• Titulinis
• Visos naujienos

Stažuotės Vokietijoje: išplėskite savo žinias, įgykite patirties ir tobulinkite savo mokslinius darbus!

DBU (Deutsche Bundesstiftung Umwelt) stažuotės Vokietijoje siūlo:

• 1350 EUR per mėnesį stipendija
• Stažuotės trukmė nuo 6 iki 12 mėnesių
• Sveikatos, nelaimingų atsitikimų ir civilinės atsakomybės draudimas
• Galimybė laisvai pasirinkti priimančiąją instituciją
• Nereikalaujamos vokiečių kalbos žinios

Kam skirta:

• Doktorantams
• Magistrantūros programų absolventams

(Paraiškas gali teikti ir paskutinio kurso magistrantai)

Paraiškų laukiama du kartus per metus: iki kovo 5 d. arba iki rugsėjo 5 d.

SVARBU:

Temoms apribojimų nėra.

Svarbiausia, kad stažuotės projekto tema būtų aktuali aplinkosauginiu / tvarumo aspektu.

Stažuotės gali būti tiek akademinio, tiek profesinio pobūdžio.

Kodėl verta rinktis DBU stažuotę?

DBU stažuotės suteikia unikalią galimybę įgyti vertingos patirties tarptautinėje aplinkoje ir prisidėti prie svarbių aplinkosaugos problemų sprendimo. Stažuotės metu galėsite:

• Dirbti prie Jums aktualių mokslinių tyrimų projektų
• Bendradarbiauti su patyrusiais mokslininkais ir praktikais
• Tobulinti savo įgūdžius ir žinias
• Užmegzti ryšius su kitais jaunais profesionalais iš viso pasaulio

Daugiau informacijos apie paraiškų teikimo procesą rasite interneto svetainėje https://www.studinfo.lt/stipendijos/dbu.

VDU ŽŪA studentė Patricija apie patirtis, kurios augina: gyvenime „pralaužti ledus“ – nebe taip sunku

Mokykloje Patriciją Sasnauskaitę labiausiai žavėjo geografijos pamokos – žemėlapiai, teritorijų analizė, kraštovaizdžių pažinimas ir globalūs procesai skatino domėtis pasauliu, žmonių veikla ir jos poveikiu aplinkai. Ieškodama studijų krypties, Patricija atrado žemėtvarkos ir nekilnojamojo turto vertinimo studijas. Merginai ši specialybė pasirodė kaip puikus balansas tarp teorinių žinių ir praktinių įgūdžių, leidžiančių realiai prisidėti prie tvaraus aplinkos formavimo ir visuomenės gerovės kūrimo.

Kiekvienas specialistas – tvarumo vėliavnešys

Studijos Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijoje Patricijai atvėrė galimybių klodus. Dalyvavimas ERASMUS mainų programose išugdė pasitikėjimą savimi, padėjo tobulinti kalbų žinias bei praplėtė kultūrinį akiratį. Praktikos metu įgyti įgūdžiai ir darbo patirtis leido geriau suprasti pasirinktą profesinę kryptį ir jos svarbą visuomenėje. Studijos išmokė kritiškai mąstyti, dirbti komandoje, spręsti kompleksines problemas, o svarbiausia – suvokti, kad kiekvienas specialistas gali prisidėti prie atsakingo ir tvaraus žemės naudojimo. Ši sritis Patricijai padeda ne tik tobulėti profesine prasme, bet ir kurti prasmingą pokytį aplinkoje, kurioje gyvename.

„ERASMUS mainų programoje dalyvavau tris kartus. Visi šie mainai davė daug patirties, pradedant nuo anglų kalbos žinių lavinimo ir gerinimo iki naujų žmonių, su kuriais bendrauju iki šiol, pažinčių užmezgimo. Labai skatinu jaunesnių kursų studentus nebijoti dalyvauti siūlomose mainų programose, kadangi tai itin ugdo ne tik pasitikėjimą savimi ir požiūrį į pasaulį, kitas kultūras. Man dalyvavimas šiuose mainuose kol kas yra bene įsimintiniausia ir smagiausia patirtis iš studijų laikotarpio. Trečiame kurse atlikau praktiką vienoje didžiausių infrastruktūros projektavimo įmonių. Po praktikos likau dirbti toje pačioje įmonėje. Darbas man leido suprasti, koks platus dalykas yra žemėtvarka, o studijų metu įgytos žinios leidžia lengviau atlikti man skirtas užduotis“, – sako aktyvi studentė.

Patricijos teigimu, studijos taip pat suteikė daugiau pasitikėjimo savimi, nebeliko baimės „pralaužti ledus“ užmezgant pokalbius ir pažintis su naujais žmonėmis. „Supratau, kad klysti ar nebūti pakankamai geram yra žmogiška. O ir dėstytojai yra labai supratingi ir gali padėti kiekvienam išspręsti kilusias problemas“, – tikina Patricija.

Garbė ir atsakomybė rūpintis unikaliu ištekliu

Paklausta, kaip, jos nuomone, žemėtvarkos ir nekilnojamojo turto vertinimo specialistai gali prisidėti prie tvaraus ir atsakingo žemės naudojimo, Patricija sako, kad ši profesija yra tiesiogiai susijusi su žeme – pačiu pagrindiniu ištekliumi. „Mes turime unikalią galimybę daryti realų poveikį tam, kaip ši žemė naudojama. Turime būti ne tik techniškai kompetentingi, bet ir turėti platų požiūrį, suprasti ilgalaikes pasekmes ir veikti atsakingai, galvodami apie ateities kartas“, – sako motyvuota studentė.

