – pasakoja Ūla.
Paklausta, kaip viską spėjo, studentė juokiasi, kad atsakymo nežino, tačiau, jei galėtų atsukti laiką atgal, nieko nekeistų.
„Laiko vis dėlto viskam užteko – ir pabūti su draugais, ir pakeliauti, pažinti Taivaną, išbandyti vietinę virtuvę, ir kinų kalbos pasimokyti, ir užmegzti tam tikrus santykius su dėstytojais“, – pasakoja Ūla ir priduria, kad su kuriais ten sutiktais dėstytojais dar ir dabar palaiko kontaktą, kadangi baigiamąjį magistro darbą rašo būtent apie Taivaną. Tokią temą rinkosi ne atsitiktinai – žinodama, kad semestrą praleis šioje šalyje, numatė galimybę mokslinį tyrimą papildyti savo autentiška patirtimi.
Priešpriešų šalis ir miegas bibliotekoje
O Taivanas studentę labiausiai nustebino kontrastais. „Tai tokia priešpriešų šalis. Taipėjaus gatvėse nėra šiukšliadėžių, bet miestas beprotiškai švarus. Šalis save pozicionuoja kaip aukštųjų technologijų lyderę, bet prakiurusį bibliotekos stogą „taiso“ apdangstydami knygas neperšlampama medžiaga ir pastatydami porą kibirų lietaus vandeniui subėgti“, – kelis jai įsiminusius pavyzdžius vardija Ūla.
Taipėjaus panorama žvelgiant nuo vieno iš miestą juosiančių kalnų / Asm. archyvo nuotr.
Studentė pastebėjo ir kultūrinius niuansus – didesnį žmonių uždarumą, griežtesnes socialines normas bei tam tikrus dvigubus standartus užsieniečių atžvilgiu. „Man visi kalbėjo, kokie taivaniečiai smagūs, draugiški ir faini, bet aš kažkaip šito nepajutau – man jų visuomenė pasirodė šalta. Galvojant apie pavienius žmones, tai taip, susiradau draugų, mano kambario draugės irgi labai draugiškos buvo, padedančios. Bet žvelgiant bendrai – vis tiek jų tauta šaltoka“, – įspūdžiais dalinasi Ūla ir palygina, kad tailandiečiai, lyginant su taivaniečiais, jai pasirodė atviresni ir labiau įsileidžiantys.
Iš semestro Tamkango universitete Taivane jai įsiminė ir vietinių studentų pomėgis snausti bibliotekose. „Ateina, kažką pasimoko, tuomet patraukia knygas, pasideda šaliką po galva ir užmiega kokioms 15 minučių. Galvodavau, negi jūs ateinate į biblioteką pamiegoti? Aš tai ateinu dirbti“, – juokiasi Ūla.
Vaizdas pro Tamkango universiteto bibliotekos langus / Asm. archyvo nuotr.
Patirtys, praverčiančios visur
Šiuo metu Ūla dirba URM, kur Globalios Lietuvos departamento Ryšių su diaspora skyriuje eina atašė pareigas. Čia ją atvedė kasmet URM vykdoma mentorystė programa ir jos mentorius, paraginęs dalyvauti diplomatiniame konkurse.
O kad tarptautinės patirtys diplomato darbe naudingos – Ūlai nekyla abejonių. Semestrai, praleisti Tailande, Prancūzijoje ir Taivane, išmokė ne tik orientuotis skirtingose kultūrose, bet ir bendrauti su žmonėmis, kurių pasaulėžiūra ir įpročiai visiškai kitokie.
Tačiau išbandyti tarptautinių mainų galimybes studentė rekomenduoja ne tik besidomintiems tarptautiniais santykiais, o ir visiems kitiems. Ūla vardija daugybę priežasčių, kodėl verta vykti, bet ypač pabrėžia asmeninį augimą.
„Gyvenimas užsienyje, ypač pirmą kartą be tėvų, verčia išmokti savarankiškumo greičiau nei bet kokia kita patirtis. Nuo banko sąskaitos atidarymo iki nuomos apmokėjimo ar reikalingų maisto produktų pirkimo – viskas gula ant tavo pečių. Ir nors pradžioje klysti neišvengiamai, būtent iš tų klaidų daugiausia ir išmoksti. O kai supranti, kad viską gali pasidaryti pats, tau atsiveria visas pasaulis“, – pasakoja Ūla.
Išvyka į Taivano kalnus (Ūla viduryje) / Asm. archyvo nuotr.
Studentės teigimu, be galo įdomu pamatyti ir skirtingas studijų sistemas, mokymosi kultūrą, kitokį požiūrį į tuos pačius kasdienius dalykus – tai irgi atveria akiratį. Ne mažiau svarbi jai atrodo ir socialinė tarptautinių mainų nauda: „Net jei savo universitete nepavyko atrasti bendraminčių, išvykęs svetur tikrai atrasi. Suprasi, kiek daug skirtingų žmonių yra, kiek daug požiūrių.“
Studentės teigimu, per ilgai užsibūti viename „burbule“ nėra gerai, ypač, kai tau tai tampa komforto zona. „Išvykęs svetur supranti, kad pasaulis kur kas platesnis“, – įsitikinusi Ūla.
Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei EACEA negali būti laikoma už juos atsakinga.
