Darbuotojų lūkesčiai ir darbdavių iššūkiai Lietuvoje
Dr. Viktorija Tauraitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) partnerystės docentė
Darbo paklausa ir pasiūla dažnai suformuoja panašaus pobūdžio realijas, tik iš skirtingų perspektyvų. Neretai darbuotojai nori gauti konkurencingą, motyvuojantį, jų kompetencijas atitinkantį darbo užmokestį, užsitikrinti kuo geresnes, modernesnes darbo sąlygas. Darbdaviai dažnai siekia pritraukti talentingus, motyvuotus ir perspektyvius darbuotojus, mokėdami adekvatų, jų gebėjimus ir kompetencijas atitinkantį darbo užmokestį, sukurti jiems palankią darbo aplinką, leidžiančią jiems tobulėti ir realizuoti savo gebėjimus. Taigi apžvelkime Lietuvos darbo rinkos situaciją iš darbdavių perspektyvos, darbuotojų pozicijos ir bendrai Lietuvos mastu.
Darbo užmokestis buvo didesnis viešajame sektoriuje
Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2024 m. Lietuvos vidutinis mėnesio neto (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis buvo lygus 1368 eurams. Jis paaugo 9,5 proc., lyginant su ankstesniais metais. Kita vertus, vidutinis mėnesio neto darbo užmokestis viešajame sektoriuje buvo 141,8 euro didesnis nei privačiame (viešasis – 1470 eurų, privatus – 1328,20 eurų). Viešajame sektoriuje jis paaugo 12,5 proc., o privačiame – 8,4 proc., lyginant su 2023 m. Tarp pagrindinių darbo užmokesčio didėjimo priežasčių buvo padidėjusi minimali mėnesinė alga, padidinti biudžetinių įstaigų darbuotojų minimalieji pareiginės algos koeficientai ir pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka.
Per metus vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis Lietuvoje sparčiausiai augo švietimo veikloje (16 proc.), o lėčiausiai – administracinėje ir aptarnavimo veikloje (1,7 proc.).
Dr. Viktorija Tauraitė
Darbdaviai tikisi stabilumo ir nerimauja dėl minimalios algos didėjimo
Remiantis Užimtumo tarnybos 2024 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais vykdyto Lietuvoje veikiančių darbdavių nuomonių tyrimo rezultatais, nustatyta, kad 2025 m. didžioji dalis darbdavių tikisi stabilumo. Jie viliasi, kad gamybos ir/arba paslaugų apimtys nesikeis (59,9 proc.) bei tikisi, jog darbuotojų skaičius taip pat nepasikeis (68,2 proc.), lyginant su praėjusiais metais. Kita vertus, optimizmu pasižymi beveik trečdalis darbdavių, kurie pažymi, kad šiemet turėtų didėti gamybos ir/arba paslaugų apimtys, didėsiantį darbuotojų skaičių nurodo kas ketvirtas darbdavys, o augsiantį vidutinį mėnesio darbo užmokestį atitinkamoje įmonėje ar įstaigoje akcentuoja 56 proc. darbdavių.
Veiklos vystymui numatomi svarbiausi iššūkiai 2025 m., pasak darbdavių, turėtų būti minimalios mėnesio algos didėjimas, darbuotojų trūkumas ir žaliavų brangimas. Žmogiškųjų išteklių srityje sąlyginai didžiausi darbdavių įvardinti iššūkiai yra kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, konkurencingo darbo užmokesčio užtikrinimas esamiems ir potencialiems darbuotojams bei darbuotojų motyvavimo aspektas.
Darbdaviai prognozuoja, kad 2025 m. labiausiai darbuotojų skaičius atitinkamoje įmonėje ar įstaigoje padidės kvalifikuotų darbininkų ir specialistų lygmenyse. Sąlyginai mažiausias darbuotojų skaičiaus augimas yra prognozuojamas vadovų segmente.
Darbo užmokesčio lūkesčiai kai kuriose srityse neatitinka realybės
Remiantis CVbankas.lt 2025 m. pirmo ketvirčio darbo rinkos apžvalgos rezultatais, matoma, kad CVbankas.lt portale buvo 29,7 tūkst. darbo pasiūlymų, t. y. 2 proc. mažiau, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu ketvirčiu. Visgi darbo skelbimų skaičius labiausiai padidėjo šiose srityse: dizainas ir architektūra (40 proc. per metus), žemės ūkis (35 proc.), medicina ir farmacija (21 proc.). Darbo skelbimų sąlyginai didžiausias sumažėjimas buvo pastebėtas eksporto (47 proc.) ir draudimo (28 proc.) srityse.
Esant laisvai rinkai ir plačioms darbo rinkos galimybėms, normalu, kad darbuotojas turi atitinkamus lūkesčius dėl pageidaujamo darbo užmokesčio, o darbdavys, įvertindamas įmonės ar įstaigos finansines galimybes, nurodo, kiek sutinka mokėti atitinkamas kompetencijas turinčiam darbuotojui. Vis dėlto, ne visada darbuotojų darbo užmokesčio lūkesčiai sutampa su darbdavio siūlomu darbo užmokesčio dydžiu (atitinkamos darbo pozicijos kontekste). 2025 m. pirmąjį ketvirtį CVbankas.lt portale sąlyginai didžiausias atotrūkis tarp siūlomo ir pageidaujamo darbo užmokesčio buvo nustatytas apsaugos (28 proc.), švietimo, mokymų, kultūros (26 proc.) ir personalo valdymo (24 proc.) srityse.
Prognozuojamas lėtesnis darbo užmokesčio augimas
Prognozuojama, kad vidutinis mėnesio bruto (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis Lietuvoje 2025 m. turėtų augti nuo 8,4 proc. (Finansų ministerija) iki 8,7 proc. (Lietuvos bankas). 2026 metais taip pat yra prognozuojamas darbo užmokesčio augimas, tačiau jis turėtų būti nuosaikesnis ir galėtų svyruoti nuo 6,8 proc. (Finansų ministerija) iki 8,3 proc. (Lietuvos bankas).