Pasak Patricijos, aukštos kvalifikacijos specialistai yra atsakingi už darnų teritorijų planavimą ir vystymą. „Galime projektuoti teritorijas taip, kad būtų išvengta nevaldomo miestų išsisklaidymo, kuris „suvalgo“ žemės ūkio paskirties žemę ir gamtines teritorijas bei didina infrastruktūros kaštus ir transporto taršą. Reikia skatinti efektyvesnį jau urbanizuotų teritorijų naudojimą. Planuodami turime numatyti ir saugoti žaliąsias erdves, miškus, vandens telkinius, koridorius laukinei gamtai judėti. Tai svarbu biologinei įvairovei, oro kokybei, rekreacijai ir net klimato kaitos švelninimui. Turime padėti užtikrinti, kad derlinga žemė būtų naudojama maisto gamybai, o ne lengva ranka paverčiama statybų aikštelėmis. Tai apima ir žemės konsolidacijos projektus, kurie ūkininkams leidžia dirbti efektyviau ir tvariau. Taip pat galime padėti parinkti tinkamas vietas vėjo jėgainių ar saulės parkams, minimizuojant neigiamą poveikį aplinkai ir visuomenei. Planuodami turime atsižvelgti į gamtines rizikas (pavyzdžiui, potvynių zonas, erozijos paveiktas teritorijas) ir jose vengti statybų ar kitos netinkamos veiklos“, – vardija pašnekovė.

Įkvepiantis žvilgsnis į ateitį

„Kol egzistuoja žmonija, reikės gyventi, dirbti, auginti maistą, ilsėtis – viskam reikalinga žemė. Todėl protingas jos valdymas (žemėtvarka) ir žemės bei su ja susijusio turto vertės nustatymas (vertinimas) visada bus aktualūs. Neišvengiamai kils klausimų dėl žemės naudojimo paskirties keitimo, teritorijų planavimo, žemės konsolidacijos, ginčų sprendimo – tam reikės žemėtvarkininkų. Nekilnojamojo turto rinka yra vienas iš ekonomikos variklių ir svarbi investicijų sritis. Pirkimo-pardavimo sandoriai, paskolos, draudimas, mokesčiai, investiciniai projektai – visur reikalingas objektyvus ir profesionalus turto vertinimas. Ekonomikai svyruojant, poreikis patikimam vertinimui netgi išauga“, – teigia Patricija.

Patricijos istorija – įkvepiantis įrodymas, kad prasmingas profesinis kelias prasideda nuo smalsumo ir noro ieškoti atsakymų. Meilė geografijai virto tikslingu pasirinkimu studijuoti programoje Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas – srityje, kuri šiandien tampa vis svarbesnė sprendžiant tvarumo, aplinkosaugos ir urbanizacijos iššūkius. Studijos, praktika ir tarptautinės patirtys Patricijai padėjo ne tik įgyti profesinių kompetencijų, bet ir užaugti kaip asmenybei – tapti drąsesnei, sąmoningesnei ir labiau pasitikinčiai savimi. Patricijos pavyzdys motyvuoja: pasirinkta specialybė gali būti ne tik darbas, bet ir būdas prisidėti prie aukštesnio tikslo – atsakingai formuoti mūsų aplinką ir ateitį.

Lietuvos darbo rinkos prognozės 2033 metams kvalifikacijos ir sektorių lygmenyse

Senstanti visuomenė ir mažėjantis gimstamumas – tai vieni didžiausių iššūkių Lietuvos darbo rinkoje. Šie faktoriai jau dabar neabejotinai neigiamai veikia mūsų šalies darbo rinką ir turės įtakos ateityje. Remiantis Vyriausybės strategijos analizės centro ir Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pažvelkime, kaip Lietuvos darbo rinka galimai atrodys 2033 metais.

Daugiau darbo vietų – vadovams ir specialistams

Prognozuojama, kad 2033 m. samdomų darbuotojų darbo vietų skaičius Lietuvoje sieks 1,24 milijono – 6 procentais mažiau nei 2023 m. Tarp pagrindinių to priežasčių galėtų būti minėti iššūkiai – senstanti visuomenė ir mažėjantis gimstamumas. 2024 m. pradžioje Lietuvoje 20,3 proc. nuolatinių gyventojų buvo pagyvenusio amžiaus (65 metų ir vyresni). Numatoma, kad 2030-aisiais nuolatinių pagyvenusių asmenų skaičius Lietuvoje galimai sudarys 23,6 proc., o 2050 m. – jau 30,8 proc.

Šie skaičiai akivaizdžiai pagrindžia senėjančios visuomenės faktą. Kita priežastis, kuri neabejotinai paveiks darbo rinką, ypač darbo vietų skaičių, tai dirbtinio intelekto panaudojimo galimybės, kurios gali pakoreguoti nusistovėjusią darbinę praktiką, įskaitant ir reikalingų darbuotojų skaičių atitinkamoms darbinėms funkcijoms atlikti. Manytina, kad vienos darbinės pozicijos gali transformuotis, virsti kitomis, o dalis jų gali būti pakeistos dirbtinio intelekto funkcionalumu.

2023 m. Lietuvoje darbo vietų struktūros pasiskirstymas pagal kvalifikacijos lygmenį atrodė taip: 44,6 proc. sudarė vadovai, specialistai, technikai ir jaunesnieji specialistai; 44,4 proc. – tarnautojai, paslaugų sektoriaus darbuotojai ir pardavėjai, kvalifikuoti žemės, miškų ir žuvininkystės ūkio darbuotojai, kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai, įrenginių ir mašinų operatoriai ir surinkėjai; 11 proc. – pagalbiniai (nekvalifikuoti) darbininkai. Prognozuojama, kad 2033 metais 1,5 procentiniais punktais padidės vadovų, specialistų, technikų ir jaunesniųjų specialistų kategorija (46,1 proc.), 1,1 procentiniais punktais sumažės tarnautojų, paslaugų sektoriaus darbuotojų ir pardavėjų, kvalifikuotų žemės, miškų ir žuvininkystės ūkio darbuotojų, kvalifikuotų darbininkų ir amatininkų, įrenginių ir mašinų operatorių ir surinkėjų dalis (43,3 proc.) ir 0,4 procentiniais punktais sumažės pagalbinių (nekvalifikuotų) darbininkų dalis (10,6 proc.). Vadinasi, numatoma, kad ateityje Lietuvos darbo rinkoje turėtų būti sąlyginai didesnis aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų poreikis.