Baltijos-Amerikos Laisvės fondas kviečia dalyvauti Profesinės praktikos JAV programoje
Kviečiame paskutinio kurso bakalauro programos studentus, magistrantus ir doktorantus teikti paraiškas į Profesinės praktikos JAV programą. Profesinės praktikos programa suteiks puikias galimybes atlikti profesinius interesus atitinkančias praktikas įvairiose JAV įmonėse, kompanijose ar organizacijose. Programos, kuri trunka 9 mėnesius, metu dalyviams suteikiamos pilno išlaikymo stipendijos, skirtos padengti apgyvendinimo, draudimo, maisto bei transporto išlaidas.
Ši programa – tai puiki galimybė įgyti profesinės patirties, išplėsti pažinčių ratą, susipažinti su JAV kultūra ir gyvenimo būdu.
Norinčius sužinoti daugiau apie programą ir gauti konsultaciją kviečiame į internetinį seminarą kitą savaitę, balandžio 21 d. nuo 14:00 iki 15:00 val.Registracijos į internetinį seminarą forma. Prisiregistravusieji gaus nuorodą į seminarą Teams platformoje.
Paraiškos priimamos iki š.m. balandžio 30 d.
Daugiau informacijos apie programą ir paraiškų formas rasite čia.
VDU studentė – apie kelionėmis ir pažintimis džiuginusias mainų studijas Slovėnijoje
„Labai džiaugiuosi, kad „Erasmus+“ mainams pasirinkau Slovėniją: sužavėjo gamtos įvairovė nuo urvų, pajūrio ir ežerų iki įspūdingų kalnų, patiko modernus universitetas, tarpkultūrinė patirtis su studentais iš įvairių šalių. Jaučiuosi paaugusi kaip žmogus, praturtėjusi įspūdžiais, naujomis patirtimis ir naujais draugais iš įvairių pasaulio kampelių. Svarbiausia – daug naujo supratusi ir sužinojusi apie save. Labai vertinu šią galimybę“, – įspūdžiais dalinasi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto Socialinio darbo magistrantūros studentė Raminta Šėžaitė, kuri pagal „Erasmus+“ mainų programą praleido semestrą studijuodama Liublianos universitete Slovėnijoje.
Studentė atskleidžia, kad Slovėnija yra įvairiapusiška šalis, kuri ypač patiks mėgstantiems gamtą. Jai itin patiko ir sostinė Liubliana: studentiškas, kompaktiško dydžio miestas, kurio žymiausias gyventojas yra drakonas, pavaizduotas ant miesto vėliavos, herbo, tiltų, suvenyrų ir daugybės kitų objektų. Legenda byloja, kad Liublianą įkūrė drakoną įveikęs graikų herojus Jasonas.
„Slovėnija išties apipinta mitais ir legendomis, čia mane sužavėjo daug dalykų. Žmonės yra draugiški, gerai moka anglų kalbą, aktyvūs. Mylintys gamtą čia ras visko: pavyzdžiui, pasivažinėjau traukinio bėgiais įspūdingame Postoinos urve, buvau prie Bochinio ir kitų ežerų, patiko ramybė, kai nuvažiuoji prie kalnų ir visa geografija, kuri labai skiriasi nuo Lietuvos“, – įspūdžiais dalinasi Raminta, atskleidusi, kad Slovėnija garsi ir bažnyčių gausa: du milijonus gyventojų turinčioje šalyje bažnyčių ir kitų religinių statinių yra daugiau nei trys tūkstančiai.
Bochinio ežeras. R. Šėžaitės asm. archyvo nuotr.
Liubliana – studentų miestas
Pasakodama apie studijas Liublianos universitete, VDU studentė sako, kad ją sudomino ne tik naudingi studijų dalykai, tokie kaip kriminologija, paliatyvus socialinis darbas ir socialinė antropologija, tačiau ir tarpkultūrinė patirtis: galimybė bendrauti su studentais, atvykusiais iš įvairių šalių, kurie čia sudaro nemažą dalį visų studijuojančių. Liubliana apskritai ne veltui vadinama studentų miestu: čia veikia vienuolika universitetų, kuriuose mokosi daugiau nei 60 tūkst. studentų, tai yra, apie penktadalis visų miesto gyventojų.
„Patiko ir pati „Erasmus“ patirtis, kaip koordinatorius stengėsi įgalinti pačius studentus: kad ne tik jis pats viską organizuotų, bet ir mes galėtume savo iniciatyva rengti veiklas, susitikimus, pavyzdžiui, akrobatikos, šokių ar kitus užsiėmimus. Tai buvo tokia bendruomeniška patirtis, leidusi vieni kitus geriau pažinti, atskleisti užslėptus talentus“, – pasakoja Raminta.
Studentė pažymi, kad studijos užsienyje suteikia labai vertingą galimybę pabendrauti su skirtingų šalių žmonėmis, pažinti studijuojamus dalykus iš kitos perspektyvos, kurios negali atrasti vien skaitydamas knygas. Tuo pačiu jai tai buvo labai vertingas išėjimas iš komforto zonos.
„Stengiausi nevažiuoti su draugu ar drauge, norėjau pastatyti save į situaciją, kai esu viena. Mėgstu pažintis ir bendrauti anglų kalba, tad įgavau daugiau drąsos, pasitikėjimo savimi. Man tai yra reikalinga socialinio darbo praktikoje, ši patirtis mane visapusiškai sustiprino“, – paaiškina Raminta, kuri ne tik studijuoja, tačiau ir dirba pagalbos priimant sprendimus specialiste, su asmenimis, turinčiais intelekto arba psichosocialinę negalią.