Kviečiame į strateginę VDU ir aljanso T4EU konferenciją „Universities Shaping the Future“
Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), Europos universitetų aljanso „Transform4Europe“ (T4EU) narys, kviečia registruotis į tarptautinę konferenciją „Universities Shaping the Future: Building Resilient Societies through Innovation and Global Impact“. Konferencija vyks 2025 m. spalio 21–22 d. VDU, Kaune, ir žymės universiteto prezidentavimo T4EU aljansui pabaigą.
Beveik tūkstantį metų universitetai buvo pagrindiniai intelektinės minties ir lyderystės centrai. Pastaraisiais metais jų vizionieriška pozicija visuomenėje, ypač Europoje, vis labiau svyruoja. Šiandien, susiduriant su vis didėjančiu neapibrėžtumu ir globaliomis krizėmis, atsparumas tapo itin svarbiu visuomenės kritiniu gebėjimu ir asmeniniu įgūdžiu. Todėl atsparumas buvo pasirinktas pagrindine VDU prezidentavimo T4EU tema ir bus pagrindinis šios konferencijos akcentas. Europos universitetų iniciatyva, vienijanti 65 aljansus, buvo sukurta siekiant sustiprinti Europos aukštojo mokslo institucijas ir jų vaidmenį skatinant Europos tapatybę, konkurencingumą, technologinę pažangą ir bendrą visuomenės atsparumą.
Pagrindinis konferencijos tikslas – suburti ne tik akademinės bendruomenės lyderius, ekspertus ir studentus iš T4EU ir kitų Europos universitetų aljansų, bet ir aukšto lygio Europos bei Lietuvos politikos atstovus, globalius partnerius ir pagrindines suinteresuotas šalis. Dalyviai apie atsparumą diskutuos iš įvairių perspektyvų: pasaulio ir Europos demokratijų, visuomenių ir technologijų. Remiantis konferencijos metu išsakytomis įžvalgomis, bus parengtas ir paskelbtas atsparumo kompetencijų dokumentas.
Konferencijos metu bus taip pat aptariamas Europos atsparumas kintančioje pasaulio tvarkoje, universitetų vaidmenį demokratijose ir konfliktų paveiktose visuomenėse, individualų atsparumą nenuspėjamame pasaulyje, inovacijų ir talentų svarbą Europos strateginei ateičiai ir aukštojo mokslo indėlį visuomenei.
Konferencijos programa bus paskelbta netrukus.
Registracija studentams į T4EU „TransformEd: Renaissance of Liberal Arts“ VDU
Kviečiame registruotis į T4EU savaitę „TransformEd: Renaissance of Liberal Arts“, kuri vyks Kaune 2025 m. spalio 20–24 d. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studentams siūlo rinktis iš 9 kursų.
Registracija vyksta iki birželio 22 d.
Įsivaizduokite universitetą ne tik kaip vietą, kurioje ieškoma atsakymų, bet kaip erdvę, kurioje keliami gilesni klausimai. Erdvę, kuri mus formuoja ne tik per tai, kokias žinias įgijame, bet ir per tai, kokie esame kaip asmenybės. Būtent tokiai kelionei kviečia Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), puoselėjantis laisvųjų menų (Liberal Arts) idėją – visaapimantį, tarpdalykinį ir vertybėmis grįstą ugdymo modelį.
Pasaulyje, kuris skatina specializuotis ir skubėti, laisvieji menai siūlo stabtelėti. Pažvelgti į save ir praeitį ne romantizuojant, o siekiant atrasti įrankius, reikalingus gyventi išmintingai ir veikti teisingai. Šiandien, sparčių technologinių pokyčių, netikrumo ir kultūrinės fragmentacijos laikais, idėja apie „renesansą“ – atgimimą – tampa ypač aktuali. Grįžtame prie laisvųjų menų pamatų: kritinio mąstymo, pilietinės atsakomybės, filosofinės refleksijos, meninės raiškos ir gebėjimo jungti disciplinas, kontekstus bei bendruomenes.
„TransformEd“ savaitės kursai
Penkias dienas tyrinėsite temas, esančias žinojimo ir požiūrio, tradicijos ir inovacijų sankirtoje. Čia nebus galutinių egzaminų – tikrasis šios savaitės rezultatas bus matuojamas klausimų, kuriuos parsivešite namo, gilumu.
Visi studentai kviečiami rinktis ir dalyvauti viename iš 9 siūlomų intensyvių kursų:
„Prasmės paieškos nesutarimuose: kaip efektyviai bendrauti pasitelkiant episteminį ir moralinį sąmoningumą“. Šiame kurse kalbėsitės, kaip veiksmingai bendrauti sudėtingomis temomis ir spręsti nesutarimus. Kurso metu bus naudojamos įvairių sričių – komunikacijos ir politikos mokslų, psichologijos, sociologijos ir edukacijos – žinios. Taip pat aptarsime realius skaitmeninių konfliktų ir prasto bendravimo pavyzdžius, kad galėtumėte susieti savo žinias su asmeninėmis vertybėmis.
„Europos idėja“. Kurso metu tyrinėsite, kaip Europos idėja vystėsi filosofijoje, literatūroje, politikoje ir kultūrinėje tapatybėje nuo Antikos iki dabarties. Jame bus analizuojami pagrindiniai tekstai ir mąstytojai – nuo Senovės Graikijos, per Apšvietą, iki pokario Europos integracijos – aiškinantis, kaip Europa buvo įsivaizduojama tiek kaip geografinė erdvė, tiek kaip bendras civilizacijos projektas.
„Kritinis paveldas“. Tai įvadas į kritinio paveldo studijas, ypatingą dėmesį skiriant sudėtingiems ir ginčijamiems modernybės palikimams. Paskaitų, seminarų ir išvykų metu studentai susipažins su pagrindinėmis sąvokomis ir geriausiomis šios srities praktikomis.
„Globalizacija ir tarptautinė komunikacija“. Šis kursas bus skirtas aptarti tarpvalstybinės komunikacijos kultūrą tiek globaliame, tiek vietiniame kontekste. Ypatingas dėmesys bus skiriamas tam, kaip vietinės sąlygos (politika, ekonomika, kultūra) veikia bendravimą tarp šalių.
„Antropologija, kuri veikia: nuo teorijos iki praktikos fronto linijose“. Šis intensyvus kursas supažindins su taikomąja antropologija. Mokysitės, kaip praktiškai taikyti antropologijos metodus, spręsti etikos klausimus ir tinkamai atstovauti įvairioms kultūrinėms bei socialinėms grupėms.