Dr. Viktorija Tauraitė

Tarp paklausiausių ateityje – informacijos ir ryšių, administravimo, aptarnavimo specialistai

Analizuojant darbo vietas Lietuvoje pagal sektorius, 2023 metais didžiausiu skaičiumi išsiskyrė apdirbamosios gamybos (200,3 tūkst.), prekybos; variklinių transporto priemonių remonto (195,6 tūkst.), transporto ir saugojimo (155,8 tūkst.) sektoriai. Sąlyginai mažiausiai darbo vietų užfiksuota kasybos ir karjerų eksploatavimo (2,5 tūkst.), elektros, dujų, garo tiekimo, oro kondicionavimo (10,3 tūkst.), nekilnojamojo turto operacijų (12,1 tūkst.) sektoriuose.

Prognozuojama, kad 2033 m. ypač išaugs šių darbo vietų skaičius, lyginant su 2023 m.: informacijos ir ryšių (35 proc.), administracinės ir aptarnavimo veiklos (25 proc.), transporto ir saugojimo (15 proc.), profesinės, mokslinės ir techninės veiklos (15 proc.) sektoriuose. Kita vertus, numatoma, kad per dešimtmetį reikšmingai sumažės darbo vietų šiuose sektoriuose: žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė (-45 proc.), apdirbamoji gamyba (-25 proc.), prekyba; variklinių transporto priemonių remontas (-23 proc.). Vadinasi, Lietuvoje paklausiausios profesijos, atsižvelgiant į darbo rinkos poreikį, 2033 metais turėtų būti informacijos ir ryšių, administracinės ir aptarnavimo veiklos, transporto ir saugojimo veiklos, profesinės, mokslinės ir techninės veiklos specialistai bei šių sričių profesionalai.

Profesinio išsilavinimo patrauklumas augs, bet absolventų ir darbo vietų bus mažiau

Darbuotojų pasiūlos lygmenyje prognozuojama, kad Lietuvoje absolventų šiek tiek sumažės – jų bus beveik 18 tūkstančių, tai yra, vienu procentu mažiau nei 2023-aisiais. Žiūrint į kvalifikacijas, sąlyginai turėtų padaugėti absolventų, kurie bus įgiję profesinį išsilavinimą (1 procentiniu punktu: nuo 33,5 iki 34,5 proc.). Ir atitinkamai 1 procentiniu punktu sumažės absolventų su aukštuoju išsilavinimu (nuo 66,5 iki 65,5 proc.). 2023 m. dominavo absolventai, kurių švietimo sritis – inžinerija ir inžinerinės profesijos (3026 asmenys), verslas ir administravimas (2857 asmenys) ir sveikatos priežiūra (2239 asmenys).

Galiausiai, bendrąja prasme, prognozuojama, kad 2033 m. darbo pasiūla Lietuvoje susitrauks 9 procentais, lyginant su 2023 m., ir bus lygi 1,34 milijono asmenų. Tokio pobūdžio tendencija gali būti paaiškinama natūraliais Lietuvoje vykstančiais demografiniais pokyčiais – senstančia visuomene ir sąlyginai mažėjančiu gimstamumu.

Taigi ateityje Lietuvos darbo rinkoje turėtų būti ypač paklausūs dirbantieji informacijos ir ryšių, administracinės ir aptarnavimo veiklos, transporto ir saugojimo, profesinės, mokslinės ir techninės veiklos srityse.

Pedagogų rengimo iššūkiai: kaip padėti ir gabiems, ir specialiųjų poreikių turintiems mokiniams

Šalies mokyklose daugėja iššūkių – vienas iš jų yra įtraukiojo ugdymo, t. y. ugdymo kiekvienam mokiniui pagal individualius poreikius, įgyvendinimas. Tai apima ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių integraciją, ir itin gabių vaikų mokymąsi. Reaguodamas į besikeičiančius švietimo poreikius, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) plečia programas būsimiesiems pedagogams ir švietimo pagalbos specialistams, vykdo mokslinius tyrimus, dalijasi įžvalgomis su praktikais.

Šiandieninėje mokykloje vis labiau įsitvirtina suvokimas, kad kiekvienas vaikas yra unikalus, su savitais gebėjimais ir poreikiais. Personalizuotas ugdymas tampa ne tik teorine koncepcija, bet ir praktine būtinybe.

Kiekvienas vaikas – su savais gebėjimais ir poreikiais

„Reikia skirti gerokai daugiau laiko pačiam startui – vaiko pažinimui“, – pabrėžia VDU Švietimo akademijos doktorantė ir dėstytoja, Švietimo pagalbos kompetencijų centro vadovė Daiva Bartninkienė, tyrinėjanti personalizuoto mokymosi sritį.

Pasak jos, mokytojai, prieš pradėdami dirbti su klase, turėtų kiek įmanoma labiau pažinti savo mokinius – susipažinti su kiekvieno vaiko duomenimis, jo mokymosi praeitimi, pabendrauti su šeima dar prieš pradedant mokymosi procesą. Nors toks pažinimo procesas iš pradžių reikalauja daugiau laiko ir pastangų, jis vėliau atsiperka stipresniu ryšiu su mokiniu bei geresniais vaiko mokymosi rezultatais.

„Personalizuotas mokymasis atveria daug galimybių mokytojui, ir vėliau galima net sutaupyti laiko. Pažinus mokinius, mokytojas gali efektyviau planuoti mokymosi strategijas, atpažinti mokinių stipriąsias ir silpnąsias puses bei tikslingiau organizuoti ugdymo procesą“, – įsitikinusi D. Bartninkienė.

Pritaikyti tinkamas metodikas jų ugdymui

Gabių vaikų atpažinimas, pažinimas ir jų ugdymas – mūsų šalyje mažai tyrinėta sritis ir menka sukaupta patirtis. Personalizuotas ugdymas tiesiogiai siejasi su gabių vaikų ugdymu. VDU Švietimo akademijoje Kaune, Vilniuje ir Tauragėje penkerius metus veikianti tarptautinė gabių vaikų ugdymo programa „Gifted“ buvo sukurta būtent tokiam tikslui.