Kristaus Išganytojo katedra, Bania Luka, Bosnija ir Hercegovina. R. Šėžaitės asm. archyvo nuotr.
Keliavo ir po mažiau turistines vietas
VDU Socialinio darbo magistrantė pasakoja, kad vizito Slovėnijoje metu ji džiaugėsi nuolatinėmis kelionėmis po pačią šalį ir aplinkines Balkanų valstybes, dalį kurių organizavo Liublianos universitetas. Aplankyti pavyko ir mažiau turistines, tačiau taip pat labai gražias vietas, susipažinti su vietiniais gyventojais ir gidais, sužinoti daugiau apie regiono istoriją, pavyzdžiui, apie buvusią Jugoslaviją ir skirtingus požiūrius į ją. Tuo pačiu tai buvo galimybė ir palyginti kitos šalies gyventojus su lietuviais.
„Slovėnai turi daug panašumų su mumis, ypač mentaliteto atžvilgiu. Jie taip pat ne iškart atsiveria, kol susipažįsti, jie ne iškart tavimi pasitikės. Gal todėl man tai nebuvo toks kultūrinis šokas, kaip, pavyzdžiui, pietesnėse šalyse. Ten panašus ir tikėjimas, ir net kalba: jie irgi turi „š“, „ž“ raides, panašių žodžių. Kuo jie skiriasi, tai galbūt tuo, kad aktyvesni, daugiau užsiima sportine veikla. Taip pat Slovėnijoje žmonės angliškai kalba dar geriau nei lietuviai, nes ten daug turistų atvažiuoja iš kitų šalių“, – kultūrinius skirtumus ir panašumus aptaria Raminta.
Kviečia išvykti, net jei atrodo, kad nėra laiko
Slovėnija garsėja ir savita virtuve, kurioje susipina Alpių, Viduržemio, Balkanų ir kitų regionų įtakos. Patiekalai dažnai remiasi paprastais, vietiniais produktais – nuo sūrio, grūdų, kiaulienos iki raugintų kopūstų, medaus ir grybų. Vienas populiariausių patiekalų čia yra blynai, kuriuos paprasta pasigaminti visiems. Dėl idealaus tam klimato, Slovėnija taip pat garsi aukštos kokybės vynais ir unikaliais jų stiliais. Visgi, Raminta atvirauja, kad išvykos metu pasiilgo lietuviško maisto.
„Lietuvoje mes mėgstame patiekalus papildyti ingredientais, pavyzdžiui, į sriubą įdėti daugiau įvairių daržovių. O slovėnai daro paprasčiau – tarkim, kopūstų sriuba yra vien iš kopūstų, nieko daugiau, o grikiai patiekiami kaip atskiras patiekalas, ne garnyras. Kita vertus, kai gyvenau pas namą nuomavusius žmones, jie pakvietė vakarieniauti, priėmė šiltai, pagamino tradicinių patiekalų, tai buvo smagu“, – prisimena pašnekovė.
Pokalbio pabaigoje VDU studentė paragino ir kitus studentus būtinai pasinaudoti galimybe išvykti į užsienį mainų studijoms – ypač tuos, kurie, kaip ji, yra vyresni, derina darbą su studijomis, turi daugiau atsakomybių ir dvejoja, ar pavyks rasti tam laiko. Tai naudinga tarpkultūrinė patirtis visiems studentams, leidžianti iš kitos perspektyvos pagerinti žinias, plėsti pažintis, lavinti kalbų gebėjimus, įgyti pasitikėjimo savimi ir geriau pažinti save.
„Tikrai nedvejokite, jei patinka keliauti, kelkite šį savo troškimą kaip prioritetą į pirmą vietą ir pasistenkite suderinti, kad galėtumėte išvažiuoti. Aš irgi maniau, kad gal nepavyks, darbas neišleis ar bus mažiau laisvesnio laiko. Labai džiaugiuosi, kad visgi išdrįsau ir skyriau tam pirmenybę. Ir kitiems linkiu to paties: jei kirba tokia mintis, tikrai nenumeskite jos į šalį ir pasinaudokite šia galimybe“, – pataria Raminta.
Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei EACEA negali būti laikoma už juos atsakinga.
Trys tarptautiniai mobilumai per pusantrų metų: VDU politikos mokslų studento patirtys Italijoje ir Kanadoje
„Išvykti tikrai apsimoka – jau vien dėl žmonių, kuriuos sutinki, ir patirčių, kurios praplečia akiratį“, – įsitikinęs Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto (PMDF) trečiakursis Mantas Bonda, šiuo metu pagal studijų mainų programą studijuojantis Kanadoje, tačiau tai – jau trečiasis jo tarptautinis mobilumas iš eilės.
Per pusantrų metų studentas spėjo atlikti „Erasmus+“ praktiką Lietuvos Respublikos ambasadoje Romoje, studijuoti politiką Milano universitete ir dabar semestrą praleis Redžainos universitete Kanadoje. Pasak Manto, kiekviena patirtis skirtinga, tačiau visos jos padeda aiškiau suprasti ir savo profesinius tikslus, ir tai, kaip tarptautinės patirtys gali praturtinti jo tolimesnį kelią Lietuvoje.