„Nuo idėjos iki scenos: tarptautinis scenos menų seminaras“. Šis seminaras suburs studentus iš įvairių šalių bendram tikslui – sukurti ir atlikti originalų scenos kūrinį. Vadovaujami profesionalaus teatro režisieriaus, dalyviai išmoks visų kūrybos etapų: nuo idėjos, rašymo ir muzikos komponavimo iki pastatymo ir atlikimo. Kurso kulminacija – viešas originalaus kūrinio atlikimas.
„GIS 360°: žemėlapiai, kurie keičia visuomenę“. Šio kurso metu studentai turės galimybę panaudoti erdvines technologijas sprendžiant klimato teisingumo, miesto nelygybės, visuomenės sveikatos skirtumų ir aplinkosaugos problemas.
„Bioįvairovės išsaugojimas: supratimas, grėsmės ir sprendimai“. Kurso tikslas – įgyti žinių apie biologinę įvairovę ir jos apsaugą, siekiant sumažinti neigiamą antropogeninės veiklos poveikį jai. Kursas orientuotas į pagrindines biologinės įvairovės sampratas, erdvinį pasiskirstymą, biologinės įvairovės vertę, nykimo priežastis, biologinės įvairovės apsaugos metodus, stebėsenos ir rūšių atkūrimo priemonių svarbą.
„Klimato kaitos mokslas ir sprendimai“. Kurso metu susipažinsite su klimato kaitos mokslo pagrindais ir esminėmis politinėmis strategijomis. Sužinosite apie klimato kaitos pasekmes ir išmoksite konkrečių sprendimų, kaip sušvelninti jos poveikį bei prisitaikyti prie pokyčių įvairiuose sektoriuose ir regionuose.
Papildoma informacija:
- Teikdami paraišką galite nurodyti 3 pageidaujamus kursus prioriteto tvarka.
- Kiekvieną kursą sudarys tiek internetinė dalis (vykstanti prieš T4EU savaitę), tiek kontaktinės sesijos Kaune.
- Sėkmingai baigus kursą ir išlaikius žinių testą, bus suteikiami 3-4 ECTS Minimalus dalyvių skaičius kurse – 10.
- Paskaitos vyks rytais, o popiet lauks įvairios pasirenkamos veiklos: sporto, kultūriniai ir moksliniai renginiai.
- Minimalus dalyvių skaičius kurse – 10 (nesurinkus minimalaus skaičiaus, kursas gali būti nevykdomas).
- Siekiant balanso, iš vieno universiteto į tą patį kursą gali būti priimami ne daugiau kaip 3 doktorantai. Be kursų, doktorantų taip pat lauks papildomi renginiai, skirti pristatyti savo mokslinius tyrimus ir sritis: Science Slam, tinklaveikos susitikimai ir kitos veiklos.
Visi kursai vyks anglų kalba. Vietų skaičius – ribotas.
Registracija vyksta iki birželio 22 d.
Kilus klausimams, informacija teikiama el. paštu: Transform4Europe@vdu.lt.
Technologiniai įgūdžiai savaime nėra vertybė – šiuolaikiniam menininkui reikalingas išsilavinimas
„Šiuolaikinė meno rinka ir apskritai šiandieninis meno laukas iš menininko reikalauja plataus išsilavinimo. Žinoma, menininkui reikalingi praktiniai įgūdžiai, įsigilinimas konkrečiai į meno sritį, bet vien to dabar jau nepakanka, norint kurti aktualų meną, būti pastebėtam meno lauke ar jį formuoti“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto docentas, Šiuolaikinių menų katedros vedėjas Tomas Pabedinskas.
Kritinis mąstymas ir kultūrinis pagrindas
Pasak menotyrininko, originalūs, plačiame kultūros lauke reikšmingi meno kūriniai gimsta tik tuomet, kai menininkui yra pažįstami ir kiti – ne meno – kontekstai, kai menininkas gali juos savarankiškai analizuoti, kritiškai vertinti, suprasti, kas yra svarbu šiandieniniame gyvenime ir koks vaidmuo jame tenka menui: „Tad ypač dabar, kai specifines praktines žinias galima įgyti ir savarankiškai ar įvairiuose mokymuose, meno studijos išlieka aktualios plataus išsilavinimo suteikimu ir kritinio mąstymo ugdymu.“
Studijos menininkams taip pat padeda neužsidaryti socialiniuose ir virtualiuose „burbuluose“ bei formuoja bendrą kultūrinį pagrindą, kuris gali padėti susikalbėti, susitarti dėl bendrų kriterijų ir vertybių.
T. Pabedinskas pabrėžia, kad vystantis technologijoms ir tobulėjant dirbtiniam intelektui medijos šiuolaikiniame mene jau nebėra savaiminė vertybė ir vien jų panaudojimas negarantuoja kūrinio aktualumo: „Šiuolaikinių menininkų kūryba dažnai susieja mokslo ir meno sritis, kūrėjai laisvai renkasi įvairias medijas ir jas tarpusavyje jungia. Dalis kūrybinių užduočių dabar gali būti paliekamos atlikti technologijoms, o menininkas gali skirti daugiau dėmesio ir laiko idėjų, konceptualaus turinio, aktualių įžvalgų kūrimui.“
Technologinė bazė
Pasak docento, sėkmingai veikti tokiame meno lauke ir pasiruošti jo ateities tendencijoms gali padėti ir jau 16 metų Menų fakultete vykdomos Naujųjų medijų meno ir Muzikos produkcijos bakalauro programos. Kūrybine praktika ir šiuolaikinių medijų naudojimu grįstos Naujųjų medijų meno studijos įgalina ne tik valdyti technologijas, bet plačiau pažinti šiuolaikinio meno ir audiovizualinės kultūros procesus, suteikia meno projektų valdymo ir asmeninės vadybos žinių. Naujųjų medijų meno studentai taip pat turi galimybę naudotis plačia technologine baze: fotostudijomis, fotolaboratorija ir naujausia kompiuterine įranga.
Fotolaboratorija (Mato Gineikos nuotr.)