Programa vykdoma pagal tarptautiniu mastu pripažintą Izraelio gabių vaikų ugdymo modelį, kuriame vienas iš svarbiausių dedamųjų yra gabių vaikų atpažinimas ir vaiko stiprybių nustatymas, tuomet ugdymo programos įvairaus amžiaus vaikams kūrimas. Specialiai parengti mokytojai, dėstytojai, psichologai ruošia programas gabių vaikų gebėjimų intelektiniam ir emociniam ugdymui – to svarba pagrįsta ne tik praktiniais stebėjimais, bet ir moksliniais tyrimais.

„Gabūs vaikai turi turėti erdvę, kurioje jie mokosi, bendrauja, bendradarbiauja su panašiais į save“, – sako D. Bartninkienė, pabrėždama, kad tokie vaikai neturėtų būti išskirti į atskiras mokyklas – svarbu išlaikyti socialinės aplinkos įvairovę, tuo pačiu suteikti jiems galimybę dirbti ir veikti su panašaus gebėjimų lygio bendraamžiais.

Gabių vaikų ugdymo centras „Gifted“ naudinga ne tik patiems jį lankantiems gabiems vaikams, bet jis svarbus universitete ir kaip pedagogų, švietimo pagalbos specialistų, psichologų rengimo dalis.

„Mums, kaip pedagogų rengimo centrui, svarbu suprasti, kokie yra šių vaikų poreikiai, kaupti kompetenciją ir kaip tai integruoti į būsimų specialistų rengimo procesą. Būsimiems mokytojams reikia gebėti atpažinti gabius vaikus ir pritaikyti tinkamas metodikas jų ugdymui, o švietimo pagalbos specialistai turi mokėti teikti reikiamą vaiko poreikius atitinkančią pagalbą“, – akcentuoja pašnekovė.

Ir praktinė aplinka studentams, ir erdvė mokslininkams

Darbas su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais, įskaitant ir gabius vaikus, reikalauja specialių pedagoginių kompetencijų. Siekiant sustiprinti šią sritį, universitete neseniai duris atvėrė VDU Švietimo pagalbos kompetencijų centras. Jo įkūrimas buvo ilgalaikis procesas, prasidėjęs kartu su specialiosios pedagogikos bakalauro programos įvedimu.

Centro veikla apima kelias svarbias sritis – tai ir aplinka studentų praktinėms veikloms, ir erdvė mokslininkams bei tyrėjams: „Įtraukusis ugdymas yra svarbi sritis. Universitete dirba ne tik jau žinomi ir patirtį turintys mokslininkai, bet skiriamas didelis dėmesys doktorantų rengimui. Šiuo metu Švietimo akademijoje studijuoja keturi doktorantai, tiriantys skirtingas sritis, susijusias su įtraukiuoju ugdymu. Kartu su mokslininkais doktorantai dalijasi patirtimi, naujausiomis mokslinėmis žiniomis su praktikais, dirbančiais ugdymo įstaigose, taip pat su specialiųjų poreikių turinčių vaikų šeimomis. Ši veikla ypač aktuali įtraukiojo ugdymo kontekste“.

Švietimo pagalbos kompetencijų centro vadovė D. Bartninkienė pabrėžia, kad įtraukusis ugdymas – tai ne tik specialiųjų poreikių turinčių vaikų integracija, bet ir gebėjimas atliepti visų mokinių poreikius. Jei vadovaujantis personalizuoto ugdymo principais centre matysime kiekvieną vaiką, pažinsime jį, parinksime tinkamus ugdymo metodus, įtrauksime vaiką į  mokymąsi, organizuosime ir teiksime, jei reikia, švietimo pagalbą, reflektuosime, t.y. sudarysime vientisą kompleksą, kuris gali užtikrinti pažangą kiekvienam mokiniui atsižvelgiant į jo poreikius.

„Nors tai reikalauja papildomų išteklių ir specialistų pasiruošimo, ilgalaikėje perspektyvoje jos didina švietimo prieinamumą ir kokybę, kartu stiprindamos visą pedagogų rengimo sistemą“, – sako pašnekovė.

Ieško iššūkių ir kuria inovacijas

Švietimo pagalbos kompetencijų centro vadovė D. Bartninkienė savo kelią švietime numatė labai anksti: „Jau nuo penktos klasės žinojau, kad dirbsiu mokytoja, ir šis mano noras niekada nesikeitė“.

Baigusi literatūrologijos magistro studijas, ji dirbo mokytoja mokykloje, vėliau ėmėsi vadybinio darbo, tapusi mokyklos vadovo pavaduotoja, mokyklos vadove, o galiausiai nėrė į verslą. Tačiau ir būdama versle ji pernelyg nenutolo nuo švietimo srities – dirbo produktų vadove, leidybos skyriaus vadove mokomosios literatūros leidykloje, prisidėjo prie skaitmeninių produktų, tokių kaip ugdymo platforma „Eduka“, kūrimo ir kt.

„Visada sakydavau, kad kai sukaupsiu patirties, dalinsiuosi ja su studentais. Todėl grįžau į švietimo sektorių, tik aukštajame moksle, ir būtent ten, kur visada ir norėjau – į pedagogų rengimo sritį, nes labai norėjosi pasidalinti ta sukaupta patirtimi“, – pasakoja D. Bartninkienė, VDU dirbanti jau ketverius metus. Čia ji ne tik dėsto, bet ir tęsia doktorantūros studijas, gilinasi į mokslą, tyrinėdama personalizuota strategija paremtą tarpdisciplininę pagalbą įtraukioje mokykloje.

Ar tokios iniciatyvos gali pakeisti Lietuvos švietimo sistemą ilgalaikėje perspektyvoje? Pašnekovė žvelgia į ateitį optimistiškai: „Visą gyvenimą einu ieškodama vis naujų iššūkių. Tikiuosi, kad veikdama akademinėje aplinkoje kartu su kolegomis dar atrasime įvairių inovatyvių sprendimų, kurie bus naudingi ir mūsų mokytojams, ir švietimo pagalbos specialistams, ir, svarbiausia, mūsų vaikams“.