Atsakingos užduotys ir neįkainojama patirtis
Pirmoji Manto tarptautinė patirtis buvo „Erasmus+“ praktika Lietuvos ambasadoje Italijoje, Romoje. Praktikos vietą jis rado aktyviai domėdamasis galimybėmis ir bendraudamas su dėstytojais. „PMDF nuolat dalijamasi informacija apie praktikas ir darbo pasiūlymus, ypač institucijose, susijusiose su politika. Tereikia pasakyti, kad nori vykti – galimybių tikrai yra. Jei nusiųsi laišką ambasadai, kad nori atlikti praktiką, jie dažniausiai iškart atrašys laimingi, klausdami, kada gali atvykti“, – sako studentas.
Tris mėnesius trukusios praktikos metu jis dirbo kartu su visa ambasados komanda: padėjo organizuoti kultūrinius renginius, bendradarbiavo su kultūros atašė, vertė įvairius dokumentus ir gyvus susitikimus. Viena įsimintiniausių patirčių – vertėjavimas Lietuvos užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui. „Pirma praktika ir iš karto tokia atsakomybė – buvo tikrai nedrąsu, bet kartu tai neįkainojama patirtis“, – prisimena Mantas.
Italijos prezidentūra / Asm. archyvo nuotr.
Praktikos metu jam teko atlikti ir emociškai sudėtingesnių užduočių – studentas rengdavo užuojautos laiškus Ukrainos ambasadai Italijoje. „Kai kas kelias dienas susiduri su karo realybe per žuvusiųjų skaičius ir skaudžius žmonių likimus, tai tikrai paveikia“, – sako jis.
Vis dėlto visa praktikos Lietuvos ambasadoje Italijoje patirtis buvo tikrai sėkminga – po jos gavo ir pasiūlymą dirbti.
Italų kalba, akcentas ir šalies pasirinkimas
Italija jam buvo artimas pasirinkimas ir dėl kalbos – Mantas yra pusiau italas, todėl pirmajam tarptautiniam mobilumui rinkosi šalį, kur laisvai galėjo bendrauti vietine kalba. Tačiau studentas pasakoja, kad vis dėlto pusiau itališka kilmė jam nelabai „padėjo“.
„Tai gali būti net tam tikra problema, nes ir Lietuvoje, kai pradedu kalbėti, į mane žiūri kaip į užsienietį, taip ir Italijoje aš atrodau ne vietinis – štai Milane mane dažnai palaikydavo vokiečiu. Tad nei Lietuvoje, nei Italijoje nesijaučiu visada pilnai priimtas“, – apie iššūkius pasakoja studentas.
Praktikos Lietuvos ambasadoje Italijoje metu Mantui teko pratintis ir prie visai kitokio Romos italų akcento. „Buvo tikrai sunku priprasti, tik atvykus pusės to, ką žmonės šnekėdavo, negalėdavau suprasti. O po to, prabuvus ten jau kelis mėnesius, ir mano tėvai, ir kiti giminaičiai Italijoje – visi pastebėjo, kad aš jau ir pats kalbu su Romos akcentu. Buvo gan juokinga“, – šypsosi jis.
Milanas, Italija / Asm. archyvo nuotr.
Po trijų praktikos Romoje mėnesių Mantas išvyko studijuoti į Milano universitetą, kur keturis mėnesius gilino politikos mokslų žinias.
Draugai svetur ir itališkas gyvenimo ritmas
„Man labai pasisekė, kad buvau susipažinęs su į VDU atvykusiais italų studentais, tad ir Romoje, ir Milane turėjau draugų ir jų šeimų, į kurias galėjau kreiptis pagalbos“, – prisimena Mantas ir pataria visiems, svarstantiems apie tarptautinius mobilumus kitose šalyse, susipažinti su tų šalių studentais, atvykusiais į VDU.
„Jei galvojate apie Prancūziją, Italiją, Ispaniją, tai VDU daugybė iš ten atvykusių studentų. Galima lengvai susibendrauti, jie patys visada ieško, su kuo galėtų kažką nuveikti, pakalbėti, o juk tikrai nepakenks turėti vieną ar du pažįstamus šalyje, į kurią ketinate vykti“, – pataria studentas.
Mantas pastebi, kad šiaurės Italijoje esančiame Milane žmonės labiau „lietuviški“ – kiek šaltesni ir labiau organizuoti.
Darbas Jungtinių Tautų FAO / Asm. archyvo nuotr.
„O Romoje nežinia, kada tave kažkas pakvies kažkur nueiti pavalgyti, pasivaikščioti. Sunku priprasti prie tokio ritmo. Ir prie paties miesto pločio – visi žmonės labai šilti, draugiški, priimantys, tačiau jų tiek daug, kad per tuos tris ten praleistus mėnesius, atrodo, niekaip negalėjau iš to miesto išeiti“, – skirtumus tarp dviejuose Italijos miestuose sutiktų žmonių prisimena studentas.
Didžiausias studijų skirtumas – tempas ir savarankiško darbo krūvis
Šiuo metu Mantas pagal mainų programą studijuoja Kanadoje – Redžainos provincijoje esančiame universitete visą semestrą toliau gilinsis į politikos mokslus.
Paklaustas, kuo studijos VDU skiriasi nuo Milano ir Kanados universitetų, Mantas įvardija, kad didžiausias skirtumas pasijuto ne paskaitų turinyje, o tempe ir didelio savarankiško darbo krūvyje.
„Kiekvienai paskaitai turi perskaityti po vieną ar du skyrius iš ilgų, komplikuotų mokslinių knygų, tad užtrunka ne tik perskaityti, bet ir suprasti tai, ką perskaitei. Sunkoka išlaikyti tempą, spėti pasiruošti kiekvienai dienai, vis jaudiniesi, kad nieko nepamirštum, nesumaišytum skirtingoms paskaitoms reikalingų skirtingų knygų“, – patirtimi dalinasi Mantas.