Programos dėstytojai – pripažinti menininkai, kuratoriai ir meno teoretikai, žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje šiuolaikinio meno scenoje, pelnę tokius reikšmingus apdovanojimus, kaip Nacionalinę meno ir kultūros premiją. Tarp jų – ir fotomenininkas Romualdas Požerskis ar dailininkas, medijų menininkas Rimantas Plungė.
Norintys pasirengti sėkmingai savarankiškai karjerai muzikos produkcijos, šiuolaikinių garso ir vaizdo technologijų srityse gali rinktis praktines Muzikos produkcijos studijas. Patyrę muzikos technologijų, kūrybinių muzikos industrijų ekspertai, tarptautinį pripažinimą pelnę kompozitoriai ir tyrėjai studentams padeda plėtoti asmeninius kūrybinius projektus.
Mato Gineikos nuotr.
„Universitetas turi puikią įrangą muzikos kūrimui ir įrašymui, yra studijos, tad studentai gali ateiti, dirbti, mokytis ir taip tobulinti savo įgūdžius. Džiaugiamės, kad mūsų absolventai ar netgi studentai dirba prie įvairių profesionalių projektų, ir mes galime matyti jų darbus, pavyzdžiui, muzikos klipuose, filmuose ar interaktyviuose pasirodymuose, instaliacijose. Taigi, svarbiausia yra kūrybinė mintis ir užsispyrimas, ir mes skatiname kiekvieną ieškoti kūrybinių atsakymų savo gyvenime“, – teigė vienas iš programos dėstytojų kompozitorius, profesorius Titas Petrikis, šiais metais nominuotas Lietuvos kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė 2025“ Metų geriausio kompozitoriaus kategorijoje už muziką filmui „Gardutė“.
Galimybė save realizuoti kaip kūrėją
Pasak Naujųjų medijų meno ketvirtakursės Urtės Serapinaitės, studijos VDU Menų fakultete yra labai plačios. „Jose galima išmokti videomeno, grafikos, dizaino, trimatės grafikos ir fotografijos. Man tai buvo tikras atradimas“, – sakė studentė.
Merginai pritaria ir Naujųjų medijų meno programos studentas Gabrielius Laurinaitis. „Naujųjų medijų meno studijų programa mane užaugino ne tik kaip žmogų, bet ir kaip kūrėją. Tarptautiniai dėstytojai supažindino ne tik su Lietuvos, bet ir su pasaulio šiuolaikinio meno pasauliu, o šios patirtys man leidžia ir toliau augti kaip kūrėjui“, – teigė ketvirtakursis.
VDU Menų galerija 101, organizuojanti profesionalių menininkų ir VDU dėstytojų parodas, taip pat suteikia galimybę ir studentams organizuoti savo individualias parodas bei eksponuoti diplominius darbus.
Mato Gineikos nuotr.
Naujųjų medijų meno studijų programa augina ne tik menininkus, bet ir kūrybinių industrijų lauko profesionalus. Jei studentams artimesnė komercinio meno sfera, jie gali save realizuoti ir šioje srityje.
Visi Menų fakulteto studentai taip pat turi puikias sąlygas išvykti studijuoti arba atlikti praktiką užsienyje, o neišvykę gali bendrauti ir plėsti draugų ratą, kuriame – ir nemažai užsienio studentų.
Iš JAV studijuoti Muzikos produkcijos į Kauną atvykęs Jacob Andrew Handrich pabrėžė fakulteto kompaktiškumą, dėl ko jaučiamas artimas ryšys su dėstytojais ir bendrakursiais. „Programa padėjo man apsispręsti dėl savo karjeros kino kūrimo ir įgarsinimo srityje. Turėjau galimybę išklausyti paskaitas anglų kalba, taip pat visi dėstytojai ir studentai puikiai kalba angliškai, todėl studijos buvo man prieinamos ir įdomios“, – sakė vaikinas.
Studijos be žanrinių apribojimų
Nuo rugsėjo VDU Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedroje startuoja ir nauja meno magistrantūros programa „Intermedijų menas“. Joje laukiami ne tik bakalauro meno studijas baigę studentai, bet ir kitų su medijomis susijusių programų absolventai, kurie turi aiškią motyvaciją ir viziją, ką norėtų išmokti ir nuveikti meno srityje per pusantrų metų studijų magistrantūroje.
Intermedijų meno programa skirta vizualiųjų menų, muzikos, dizaino, informacinių technologijų, humanitarinių ir socialinių mokslų absolventams norintiems tikslingai ir nuosekliai vystyti savo menininko karjerą. Studijas išnaudoti geriausiai galės studentai, turintys patirties praktinėje meninėje kūryboje, ieškantys gilesnių saviraiškos idėjų, susijusių su šiandienos pasauliui aktualiomis temomis.
„Intermedijų meno studijos leidžia perteikti idėjas, naudojant įvairias meno formas ir technologijas, tokias kaip vizualieji menai, taikomieji menai, dizainas, išplėstinis ir eksperimentinis kinas, video, tradicinė ir išplėstinė fotografija, performansai, hepeningas, muzika, garso dizainas, skaitmeninės medijos ir įvairios išvardintų menų sąveikos. Ši studijų programa yra unikali tuo, kad suteikia galimybę studentams kurti įvairiausiomis meno raiškos priemonėmis, atsisakant bet kokių technologinių ar žanrinių apribojimų. Ji skatina kūrybinį eksperimentavimą, jungiant vaizdą, garsą, erdvę ir judesį bei ieškant savitų meninės raiškos kelių“, – pasakojo VDU Menų fakulteto profesorius, medijų menininkas Rimantas Plungė.
Rimantas Plungė (Mato Gineikos nuotr.)
Studijų metu suteikiama galimybė bendradarbiauti su kitais menininkais, kuratoriais, institucijomis ir auditorijomis. Taip pat išmokstama kurti profesionalaus menininko karjeros viziją, planuoti ir ją įgyvendinti. „Baigę Intermedijų meno programą absolventai gali savarankiškai kurti tarptautinėje šiuolaikinio meno scenoje, įgyvendinti didelės apimties, aktualius meno ir kultūros projektus, inicijuoti kūrybines ir technologines inovacijas kultūrinių ir kūrybinių industrijų srityje“, – teigė menininkas.