Verslo ir mokslo bendradarbiavimas – investicija į biotechnologijos ateitį Lietuvoje

Šiandien biotechnologijos daro didelę įtaką mūsų gyvenimo kokybei – pradedant tikslesne ligų diagnostika, baigiant švaresne pramonės produktų gamyba ir tvaresniais žemės ūkio sprendimais. Tuo metu pasaulyje vyraujančios informacinių technologijų ir biotechnologijos vystymo tendencijos, skatina ir spartų biotechnologijų pramonės ir tyrimų sektoriaus augimą Lietuvoje – metiniam šios srities augimui viršijant 20 %, jaučiamas didelis kvalifikuotų specialistų poreikis.

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Biotechnologijos ir farmacinės analizės magistro studijų programos studentės Ugnės Gabrytės, galimybė jau pirmaisiais studijų metais įgytas žinias pritaikyti praktiškai atliekant tyrimus moderniose laboratorijose, studijų tarpdiscipliniškumas, darbas su aukštą kvalifikaciją turinčiais dėstytojais ne tik padeda geriau įsisavinti žinias, bet ir skatina jaunųjų mokslininkų savarankiškumą.

„Ši studijų programa yra daugiakryptė ir apima technologijų, gyvybės ir gamtos mokslų sritis. Studijuojantieji turi ypač plačias įsidarbinimo galimybes biomedicinos, maisto, žemės ūkio, aplinkos biotechnologijų mokslo ir gamybos įstaigose bei įmonėse. Gilinti savo žinias magistro studijų programoje renkasi aukštųjų mokyklų absolventai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio“, – sako Biotechnologijos ir farmacinės analizės studijų programos komiteto pirmininkas, profesorius habil. dr. Audrius Sigitas Maruška.

Studijų variklis – laboratoriniai tyrimai

VDU studentė Ugnė pasakoja, jog mokykloje jai didelį įspūdį palikusios chemijos pamokos nulėmė merginos norą gilintis į gyvąjį pasaulį ir biotechnologijų sritį.

„Biotechnologijos šiuo metu vystosi ypač sparčiai ir turi didelį potencialą sveikatos, aplinkosaugos ir maisto pramonės sektoriuose. Šias studijas taip pat pasirinkau dėl to, kad mane sudomino biotechnologų indėlis sprendžiant globalias problemas“, – tikina studentė, šiuo metu savo mokslinius tyrimus ir žinias gilinanti Biotechnologijos ir farmacinės analizės magistro studijų programoje.

Fitoterapija, vaistinių augalų ar kitų natūralių produktų taikymas medicinoje, vaistinių preparatų kūrime, ar, bendrai, žmogaus gyvenimo ir sveikatos kokybės gerinime – pagrindinės merginą dominančios temos. Ji džiaugiasi, jog studijų programoje nemažai dėmesio yra skiriama būtent natūralių produktų kokybės ir biologinių savybių vertinimui.

„Studijų programoje dalykus dėsto mokslininkai, kurių atliekami tyrimai bendrine prasme yra susiję ne tik su analizės metodų vystymu, bet ir su antimikrobinių, antioksidacinių ar priešvėžinių savybių turinčių augalų paieška“, – teigia studentė, savo mokslinius tyrimus taip pat tęsianti šioje srityje.

Ugnės teigimu, šiandieniniame pasaulyje ryškiausia biotechnologijų sritis yra terapinių baltymų ar kitų preparatų gamyba pasitelkiant genetinės inžinerijos metodus.

„Tokiu būdu biotechnologijos vaidina svarbų vaidmenį žmogaus sveikatoje ir keičia mediciną – biotechnologija medicinoje suteikia galimybę kurti personalizuotas gydymo strategijas, atsižvelgiant į kiekvieno paciento savybes, o farmacinė biotechnologija leidžia sukurti farmacinius produktus, tokius kaip antibiotikai, vakcinos ar monokloniniai antikūnai, skirtus tirti ir gydyti ligas“, – paaiškina studentė.

Pasak Biotechnologijos ir farmacinės analizės magistro studijų pirmakursės, biotechnologijos yra svarbios ir aplinkos apsaugai – biotechnologiniai įrankiai padeda kurti tvaresnius pasėlius ir optimizuoti gamtos išteklius. „Tai apima ir mikroorganizmų bei jų fermentų panaudojimą užterštoms ekosistemoms atkurti, taikant bioremediacijos (gyvųjų organizmų panaudojimą teršalų skaidymui – aut. past.) procesus“, – tyrimų tematiką apibūdina Ugnė.

Biotechnologijos prisideda prie globalių problemų sprendimo

VDU studentės teigimu, biotechnologijos stipriai prisideda ir prie tokių globalių problemų, kaip klimato kaita ar didėjantis bakterijų atsparumas antibiotikams, sprendimo.

„Žalioji biotechnologija yra viena iš svarbiausių priemonių, padedanti analizuoti klimato kaitos priežastis ir spręsti pasekmes, bei siekiant spręsti tokias problemas, kaip užtikrinti geresnį žmonių aprūpinimą maistu, maisto saugą ar kuriant tvarius ūkius mažinti žemės ūkio poveikį aplinkai. Produktai, sukurti biotechnologiniais metodais, gali prisidėti prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo sumažinimo. Pavyzdžiui, vienas žinomiausių biotechnologinių sprendimų maisto saugai užtikrinti yra genetiškai modifikuoti organizmai. Didžioji dauguma visuomenės į juos vis dar žiūri nepatikimai, tačiau augalai yra genetiškai modifikuojami siekiant, kad jie pasižymėtų tokiomis savybėmis, kaip atsparumas kenkėjams, ligoms ar aplinkos veiksniams“, – moksliniais faktais dalinasi Ugnė bei pabrėžia, jog tokiu būdu padidinamas derlius ir sumažinamas cheminių pesticidų, kenksmingų žmonėms, naudojimas, bei pagerinama produkcijos kokybė.

Anot studentės, dar vienas sprendimas šiai problemai spręsti yra pasėlių maistinių medžiagų kiekio didinimas. „Biotechnologijų pagalba buvo sukurti visiems gerai žinomi „auksiniai ryžiai“ su padidintu beta karoteno, iš kurio organizme sintetinamas vitaminas A, kiekiu. Tai vienas iš pavyzdžių, kaip buvo išspręsta maistinių medžiagų trūkumo problema“, – pasakoja Ugnė.