Jo teigimu, VDU dėstytojai proporcingiau paskirsto darbo kiekį. „Man atrodo, pas mus dėstytojai labiau tikisi, kad tu pats mokysiesi, pats sieksi toliau domėtis tuo, ką studijuoji. Tai man labiau patinka, yra arčiau mano mokymosi būdo“, – sako Mantas.
Redžainos universitetas Kanadoje / Asm. archyvo nuotr.
Kaip papildomą iššūkį jis įvardija ir studijas Kanados anglų kalba: „VDU mano studijų programa irgi yra vykdoma anglų kalba, bet vis dėlto čia tu girdi savo bendrataučius, o Kanadoje ta anglų kalba visai kitokia. Nors ir pasitikiu savo anglų kalbos žiniomis, vis tiek turiu nuolat išlikti budrus, įsitikinti, kad gerai viską supratau.“
Kanadietiškas šaltis ir be galo draugiški žmonės
Tik atvykęs į Kanadą Mantas buvo nustebintas to, kad kanadiečiai, nors savo būdu šaltesni ir ramesni už italus, vis dėlto yra be galo draugiški: „Nueini į parduotuvę ir visi tavęs klausinėja, kaip laikaisi, kaip tavo diena. Net nežinai, ar jie tikisi pilno atsakymo, ar tikrai dabar turi jiems pasakoti, ką veiki ir kodėl perki būtent šias prekes. Pirmomis dienomis tai buvo labai neįprasta“, – prisimena Mantas.
Taip pat jį nustebino tai, kad oficialių universiteto renginių metu vietiniams žmonėms (čiabuviams) reiškiama padėka už leidimą naudotis jų žeme. „Ir Lietuvoje, ir visoje Europoje to nėra, juk mes patys esame vietiniai žmonės, tad ši tradicija buvo vienas didžiausių įdomumų“, – pasakoja jis.
Kitas Mantą nustebinęs dalykas – tai, kad universitete daug studentų iš Lotynų Amerikos. „Meksikiečių studijuoja apie 20, o apskritai visų mainų studentų yra 60. Tai šitas meksikietiškas tarptautinių studentų trečdalis palaiko visų energiją ir šilumą“, – pasakoja Mantas. O Kanadoje šilumos tikrai reikia: studentas pasakoja, kad jau spėjo patirti ir –45 ˚C jutiminę temperatūrą.
„Ėjome stebėti šiaurės pašvaistės, bet ilgiau dešimties minučių nebuvo įmanoma lauke išbūti. Nesu niekada tokio šalčio patyręs“, – prisimena jis. Todėl studentas džiaugėsi, kai temperatūra tapo šiek tiek įprastesnė Lietuvai. „Net juokinga sakyti, kad „atšilo“, nes atšilo iki –6 ˚C, bet iš tiesų Kanadoje taip šalta, kad negalėčiau čia gyventi. Italijoje irgi, nes ten per karšta. O Lietuva, temperatūros požiūriu, yra tobulas šių šalių mišinys“, – sako jis.
Roma, Italija / Asm. archyvo nuotr.
Privalumai, atsveriantys visas baimes
Paklaustas, ar verta vykti pastudijuoti ar atlikti praktiką užsienyje, Mantas neabejoja. „Manau, visi studentai, net jei ir niekada neišvažiuoja į tarptautinius mobilumus, tikrai žino, kad vykti verta“, – sako jis.
Kaip pagrindinę priežastį, kodėl studentai studijų metu vis dėlto niekur neišvyksta, jis įvardija baimę atsidurti nepažįstamoje aplinkoje. „Tai tikrai nelengva. Man šis mobilumas – jau trečias iš eilės, nes noriu išnaudoti visas galimybes, bet iš tiesų jau šiek tiek vargstu. Vis nauji draugai, nauja aplinka, viskas nauja“, – patirtimi dalinasi studentas.
Tačiau Mantas tikina, kad studentai šių iššūkių neturėtų bijoti, nes galimybės ir pliusai juos atsveria.
„Be to, visada bus žmonių, į kuriuos gali kreiptis pagalbos – ir VDU Tarptautinių ryšių departamente, ir ten, kur vykstama atlikti praktikos ar studijuoti.
O pačiu blogiausiu atveju – visada yra galimybė savo mobilumą atšaukti, jei per sunku, nepatinka kultūra ar kyla kitos bėdos, ir grįžti į Lietuvą“, – pataria jis kitiems studentams, dar tik svarstantiems apie mobilumų galimybes.
Namie – geriausia
Nors Mantas visas tris tarptautinių mobilumų patirtis įvardija kaip itin vertingas, vis dėlto pasakoja supratęs, kad nei Kanadoje, nei Italijoje likti gyventi nenorėtų.
„Kanadoje per šalta, o Italijoje per daug chaoso, per daug žmonių. Nors esu pusiau italas ir su kitais italais tikrai gerai sutariu, vis dėlto kultūriniai skirtumai yra per dideli, ir žmonės čia nelabai rimti laiko nešvaistymo, darbo požiūriu“, – teigia jis ir priduria, kad Lietuvoje gyvenimas paprastesnis, šalis mažesnė, viskas labiau prieinama.
„Ir yra patriotizmas – visgi ne veltui rinkausi politikos studijos ir būtent šioje srityje noriu tęsti savo kelią“, – sako studentas.
Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei EACEA negali būti laikoma už juos atsakinga.