Kviečiame į nuotolinį seminarą „Ateities treneris: nuo mokymų, mitybos iki dirbtinio intelekto“
Birželio 11 d. 13.00–14.30 val. kviečiame į nemokamą nuotolinį seminarą „Ateities treneris: nuo mokymų, mitybos iki dirbtinio intelekto“ su lektoriais – dr. Artūru Sujeta, doc. dr. Aušra Lisinskiene ir dr. Aiste Ragauskaite. Seminaras naudingas esamiems ir būsimiems sporto šakų, asmeniniams treneriams, sportininkams ir sportuojantiems asmenims, ir visiems besidomintiems sporto mitybos ir sporto komunikacijoms inovacijomis.
Seminaro programa:
- 13:00–13.15 val. „VDU trenerių kursai – subalansuoti profesionalams, bet tinka ir pradedantiesiems“. Bus pristatytos keturios VDU trenerių kursų programos. VDU Sporto ir fizinio ugdymo katedros vadovė, VDU trenerių kursų vadovė doc. dr. Aušra Lisinskienė.
- 13:15–14.00 val. „Sporto mitybos inovacijos“. VDU trenerių kursų sporto mitybos lektorius, biomedicinos mokslų daktaras, sveikos gyvensenos ir mitybos specialistas dr. Artūras Sujeta.
- 14:00–14.30 val. „Dirbtinis intelektas ir sporto komunikacija“. VDU Profesinių kompetencijų vystymo centro vadovė, lektorė dr. Aistė Ragauskaitė.
Prisijungimo nuorodos bus atsiųstos 3 d. prieš susitikimą. Kilus klausimams prašome kreiptis, el. paštu mokymai@vdu.lt, tel. nr. + 370 691 12794.
REGISTRACIJA Į VDU TRENERIŲ KURSUS JAU VYKSTA! Vienintelė grupė šiais metais – nuo rugsėjo 5 d. Daugiau informacijos
Neformalaus ugdymo programa mokytojams „Lietuviškosios tapatybės iššūkiai ir šeimos pasakojimai“
VDU Pasaulio lietuvių universitetas kviečia Lietuvos ir užsienio lituanistinių mokyklų mokytojus tapti neformalaus ugdymo programos „Lietuviškosios tapatybės iššūkiai ir šeimos pasakojimai“ praktikais ir dalyvauti programos mokymuose rugpjūčio 22 d. 15.00–17.30 val. ir rugsėjo 5 d., 15.00–17.30 val.
Tai – lietuviškosios tapatybės stiprinimo programa, skirta ugdyti vaiko gebėjimą tapti savo šaknų tyrėju, sieti didžiuosius ir mažuosius pasakojimus, esmingai svarbius formuojantis tautinei tapatybei, suvokti lietuvių pasklidimo pasaulyje istoriją ir šiandieninę lietuvių diasporos situaciją. Lektoriai – programos kūrėjai dr. Ingrida Dačiolienė ir Domas Boguševičius.
Apie neformalaus ugdymo programą:
- Mokymų dalyviai gauna 100 psl. apimties metodinę medžiagą su pamokų aprašymais ir priedais, skirtais darbui klasėje gyvai arba nuotoliniu būdu.
- Mokymai skirti: Lietuvos ir užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams, istorijos, pilietiškumo pagrindų, lietuvių kalbos ir literatūros, dorinio ugdymo mokytojams.
- Metodinė medžiaga suskirstyta į 12 temų – nuo asmeninės genealogijos, šeimos, miesto, šalies istorijų iki lietuvių migracijos ir diasporos istorijos.
- Programa gali papildyti laisvai mokytojo pasirenkamą ugdymo turinio dalį. Skirta įvairaus amžiaus vaikams.
- Gali būti įgyvendinama per 1–2 mokslo metus. Pritaikyta darbui vieną kartą per savaitę arba rečiau.
- Nuotolinių paskaitų datos: rugpjūčio 22 d. 15.00–17.30 val., rugsėjo 5 d. 15.00–17.30 val. Nuotolinio darbo grupėje trukmė – 10 val. (5 susitikimai).
- Programos pristatymas vyks birželio 26 d. 15 val. MS Teams.
- Kaina: registruojantis iki rugpjūčio 17 d. su nuolaidos kodu VDU10 kaina – 65 EUR. Registruojantis vėliau – 165 EUR.
Mokymų nauda:
- Žinosite pagrindinius lietuviškosios tapatybės iššūkius ir jų įveikos būdus, identifikuojamus naujausiuose humanitarinių ir socialinių mokslų tyrimuose.
- Suprasite šeimos istorijų vaidmenį ir galimybes sprendžiant lietuviškosios tapatybės iššūkius.
- Žinosite neformaliojo švietimo programos „Mano šeimos istorijos Lietuvoje ir pasaulyje“ turinį.
- Gebėsite analizuoti savo mokinių ugdymo(si) poreikius ir adaptuoti šią programą savo ugdytinių poreikiams ir patirtims.
- Sistemingai tobulinsite savo profesinę veiklą.
- Atpažinsite neformaliojo švietimo programos keliamus etinius ir emocinius iššūkius.
VDU studentai kviečiami dalyvauti vasaros akademijoje Estijoje
Rugpjūčio 11–15 d. Estijos dailės akademija organizuoja vasaros akademiją „Creative Circularity Summer Academy 2025“. Studentai kviečiami dalyvauti dviejose akademijos veiklose: „Green Transformer Student Challenge“ ir „Recrafted: dirbtuvės apie batų ir rankinių perdirbimą“. Paraiškos priimamos iki birželio 13 d.
Studentams bus skiriamas „Erasmus“ finansavimas kelionės išlaidoms bei mobilumo stipendija. Kiekvienai veiklai bus atrinkta po penkis VDU bakalauro arba magistrantūros studentus.
„Green Transformer Student Challenge“
Renginys skirtas tvaraus dizaino, tarpdisciplininio bendradarbiavimo ir realaus poveikio temoms. Šio iššūkio tikslas – įkvėpti studentus ieškoti ir taikyti paprastus, tačiau veiksmingus dizaino sprendimus, kuriant inovatyvius ir tvarius sprendimus.