Ji taip pat priduria, kad biotechnologijų taikymas padeda įgyvendinti žiedinės ekonomikos, apimančios medžiagų ir gaminių perdirbimą ar pakartotinį panaudojimą kuo ilgesnį laikotarpį, tokiu būdu prailginant gaminių gyvavimo ciklą, principus. „Tai leidžia iš biologinių atliekų kurti produktus, tokius kaip biodegalai, pašarai ar fermentai, mažinti taršą ir tausoti gamtos išteklius“, – apibūdina studentė.

Kaip dar vieną globalią problemą mergina išskiria dėl neatsakingo ir beatodairiško antibiotikų vartojimo augantį bakterijų atsparumą antibiotikams. „Kadangi bakterijų nebeveikia jau egzistuojantys antibiotikai, tampa sudėtinga gydyti infekcines ligas. Į pagalbą pasitelkiant biotechnologinius metodus, kuriami nauji antibiotikai – taikant bioinformatikos principus kuriamos naujų antibiotikų, efektyviai slopinančių bakterinių ligų plitimą, klasės. Šiuo atveju, neišvengiamas ir dirbtinio intelekto panaudojimas – pasitelkiant jį kuriamos junginių, pasižyminčių antimikrobinėmis savybėmis, struktūros“, – vardija Ugnė.

Augaluose slypi atsakymas į daugelio ligų gydymą

Universitete Ugnė ne tik studijuoja, bet ir vykdo mokslinius tyrimus – taikydama mikrobiologinius ir instrumentinius analizės metodus ji, kartu su dr. Rūtos Mickienės ir kitų mokslininkų pagalba, tęsia dar bakalauro studijų metu pradėtą augalo paprastosios garšvos (lot. Aegopodium podagraria L.) biologinių savybių tyrinėjimą.

„Mano tyrimai yra susiję su augale randamomis veikliosiomis medžiagomis, jo ekstraktų ir eterinių aliejų antimikrobiniu poveikiu. Kaip jau minėjau, šiuolaikiniame pasaulyje aktuali problema – bakterijų atsparumas antibiotikams, sąlygoja atlikti augalų, sintetinančių antimikrobinėmis savybėmis pasižyminčių junginių, paiešką. Tikimės, jog atliekami tyrimai bent šiek tiek prisidės prie šios problemos sprendimo“, – sako jaunoji mokslininkė.

Studentę šioje srityje labiausiai žavi ir domina augaluose bei jų junginiuose slypintis terapinis potencialas, jų gebėjimas gydyti ligas ar malšinti jų sukeltus simptomus. „Mano nuomone, žmonės dažnai neatkreipia dėmesio į aplinkoje esančius augalus ir kai kuriuos iš jų laiko piktžolėmis, neįvertindami tame augale randamų junginių, turinčių naudingų savybių. Manau, kad kiekvienas augalas turi potencialą išgydyti tam tikras ligas, ar atlikti prevencinį vaidmenį ligų atsiradime. Todėl norėčiau plėsti visuomenės akiratį, supažindinti su natūraliais produktais ir įrodyti, kad net ir kiemuose randamos piktžolės gali turėti terapinių savybių. Mano tikslas – prisidėti prie moksliškai pagrįstų, efektyvių ir natūralių produktų kūrimo“, – ateities planais dalinasi Ugnė.

Verslo parama kuriant šiuolaikišką mokslo tyrimų bazę

Kalbėdama apie praktinę studijų pusę, studentė labiausiai išskiria darbo laboratorijoje patirtį, kuri leidžia ne tik geriau planuoti tyrimus, eksperimentus, susipažinti su laboratorine įranga, bet ir teorines žinias iškart pritaikyti praktikoje. Už suteiktas galimybes atlikti savo mokslinius tyrimus VDU Instrumentinės analizės atviros prieigos centro laboratorijose, ji sako labiausiai esanti dėkinga studijų programos vadovui prof. habil. dr. A. S. Maruškai.

„Dar vienas studijų išskirtinumas yra jų tarpdiscipliniškumas – studijuojame įvairius instrumentinius analizės metodus, mikrobiologiją, farmacinę biotechnologiją ir net įvairius kokybės standartus ir visų mokslų tarpusavio ryšį. Smagu, kad paskaitų metu sužinomą informaciją galime pritaikyti ir kasdieniniame gyvenime. Pavyzdžiui, mokydamiesi apie farmacijos preparatų ar maisto kokybės standartus, išmokstame atidžiau tikrinti maisto produktų sudėtį ar suprasti, kokios cheminės medžiagos slypi kasdien naudojamuose daiktuose – taip studijų metu mes ugdome kritinį mąstymą“, – teigia Ugnė bei papildo, jog studijų metu įgytų žinių pritaikymas ne tik laboratorijoje, bet ir kasdienėje rutinoje daro šias studijas ypač prasmingas ir įdomias.

Prie galimybės kiekvienam studijų programos studentui ugdyti praktinius įgūdžius prisideda ir universiteto socialiniai partneriai, o programos dėstytojų tarpe dirba ekspertai iš biotechnologijos mokslo ir pramonės institucijų.

„Siekiant išlaikyti studijų kokybę, šioje srityje yra labai svarbu didelį dėmesį skirti praktinių įgūdžių lavinimui, o tam yra būtina universitete turėti šiuolaikišką mokslo tyrimų bazę. Socialiai atsakingas verslas visame pasaulyje aktyviai remia universitetus dalyvaudamas ugdant jaunąją specialistų kartą ir plėsdamas šiuolaikinę mokslo tyrimų infrastruktūrą akademinėse institucijose. Vystant tokį bendradarbiavimą VDU Instrumentinės analizės atviros prieigos centras yra gavęs paramos įranga ir laboratorine infrastruktūra iš įvairių pasaulyje gerai žinomų įmonių, tokių kaip „Hewlett Packard/Agilent Technologies“, „Astra Zeneca“, „MERCK“. Praėjusiais metais svari modernios tyrimų infrastruktūros parama gauta iš Tarptautinės kompanijos „ESCO Medical Technologies“. Na, o šiuo metu įmonės „Thermo Fisher Scientific Baltics“ iniciatyva rūpinamasi vardinių Priešsrovinės ir pasrovinės biotechnologijos (ang. Upstream and down stream biotechnology) laboratorijų įkūrimu VDU“, – mokslo ir verslo bendradarbiavimo svarbą apibūdina prof. A. S. Maruška.