Kas darbo rinkoje gąsdina darbuotojus ir darbdavius?
Dr. Viktorija Tauraitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) partnerystės docentė
Didėjantis darbo užmokestis yra džiaugsmas darbuotojams, tačiau papildomos išlaidos darbdaviams. Vis dėlto, didėjanti gyventojų perkamoji galia yra teigiamas ekonomikos augimo požymis. Ekonomiškai žvilgtelkime į Lietuvos darbo rinką, remdamiesi naujausiais Valstybės duomenų agentūros išankstiniais duomenimis, Eurostato statistika, Užimtumo tarnybos darbdavių nuomonių tyrimo rezultatais, CVbankas.lt darbo rinkos apžvalga bei Melburno universiteto ir KPMG International atlikto pasaulinio tyrimo rezultatais.
Atlyginimai augo sparčiau nei kainos
Remiantis Valstybės duomenų agentūros išankstiniais duomenimis, 2025 m. Lietuvos vidutinis mėnesio neto (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis buvo lygus 1474,40 eurų. Jis paaugo 7,8 proc. (106,40 eurų) lyginant su prieš tai buvusiais metais. Kita vertus, vidutinis mėnesio neto (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis viešajame sektoriuje buvo 152,10 eurų didesnis nei privačiame sektoriuje (viešasis – 1584,80 eurų, privatusis – 1432,70 eurų). Viešajame sektoriuje vidutinis mėnesio neto (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis paaugo 7,8 proc., o privačiame sektoriuje – 7,9 proc., lyginant su 2024 m. Vienos pagrindinių darbo užmokesčio didėjimo priežasčių buvo padidėjusi minimali mėnesinė alga, padidinti biudžetinių įstaigų darbuotojų minimalieji pareiginės algos koeficientai, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir kita.
2025 m. didžiausią bruto (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį gavo informacijos ir ryšių (4121 euras), finansinės ir draudimo veiklos įmonių darbuotojai (3916 eurai). Mažiausiai uždirbo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (1601 euras), kitos aptarnavimo veiklos (1895 eurai), nekilnojamojo turto operacijų (1937 eurai) įmonių darbuotojai.
Realusis darbo užmokestis per 2025 m. padidėjo 3,9 proc. Tai rodo, kad darbo užmokesčio augimas buvo didesnis nei kainų augimas šalyje. Vadinasi, 2025 m. asmenų, gyvenančių Lietuvoje, perkamoji galia padidėjo.
Minimali mėnesio alga didžiausia Baltijos šalyse
Remiantis Eurostato duomenimis, 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje minimali mėnesio alga (MMA; neatskaičius mokesčių) siekė 1153 eurus, t. y. 11,1 proc. daugiau nei prieš metus. Kitaip sakant, MMA uždirbančiųjų pajamos atskaičiavus mokesčius paaugo 69 eurais ir siekia 846 eurus. Tai yra daugiau, nei preliminariai prognozuojama 2026 metų santykinė skurdo rizikos riba, kuri gali siekti nuo 786 eurų iki 799 eurų vienam asmeniui. 2025 m. MMA sudarė 43,1 proc. vidutinio mėnesio bruto atlyginimo.
Dr. Viktorija Tauraitė
2026 m. Europos Sąjungos (ES) kontekste Lietuvoje gaunama MMA yra 32 proc. didesnė nei Latvijoje (780 eurų) ir 23 proc. didesnė nei Estijoje (886 eurai). Galima išskirti ir kitas ES šalis, kuriose MMA dydis yra mažesnis nei Lietuvoje: Lenkijoje (1139 eurai), Kipre (1088 eurai), Portugalijoje (1073 eurai), Kroatijoje (1050 eurų), Graikijoje (1027 eurai), Maltoje (994 eurai), Čekijoje (924 eurai), Slovakijoje (915 eurų), Vengrijoje (838 eurai), Rumunijoje (795 eurai). Vis dėlto, Lietuvoje esanti MMA yra 2,3 karto mažesnė nei Liuksemburge (2704 eurai), kurioje yra nustatytas didžiausias MMA dydis tarp ES šalių, kuriose šis dydis yra oficialiai reglamentuotas. Mažiausia MMA buvo užfiksuota Bulgarijoje (620 eurų).
MMA didinimas yra pagrindinis iššūkis darbdaviams
Remiantis Užimtumo tarnybos 2025 m. lapkričio–gruodžio mėn. vykdyto darbdavių nuomonės tyrimo rezultatais, išsiaiškinta, kad 2026 m. darbdaviai tikisi stabilaus ir nuoseklaus veiklos vykdymo. Didžioji dalis darbdavių planuoja, kad 2026 m. gamybos ir / arba paslaugų apimtys nesikeis (65,5 proc.), darbuotojų skaičius išliks stabilus (70,5 proc.), lėšos technologijoms (65,7 proc.) ir darbuotojų mokymams (74,7 proc.) nekis, lyginant su 2025 m. Taigi darbdavių nuotaikos yra santūresnės nei prieš metus.
Didžioji dalis darbdavių nurodė, kad 2026 m. didžiausi numatomi veiklos vystymo iššūkiai yra susiję su MMA didinimu (47,2 proc.), darbuotojų trūkumu (42 proc.) ir žaliavų brangimu (34 proc.). Labiausiai nerimaujantys dėl MMA augimo yra kitos aptarnavimo veiklos (skalbyklos, valyklos, įvairių buitinių ir pan. reikmenų taisyklos, kirpyklos, laidotuvių organizavimo ir pan. paslaugos), apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, žemės ūkio sektoriuose veiklą vykdantys darbdaviai. Apskričių atžvilgiu išsiskiria Šiaulių (64 proc.) ir Marijampolės (61,4 proc.) apskritys, kuriose labiausiai nerimaujama dėl galimai ateityje didėsiančios MMA.