Intensyvios savaitės metu studentai dirbs tarpdisciplininėse komandose, spręsdami realius tvarumo iššūkius. Vadovaujami patyrusių mentorių, jie dalyvaus išvykose, paskaitose, grupiniuose darbuose ir konsultacijose, siekdami patobulinti savo dizaino koncepcijas. Kiekviena komanda sukurs kūrybišką ir įgyvendinamą sprendimą konkrečiai tvarumo problemai. Galutiniai sprendimai bus pristatyti ekspertų komisijai ir vertinami pagal inovatyvumą, įgyvendinamumą ir poveikį.
Geriausios komandos bus apdovanotos iš bendro 5 tūkst. Eurų prizinio fondo, taip pat gaus galimybę toliau plėtoti savo idėjas Studentų iniciatyvų konkurse. Programa suteikia ne tik praktinės patirties, bet ir aiškų kelią idėjų įgyvendinimui bei prasmingam indėliui į tvarią ateitį.
Programa suteikia 3 ECTS kreditus, vykdoma anglų kalba, skirta visų studijų krypčių bakalauro ir magistrantūros studentams.
Virtualus tęstinis užsiėmimas vyks rugpjūčio 22 d., kurio metu bus teikiamas grįžtamasis ryšys ir tolesnės vystymo galimybės.
Paraiškas galima teikti iki birželio 13 d. Atrinkti studentai dalyvaus per „Blended Intensive Programme (BIP)“ pagal „Erasmus+“.
Kilus klausimams, informacija teikiama el. paštu Transform4Europe@vdu.lt.
„Recrafted“: dirbtuvės apie batų ir rankinių perdirbimą
Šios praktinės dirbtuvės orientuotos į senų ir nebereikalingų medžiagų pavertimą unikaliomis ir funkcionaliomis mados detalėmis. Dalyviai dirbs dviejose grupėse, vadovaujami profesionalių batsiuvių Kelian Luisk ir Marika Jylhä bei rankinių dizainerių Merle Visak ir Sirle Rohusaar:
- Viena grupė perdirbs džinsinį audinį ir kurs batviršius, iš kurių bus gaminami batai.
- Kita grupė naudos perdirbimo technikas rankinių gamybai.
Dirbtuvės prasidės įkvepiančiu žinomos dizainerės Reet Aus pristatymu apie perdirbimo svarbą madoje ir tvaraus dizaino principus.
Savaitės metu studentai dirbs tarpdisciplininėse komandose, lankysis lyderiaujančiose dizaino studijose, spręs aplinkosauginius iššūkius. Dirbtuvių pabaigoje jie bus sukūrę savo perdirbtą mados gaminį – batus arba rankinę, parodant tvarios mados galimybes.
Programa suteikia 3 ECTS kreditus, vykdoma anglų kalba, skirta visų studijų krypčių bakalauro ir magistrantūros studentams.
Virtualus tęstinis užsiėmimas vyks 2025 m. rugpjūčio 22 d., kurio metu bus teikiamas grįžtamasis ryšys ir tolesnių vystymo galimybių.
Paraiškas galima teikti iki 2025 m. birželio 13 d. Atrinkti studentai dalyvaus per „Blended Intensive Programme“ (BIP) pagal „Erasmus+“.
Kilus klausimams, informacija teikiama el. paštu Transform4Europe@vdu.lt.
Stažuotės Vokietijoje: išplėskite savo žinias, įgykite patirties ir tobulinkite savo mokslinius darbus!
DBU (Deutsche Bundesstiftung Umwelt) stažuotės Vokietijoje siūlo:
- 1350 EUR per mėnesį stipendija
- Stažuotės trukmė nuo 6 iki 12 mėnesių
- Sveikatos, nelaimingų atsitikimų ir civilinės atsakomybės draudimas
- Galimybė laisvai pasirinkti priimančiąją instituciją
- Nereikalaujamos vokiečių kalbos žinios
Kam skirta:
- Doktorantams
- Magistrantūros programų absolventams
(Paraiškas gali teikti ir paskutinio kurso magistrantai)
Paraiškų laukiama du kartus per metus: iki kovo 5 d. arba iki rugsėjo 5 d.
SVARBU:
Temoms apribojimų nėra.
Svarbiausia, kad stažuotės projekto tema būtų aktuali aplinkosauginiu / tvarumo aspektu.
Stažuotės gali būti tiek akademinio, tiek profesinio pobūdžio.
Kodėl verta rinktis DBU stažuotę?
DBU stažuotės suteikia unikalią galimybę įgyti vertingos patirties tarptautinėje aplinkoje ir prisidėti prie svarbių aplinkosaugos problemų sprendimo. Stažuotės metu galėsite:
- Dirbti prie Jums aktualių mokslinių tyrimų projektų
- Bendradarbiauti su patyrusiais mokslininkais ir praktikais
- Tobulinti savo įgūdžius ir žinias
- Užmegzti ryšius su kitais jaunais profesionalais iš viso pasaulio
Daugiau informacijos apie paraiškų teikimo procesą rasite interneto svetainėje https://www.studinfo.lt/stipendijos/dbu.
VDU ŽŪA studentė Patricija apie patirtis, kurios augina: gyvenime „pralaužti ledus“ – nebe taip sunku
Mokykloje Patriciją Sasnauskaitę labiausiai žavėjo geografijos pamokos – žemėlapiai, teritorijų analizė, kraštovaizdžių pažinimas ir globalūs procesai skatino domėtis pasauliu, žmonių veikla ir jos poveikiu aplinkai. Ieškodama studijų krypties, Patricija atrado žemėtvarkos ir nekilnojamojo turto vertinimo studijas. Merginai ši specialybė pasirodė kaip puikus balansas tarp teorinių žinių ir praktinių įgūdžių, leidžiančių realiai prisidėti prie tvaraus aplinkos formavimo ir visuomenės gerovės kūrimo.