Pasak profesoriaus, tai bus dar vienas kokybinis žingsnis vystant biotechnologijų mokslinius tyrimus ir studijas universitete. Įmonės „Thermo Fisher Scientific Baltics“ universitetui padovanotą įrangą sudaro spektrofotometrai, tėkmės citometrai, baltymų ir DNR elektroforezės įranga, elektroforezės gelių skenavimo ir dokumentavimo įranga. Artimiausiu metu yra numatyta vykdyti įmonės darbuotojų organizuotus mokymus universiteto darbuotojams, skirtus dovanotos įrangos panaudojimui moksliniams tyrimams biotechnologijos srityje. Profesorius A. S. Maruška pabrėžia, jog tiek studentai, tiek universiteto darbuotojai džiaugiasi tokiu verslo ir aukštojo mokslo bendradarbiavimu bei parama ir rūpesčiu Lietuvos jaunąja biotechnologijos specialistų karta.

Jam pritaria ir studentė Ugnė, teigdama, jog toks bendradarbiavimas yra labai naudingas ruošiant aukštos kvalifikacijos specialistus. „Gabus specialistas turi mokėti naudotis pažangiais tyrimų aparatais. Tokios įmonių investicijos didina studijų kokybę ir motyvuoja toliau gilintis į biotechnologijų sritį“, – verslo indėlį į jaunųjų mokslininkų ugdymą apibūdina studentė.

Europos Parlamento biuras Vilniuje siūlo apmokamos Schumano stažuotės galimybes

Schumano stažuotė – tai galimybė pagilinti mokantis įgytas žinias ir sustiprinti savo profesinio mokymo įgūdžius.

Apie Schumano stažuotes:

Schumano stažuotės gali būti atliekamos vienoje iš oficialių Europos Parlamento darbo vietų – Briuselyje, Liuksemburge ir Strasbūre – arba Europos Parlamento biuruose Europos šalių narių sostinėse. Stažuotės yra apmokamos ir trunka 5 mėnesius.

Stažuotės metu praktikantas įgis žinių apie ES institucijų ir Europos Parlamento darbą. Jos stažuotės gali būti atliekamos įvairiose srityse, pavyzdžiui, ES vidaus ir išorės politikos, finansų, teisės, daugiakalbystės, administravimo, infrastruktūros ir logistikos, komunikacijos ar IT srityse.

Europos Parlamentas yra darbdavys, suteikiantis lygiateises galimybes. Kandidatai, neatsižvelgiant į jų lytį, seksualinę orientaciją, kultūrinę, etninę ir religinę kilmę ar negalią, kviečiami teikti paraiškas.

Paraiškų teikimo reikalavimai:

Kandidatai į Schumano stažuotę privalo:

• Būti 18 metų ar vyresni
• Būti Europos Sąjungos valstybės narės arba stojančiosios (šalies kandidatės) piliečiai (siūloma taip pat ir labai nedaug stažuočių kitų šalių piliečiams)
• Turėti universiteto diplomą
• Puikiai mokėti vieną iš oficialiųjų ES kalbų ir labai gerai mokėti antrąją (ne valstybių narių piliečiai privalo labai gerai mokėti anglų, prancūzų arba vokiečių kalbas)
• Pateikti neteistumo pažymą
• Nebūti dirbę ar atlikę praktiką ilgiau nei du mėnesius iš eilės vienoje iš ES institucijų, įstaigų ar agentūrų
• Nebūti apsilankę pažintiniame vizite Europos Parlamento sekretoriate likus bent šešiems mėnesiams iki stažuotės pradžios

Kaip pateikti paraišką:

Teikti paraiškas į Schumano stažuotes galima apsilankius stažuočių paraiškos puslapyje:

• Kiekvienas dalyvis gali pasirinkti ir pretenduoti į ne daugiau kaip tris stažuotes
• Dalyviai, įtraukti į galutinį sąrašą turės pateikti patvirtinamuosius dokumentus, patvirtinančius, kad įrodo paraiškos reikalavimus
• Atrinkti dalyviai el. paštu gaus oficialų priėmimo laišką

Schumano stažuotės trunka penkis mėnesius:

• Paraiškų teikimo laikotarpis į stažuotes, trunkančias spalio 1 d. – vasario 28/29 d., trunka nuo gegužės 1 d. iki 31 d.
• Paraiškų teikimo laikotarpis į stažuotes, trunkančias kovo 1 d. – liepos 31 d, trunka nuo spalio 1 d. iki spalio 31 d.

Schumano stažuotė Europos Parlamento Biure Vilniuje:

Aukštųjų mokyklų absolventai, norintys paraiškas teikti praktikai Europos Parlamento Biure Vilniuje, dalyvauja bendrame atrankos procese, aprašytame aukščiau. Atrinkti atrankos dalyviai atlieka 5 mėnesius trunkančią stažuotę pilnu darbo etatu.

Reikalavimai, svarbūs atrankai į Schumano stažuotę Europos Parlamento Biure Vilniuje:

• Motyvacija darbui ES institucijoje
• Originalus ir tvarkingas prisistatymo (motyvacinis) laiškas, išryškinantis kandidato supratimą apie ES institucijas ir jų veiklą
• Darbo patirtis
• Iniciatyvumas
• Domėjimasis darbu komunikacijos bei ryšių su visuomene srityse

Daugiau informacijos

VDU studentė – apie knygos vertas mainų studijas Briuselyje

„Rinkdamasi šalį „Erasmus+“ mainų studijoms, labai norėjau patekti į Ispaniją ar Portugaliją – dėl išskirtinės architektūros, kalbos ir šilto klimato. Tačiau pavyko išvykti į Belgiją, kurią buvau nurodžiusi tik trečiu savo prioritetu. Nukeliavusi ten supratau, kad tai buvo vienas geriausių sprendimų mano gyvenime. Turbūt knygą galėčiau parašyti, kaip man ten patiko“, – tikina Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Viešosios komunikacijos bakalauro studentė Ugnė Karkazaitė, kuri praėjusį pavasarį pagal „Erasmus+“ mainų programą studijavo Socialinės komunikacijos aukštojo mokslo studijų institute IHECS Briuselyje.