Darbuotojų trūkumo problema pasirodė opiausia viešojo valdymo ir žmonių sveikatos priežiūros įstaigoms, statybų, kasybos ir karjerų eksploatavimo, transporto, administracinės ir aptarnavimo veiklos įmonėms. Žmonių išteklių valdymo srityje 2026 m. darbdaviai didžiausiais iššūkiais įvardino kvalifikuotų darbuotojų trūkumą (40,8 proc.), konkurencingą darbo užmokestį (38,5 proc.) ir darbuotojų motyvavimą (31,5 proc.). Statybos, gamybos, transporto ir saugojimo įmonių, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, viešojo valdymo įstaigų darbdaviai labiausiai nerimauja dėl galimo kvalifikuotų darbuotojų trūkumo. Viešojo valdymo įstaigoms aktualesnis išlieka konkurencingo atlygio užtikrinimas.
Atlyginimų lūkesčiai ir dirbtinio intelekto vaidmuo
Remiantis naujausios CVbankas.lt darbo rinkos apžvalgos rezultatais, nustatyta, kad CVbankas.lt 2026 m. sausio mėn. didžiausių mėnesio atlyginimų prieš mokesčius pageidavo informacinių technologijų (3311 eurų), nekilnojamojo turto (3292 eurus), energetikos ir elektronikos (3209 eurų), vadovavimo ir kokybės vadybos (3139 eurų), teisės (3056 eurų) specialistai ir šių sričių profesionalai. Vis dėlto, ne visada pageidaujamas darbo užmokestis sutampa su darbdavio siūlomu darbo užmokesčio dydžiu. Išsiaiškinta, kad vidutiniškai didžiausias atotrūkis tarp minėtų dydžių buvo užfiksuotas apsaugos (32 proc.), švietimo, mokymų ir kultūros (24 proc.), medicinos ir farmacijos (23 proc.) srityse. Kitas kraštutinumas gali būti susijęs su savęs, savo profesinių kompetencijų nuvertinimu ar realių rinkos galimybių neįvertinimu, kai darbdavio siūlomas darbo užmokestis yra didesnis nei darbuotojo pageidaujamo darbo užmokesčio dydis. Tokia situacija dažniausiai buvo užfiksuota aplinkosaugos, tvarumo (12 proc.), statybų (11 proc.), teisės (10 proc.) ir nekilnojamo turto (10 proc.) srityse.
Remiantis CVbankas.lt 2025 m. IV ketvirčio darbo rinkos apžvalgos rezultatais, išsiaiškinta, kad dalį CVbankas.lt portalo lankytojų (28,2 proc.) gąsdina dirbtinis intelektas, jo įtaka darbuotojų atitinkamai profesijai artimiausiais metais. Kitiems asmenims dirbtinis intelektas atrodo kaip galimybė: jie mano, kad dirbtinis intelektas padidins produktyvumą (26,4 proc.), šiek tiek padės darbinėse veiklose (24,4 proc.). Likę asmenys laikosi neutralios pozicijos ir mano, kad dirbtinis intelektas įtakos jų profesijai artimiausiais metais neturės. Susirūpinimą dėl dirbtinio intelekto keliamų rizikų galima papildyti Melburno universiteto ir KPMG International atlikto tyrimo „Pasitikėjimas, požiūris ir DI naudojimas: pasaulinis tyrimas 2025“ rezultatais. Anketinės apklausos forma 2024 m. lapkričio – 2025 m. sausio mėn. buvo apklaustos 48 šalys. Išsiaiškinta, kad lietuviams didžiausią susirūpinimą dėl dirbtinio intelekto kelia kibernetinio saugumo rizikos, įgūdžių praradimas ir priklausomybė, klaidinga informacija ar dezinformacija, privatumo ar intelektinės nuosavybės praradimas. Galiausiai tik 34 proc. respondentų Lietuvoje nurodė, kad pasitiki dirbtiniu intelektu, kai Latvijoje ir Estijoje pasitikėjimo lygis siekė 47 proc.
Trumpai apžvelgus darbo rinką iš skirtingų pozicijų, galima teigti, kad didelę dalį darbdavių gąsdina MMA kėlimas, darbuotojų trūkumas ir žaliavų brangimas. Dalį darbuotojų neramina dirbtinis intelektas ir su tuo susijusios galimos / potencialios pasekmės jų darbo vietai artimiausiu metu. Vis dėlto, dirbtinis intelektas darbo rinkoje ir atitinkamose veiklose gali būti identifikuojamas ne tik kaip grėsmė, bet ir kaip galimybė. Dirbtinio intelekto diegimas gali automatizuoti procesus, mažinti darbo sąnaudas, optimizuoti tiekimo grandines bei kurti naujas paslaugas.
Kvietimas savanoriauti – „Pagalba augti“
Kviečiame prisijungti įgyvendinant Kauno miesto savivaldybės finansuojamas ir VšĮ Kauno miesto poliklinikos Jaunimo centro teikiamas paslaugas Kauno miesto vaikams ir jaunuoliams.