Kiekvienas specialistas – tvarumo vėliavnešys
Studijos Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijoje Patricijai atvėrė galimybių klodus. Dalyvavimas ERASMUS mainų programose išugdė pasitikėjimą savimi, padėjo tobulinti kalbų žinias bei praplėtė kultūrinį akiratį. Praktikos metu įgyti įgūdžiai ir darbo patirtis leido geriau suprasti pasirinktą profesinę kryptį ir jos svarbą visuomenėje. Studijos išmokė kritiškai mąstyti, dirbti komandoje, spręsti kompleksines problemas, o svarbiausia – suvokti, kad kiekvienas specialistas gali prisidėti prie atsakingo ir tvaraus žemės naudojimo. Ši sritis Patricijai padeda ne tik tobulėti profesine prasme, bet ir kurti prasmingą pokytį aplinkoje, kurioje gyvename.
„ERASMUS mainų programoje dalyvavau tris kartus. Visi šie mainai davė daug patirties, pradedant nuo anglų kalbos žinių lavinimo ir gerinimo iki naujų žmonių, su kuriais bendrauju iki šiol, pažinčių užmezgimo. Labai skatinu jaunesnių kursų studentus nebijoti dalyvauti siūlomose mainų programose, kadangi tai itin ugdo ne tik pasitikėjimą savimi ir požiūrį į pasaulį, kitas kultūras. Man dalyvavimas šiuose mainuose kol kas yra bene įsimintiniausia ir smagiausia patirtis iš studijų laikotarpio. Trečiame kurse atlikau praktiką vienoje didžiausių infrastruktūros projektavimo įmonių. Po praktikos likau dirbti toje pačioje įmonėje. Darbas man leido suprasti, koks platus dalykas yra žemėtvarka, o studijų metu įgytos žinios leidžia lengviau atlikti man skirtas užduotis“, – sako aktyvi studentė.
Patricijos teigimu, studijos taip pat suteikė daugiau pasitikėjimo savimi, nebeliko baimės „pralaužti ledus“ užmezgant pokalbius ir pažintis su naujais žmonėmis. „Supratau, kad klysti ar nebūti pakankamai geram yra žmogiška. O ir dėstytojai yra labai supratingi ir gali padėti kiekvienam išspręsti kilusias problemas“, – tikina Patricija.
Garbė ir atsakomybė rūpintis unikaliu ištekliu
Paklausta, kaip, jos nuomone, žemėtvarkos ir nekilnojamojo turto vertinimo specialistai gali prisidėti prie tvaraus ir atsakingo žemės naudojimo, Patricija sako, kad ši profesija yra tiesiogiai susijusi su žeme – pačiu pagrindiniu ištekliumi. „Mes turime unikalią galimybę daryti realų poveikį tam, kaip ši žemė naudojama. Turime būti ne tik techniškai kompetentingi, bet ir turėti platų požiūrį, suprasti ilgalaikes pasekmes ir veikti atsakingai, galvodami apie ateities kartas“, – sako motyvuota studentė.
Pasak Patricijos, aukštos kvalifikacijos specialistai yra atsakingi už darnų teritorijų planavimą ir vystymą. „Galime projektuoti teritorijas taip, kad būtų išvengta nevaldomo miestų išsisklaidymo, kuris „suvalgo“ žemės ūkio paskirties žemę ir gamtines teritorijas bei didina infrastruktūros kaštus ir transporto taršą. Reikia skatinti efektyvesnį jau urbanizuotų teritorijų naudojimą. Planuodami turime numatyti ir saugoti žaliąsias erdves, miškus, vandens telkinius, koridorius laukinei gamtai judėti. Tai svarbu biologinei įvairovei, oro kokybei, rekreacijai ir net klimato kaitos švelninimui. Turime padėti užtikrinti, kad derlinga žemė būtų naudojama maisto gamybai, o ne lengva ranka paverčiama statybų aikštelėmis. Tai apima ir žemės konsolidacijos projektus, kurie ūkininkams leidžia dirbti efektyviau ir tvariau. Taip pat galime padėti parinkti tinkamas vietas vėjo jėgainių ar saulės parkams, minimizuojant neigiamą poveikį aplinkai ir visuomenei. Planuodami turime atsižvelgti į gamtines rizikas (pavyzdžiui, potvynių zonas, erozijos paveiktas teritorijas) ir jose vengti statybų ar kitos netinkamos veiklos“, – vardija pašnekovė.
Įkvepiantis žvilgsnis į ateitį
„Kol egzistuoja žmonija, reikės gyventi, dirbti, auginti maistą, ilsėtis – viskam reikalinga žemė. Todėl protingas jos valdymas (žemėtvarka) ir žemės bei su ja susijusio turto vertės nustatymas (vertinimas) visada bus aktualūs. Neišvengiamai kils klausimų dėl žemės naudojimo paskirties keitimo, teritorijų planavimo, žemės konsolidacijos, ginčų sprendimo – tam reikės žemėtvarkininkų. Nekilnojamojo turto rinka yra vienas iš ekonomikos variklių ir svarbi investicijų sritis. Pirkimo-pardavimo sandoriai, paskolos, draudimas, mokesčiai, investiciniai projektai – visur reikalingas objektyvus ir profesionalus turto vertinimas. Ekonomikai svyruojant, poreikis patikimam vertinimui netgi išauga“, – teigia Patricija.
Patricijos istorija – įkvepiantis įrodymas, kad prasmingas profesinis kelias prasideda nuo smalsumo ir noro ieškoti atsakymų. Meilė geografijai virto tikslingu pasirinkimu studijuoti programoje Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas – srityje, kuri šiandien tampa vis svarbesnė sprendžiant tvarumo, aplinkosaugos ir urbanizacijos iššūkius. Studijos, praktika ir tarptautinės patirtys Patricijai padėjo ne tik įgyti profesinių kompetencijų, bet ir užaugti kaip asmenybei – tapti drąsesnei, sąmoningesnei ir labiau pasitikinčiai savimi. Patricijos pavyzdys motyvuoja: pasirinkta specialybė gali būti ne tik darbas, bet ir būdas prisidėti prie aukštesnio tikslo – atsakingai formuoti mūsų aplinką ir ateitį.
Lietuvos darbo rinkos prognozės 2033 metams kvalifikacijos ir sektorių lygmenyse
Senstanti visuomenė ir mažėjantis gimstamumas – tai vieni didžiausių iššūkių Lietuvos darbo rinkoje. Šie faktoriai jau dabar neabejotinai neigiamai veikia mūsų šalies darbo rinką ir turės įtakos ateityje. Remiantis Vyriausybės strategijos analizės centro ir Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pažvelkime, kaip Lietuvos darbo rinka galimai atrodys 2033 metais.
Daugiau darbo vietų – vadovams ir specialistams
Prognozuojama, kad 2033 m. samdomų darbuotojų darbo vietų skaičius Lietuvoje sieks 1,24 milijono – 6 procentais mažiau nei 2023 m. Tarp pagrindinių to priežasčių galėtų būti minėti iššūkiai – senstanti visuomenė ir mažėjantis gimstamumas. 2024 m. pradžioje Lietuvoje 20,3 proc. nuolatinių gyventojų buvo pagyvenusio amžiaus (65 metų ir vyresni). Numatoma, kad 2030-aisiais nuolatinių pagyvenusių asmenų skaičius Lietuvoje galimai sudarys 23,6 proc., o 2050 m. – jau 30,8 proc.
Šie skaičiai akivaizdžiai pagrindžia senėjančios visuomenės faktą. Kita priežastis, kuri neabejotinai paveiks darbo rinką, ypač darbo vietų skaičių, tai dirbtinio intelekto panaudojimo galimybės, kurios gali pakoreguoti nusistovėjusią darbinę praktiką, įskaitant ir reikalingų darbuotojų skaičių atitinkamoms darbinėms funkcijoms atlikti. Manytina, kad vienos darbinės pozicijos gali transformuotis, virsti kitomis, o dalis jų gali būti pakeistos dirbtinio intelekto funkcionalumu.
2023 m. Lietuvoje darbo vietų struktūros pasiskirstymas pagal kvalifikacijos lygmenį atrodė taip: 44,6 proc. sudarė vadovai, specialistai, technikai ir jaunesnieji specialistai; 44,4 proc. – tarnautojai, paslaugų sektoriaus darbuotojai ir pardavėjai, kvalifikuoti žemės, miškų ir žuvininkystės ūkio darbuotojai, kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai, įrenginių ir mašinų operatoriai ir surinkėjai; 11 proc. – pagalbiniai (nekvalifikuoti) darbininkai. Prognozuojama, kad 2033 metais 1,5 procentiniais punktais padidės vadovų, specialistų, technikų ir jaunesniųjų specialistų kategorija (46,1 proc.), 1,1 procentiniais punktais sumažės tarnautojų, paslaugų sektoriaus darbuotojų ir pardavėjų, kvalifikuotų žemės, miškų ir žuvininkystės ūkio darbuotojų, kvalifikuotų darbininkų ir amatininkų, įrenginių ir mašinų operatorių ir surinkėjų dalis (43,3 proc.) ir 0,4 procentiniais punktais sumažės pagalbinių (nekvalifikuotų) darbininkų dalis (10,6 proc.). Vadinasi, numatoma, kad ateityje Lietuvos darbo rinkoje turėtų būti sąlyginai didesnis aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų poreikis.
Dr. Viktorija Tauraitė
Tarp paklausiausių ateityje – informacijos ir ryšių, administravimo, aptarnavimo specialistai
Analizuojant darbo vietas Lietuvoje pagal sektorius, 2023 metais didžiausiu skaičiumi išsiskyrė apdirbamosios gamybos (200,3 tūkst.), prekybos; variklinių transporto priemonių remonto (195,6 tūkst.), transporto ir saugojimo (155,8 tūkst.) sektoriai. Sąlyginai mažiausiai darbo vietų užfiksuota kasybos ir karjerų eksploatavimo (2,5 tūkst.), elektros, dujų, garo tiekimo, oro kondicionavimo (10,3 tūkst.), nekilnojamojo turto operacijų (12,1 tūkst.) sektoriuose.
Prognozuojama, kad 2033 m. ypač išaugs šių darbo vietų skaičius, lyginant su 2023 m.: informacijos ir ryšių (35 proc.), administracinės ir aptarnavimo veiklos (25 proc.), transporto ir saugojimo (15 proc.), profesinės, mokslinės ir techninės veiklos (15 proc.) sektoriuose. Kita vertus, numatoma, kad per dešimtmetį reikšmingai sumažės darbo vietų šiuose sektoriuose: žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė (-45 proc.), apdirbamoji gamyba (-25 proc.), prekyba; variklinių transporto priemonių remontas (-23 proc.). Vadinasi, Lietuvoje paklausiausios profesijos, atsižvelgiant į darbo rinkos poreikį, 2033 metais turėtų būti informacijos ir ryšių, administracinės ir aptarnavimo veiklos, transporto ir saugojimo veiklos, profesinės, mokslinės ir techninės veiklos specialistai bei šių sričių profesionalai.
Profesinio išsilavinimo patrauklumas augs, bet absolventų ir darbo vietų bus mažiau
Darbuotojų pasiūlos lygmenyje prognozuojama, kad Lietuvoje absolventų šiek tiek sumažės – jų bus beveik 18 tūkstančių, tai yra, vienu procentu mažiau nei 2023-aisiais. Žiūrint į kvalifikacijas, sąlyginai turėtų padaugėti absolventų, kurie bus įgiję profesinį išsilavinimą (1 procentiniu punktu: nuo 33,5 iki 34,5 proc.). Ir atitinkamai 1 procentiniu punktu sumažės absolventų su aukštuoju išsilavinimu (nuo 66,5 iki 65,5 proc.). 2023 m. dominavo absolventai, kurių švietimo sritis – inžinerija ir inžinerinės profesijos (3026 asmenys), verslas ir administravimas (2857 asmenys) ir sveikatos priežiūra (2239 asmenys).
Galiausiai, bendrąja prasme, prognozuojama, kad 2033 m. darbo pasiūla Lietuvoje susitrauks 9 procentais, lyginant su 2023 m., ir bus lygi 1,34 milijono asmenų. Tokio pobūdžio tendencija gali būti paaiškinama natūraliais Lietuvoje vykstančiais demografiniais pokyčiais – senstančia visuomene ir sąlyginai mažėjančiu gimstamumu.
Taigi ateityje Lietuvos darbo rinkoje turėtų būti ypač paklausūs dirbantieji informacijos ir ryšių, administracinės ir aptarnavimo veiklos, transporto ir saugojimo, profesinės, mokslinės ir techninės veiklos srityse.