Laukiame norinčių tapti DIDŽIUOJU DRAUGU10–18 m. amžiaus vaikams ir jaunuoliams, kurie patiria sunkumų.
Tai ilgalaike savanoryste pagrįsta veikla, kurios principas – padėti vaikams ir jaunuoliams augti pozityviai pažįstant pasaulį ir save jame.
Savanoriška veikla – individuali vaiko / jaunuolio ir savanorio (21+ m.) draugystė (reguliarūs (3 k./mėn.) susitikimai laisvalaikio leidimui, bendravimui, emociniam palaikymui).
Pageidaujamas įsipareigojimas savanorystei – 1 metai.
Už dovanojamą draugystę pasiūlysime:
savanorių ir vaikų / jaunuolių laisvalaikio bei užimtumo veikloms skirtą „krepšelį“ (bilietai, kuponai sportui, pramogoms, edukacijoms, kt.);
mokymus bei nuolatinę koordinatorių pagalbą savanoriui;
bendraminčių savanorių ratą idėjų pasidalinimui ir geram laiko praleidimui.
Diskusija apie laiko valdymą: kaip suderinti studijas, terminus ir poilsį
Ar jauti, kad paskaitos, projektai ir darbai kartais vos telpa į tavo dieną? Ar nori pasiekti daugiau, turėti daugiau energijos ir vis tiek turėti laiko sau? Kviečiame tave kovo 17 d. 14:00 val. į renginį „Balanced Life: How to Juggle Deadlines and Downtime“ K. Donelaičio g. 52, II aukšto fojė.
Veiko Tell – „Southwestern Advantage“ regiono pardavimų vadovas – pasidalins praktiškais patarimais, kaip valdyti laiką, planuoti darbus ir poilsį taip, kad gyvenimas būtų įdomus ir įkvepiantis, bet nesibaigtų perdegimu. Sužinosi, ko reikia, kad taptum geresniu laiko vadybininku ir galėtumė pasiekti daugiau per trumpesnį laiką.
Renginys vyks anglų kalba – puiki proga praktikuoti kalbą ir gauti realių, studentams pritaikytų laiko valdymo patarimų!
Studentai ir absolventai kviečiami tapti pirmakursių mentoriais
Pirmosios studentų savaitės universitete – neretai kupinos nežinomybės, daugybės klausimų ir noro kuo greičiau įsilieti į akademinį gyvenimą. Apsiprasti ir sklandžiai prisijungti prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) bendruomenės pirmakursiams padeda mentoriai. Kviečiame VDU studentus ir absolventus, baigusius studijas prieš metus, tapti pirmakursių mentoriais ir palengvinti naujokų startą universitete – būti tais, į kuriuos jie gali kreiptis pagalbos, patarimo ir įkvėpimo.
Kas yra pirmakursių mentorystės programa?
Tai programa, skirta padėti pirmo kurso studentams, norintiems greičiau integruotis universiteto bendruomenės, akademinėse ir socialinėse veiklose.
Kas yra pirmakursių mentorius?
Pirmakursių mentorius – tai aktyvus, visada pasiruošęs atsakyti į pirmakursių klausimus ir vyresnis nei pirmo bakalauro kurso studentas,padedantis naujokams užmegzti ir palaikyti ryšius su akademine aplinka, nauju miestu, bendrakursiais ir universiteto bendruomene. Tai žmogus, gebantis įkvėpti ir padrąsinti į universiteto bendruomenės gretas prisijungusį naujoką, suteikiantis jam kuo daugiau naujų žinių: apie universitetą, jo fakultetus, laisvalaikio veiklas. Visą mentorystės laikotarpį mentorius-savanoris rūpinasi pirmakursiais, studijuojančiais toje pačioje arba gretimoje studijų programoje.
Kas gali prisijungti prie pirmakursių mentorių komandos?
Ši galimybė yra skirta aktyviems ir visada pasiruošusiems padėti asmenims, kurie veiklos pradžios metu jau studijuos antrame ar aukštesniame bakalauro kurse (įskaitant šiuo metu pirmame kurse studijuojančius studentus, kurie kitą semestrą taps antrakursiais), bei absolventai, baigę studijas VDU ne vėliau kaip prieš metus.
Kodėl verta tapti mentoriumi:
Proga susirasti bendraminčių, draugų ir prisijungti prie aktyvių žmonių bendruomenės;
Galimybė padėti jaunajai studentų kartai, pasidalinti savo patirtimi;
Pažintis su universiteto struktūra, jo sistema, procesais ir darbuotojais.
Kokie yra pagrindiniai mentoriaus-savanorio darbai?
Dalyvavimas mokymuose bei kituose neformaliuose susitikimuose, įvairių veiklų planavimas ir įgyvendinimas;
Pirmakursiams skirtos įvadinės savaitės planavimas ir organizavimas;
Pirmakursiams skirto renginio „Vėliavos medžioklė“ organizavimas bei dalyvavimas jame;
Visokeriopa pagalba studentams: atsakymas į jiems rūpimus klausimus, pagalba sprendžiant iškilusius iššūkius ar problemas.
Kaip prisijungti prie mentorių komandos?
Visi, norintys prisijungti prie pirmakursių mentorių komandos, iki balandžio 6 d. (imtinai) turi užpildyti registracijos anketą. Į antrąjį atrankos etapą patekę kandidatai bus informuoti iki balandžio 10 d. Motyvaciniai pokalbiai planuojami balandžio 20–24 d.; apie tikslią datą, laiką ir vietą atrinkti kandidatai bus informuoti atskirai.