Studentė pasakoja, kad Briuselis jai pasirodė kaip saugus, tarptautiškas miestas, čia netrūko kultūrinių veiklų, verda aktyvus naktinis gyvenimas, gerą įspūdį paliko ir belgiška virtuvė. Komunikacijos studentė pasakoja, kad Belgijos kultūra labai įvairi – ypač Briuselyje, kur gyvena daug iš kitų kraštų atvykusių žmonių. Patys belgai – šilti, malonūs ir, kaip sako gerai žinomas posakis, tikrai ramūs.

„Labai patiko Briuselio gyventojų kultūra, žmonės atviresni ir šiltesni. Geras ir susisiekimas – yra metro, tramvajai, autobusai, traukiniai, tad judėti mieste labai paprasta ir patogu. Patiko aktyvus naktinis gyvenimas – buvau girdėjusi, jog nesaugu, tačiau niekad nepasijutau nesaugiai naktį būdama tiek miesto centre, tiek kituose rajonuose“, – tikina Ugnė, pasidžiaugusi, jog Briuselyje įdomių veiklų netrūksta tiek centre, tiek atokesnėse vietose.

Ugnė Karkazaitė

Neįkainojama patirtis – savanorystė „Raudonajame Kryžiuje“

Dalindamasi įspūdžiais apie pačias studijas, Ugnė sako, kad IHECS jai patiko dėstytojų neformalus, šiltas bendravimas su studentais, nuoširdžios pastangos studentus išmokyti naujų dalykų. Studijos vyko anglų kalba ir buvo gerai pritaikytos tarptautiniams studentams. Pasak merginos, dėstytojai ir studentai sukūrė tikrai jaukią atmosferą. Vienas iš jai ypač patikusių dalykų buvo pilietinis įsitraukimas, kuris reikalavo savanoriauti bent 30 valandų – vienaip ar kitaip padėti žmonėms.

„Mes su drauge nusprendėme padėti benamiams ir pabėgėliams, savanoriavome keliose organizacijose, tarp jų ir „Raudonojo Kryžiaus“. Buvo kartais sunku ir nejauku kalbėtis su benamiais, bet galiausiai tai buvo neįkainojama patirtis. Po savanorystės išmokau vertinti tai, ką turiu, ir nustoti skųstis dėl smulkmenų, nes yra žmonių, kurie tik svajoja turėti tokias problemas, kaip mano“, – pažymi Ugnė, papildydama, kad savanorių buvo nemažai, kartu tai buvo proga ir susipažinti su įvairių kultūrų, skirtingos kilmės žmonėmis.

VDU studentei Briuselyje taip pat patiko garso naratologijos paskaitos, kuriose studentai analizavo įvairius garsus iš filmų, audioknygų ar garso pasakojimų – dėstytojas dalinosi žiniomis, kaip tie garsai padaromi ir padeda pagyvinti, labiau įsitraukti į žiūrimą filmą ar klausomą pasakojimą. Semestro pabaigoje studentai grupėse patys kūrė pasakojimus, kuriuose viską reikėjo apibūdinti naudojant tik garsus.

Briuselis – draugiškas studentams

Sprendimas išvykti keturis mėnesius studijuoti Briuselyje išties pasiteisino, tikina studentė, kuriai įgyta patirtis bus labai naudinga tiek tolesnėse studijose, tiek karjeros atžvilgiu.

„Manau, vien pasiryžimas išvykti į „Erasmus+“ darbdaviui gali parodyti, jog tai žmogus, kuris nebijo iššūkių. Vien paskaitos, kurias turėjau, tikrai aktualios man kaip būsimai komunikacijos specialistei – nuo skaitmeninio marketingo, kur mokėmės ir apie „Google Ads“, iki garso naratologijos, kuri aktuali rengiant turinį socialiniams tinklams. Savanorystė išmokė bendrauti su įvairiais žmonėmis. Taip pat stipriai patobulėjo užsienio kalbų žinios – ne tik anglų, bet ir prancūzų“, – pažymi U. Karkazaitė.

Ugnė Karkazaitė

Mergina pabrėžia, kad Belgijos sostinė yra puikus pasirinkimas studentams, kadangi čia jiems suteikiamos itin patogios sąlygos. „Miestas yra studentui draugiškas – galima gauti nemažai nuolaidų parduotuvėse, kavinėse, baruose. Transporto ar muziejų bilietai yra daug pigesni studentams. Taip pat yra organizacijų, kurios leidžia studentams įsigyti maisto daug pigiau nei įprastose parduotuvėse ar suburiančių tarptautinius studentus, kad šie nesijaustų vieniši“, – Briuselio privalumus vardijo studentė.

Mainų studijos užsienyje – labai atsiperkantis sprendimas

Tarptautiškiausiu Lietuvos universitetu dažnai reitinguose įvertinamas VDU studentams suteikia ypatingas galimybes išvykti į užsienį ir keliems mėnesiams arba net metams išmėginti praktiką ar studijas įvairiuose pasaulio kraštuose – nuo Argentinos, Malaizijos ir Pietų Korėjos iki JAV, Italijos ir Mauricijaus. Galimybe studijoms arba praktikai išvykti į vieną iš gausybės pasaulio institucijų, su kuriomis bendradarbiauja VDU, kiekvienais metais pasinaudoja šimtai universiteto studentų.

Studentus, svarstančius, ar verta išbandyti mainų studijas užsienyje, Ugnė drąsina – tai labai atsiperkantis sprendimas. „Važiuokite ir net nedvejokite! Mano manymu, tai yra vienas iš geriausių dalykų, kuriuos gali patirti jaunas žmogus. ,,Erasmus+“ ne tik suteikia galimybę studijuoti geriausiuose pasaulio universitetuose, bet ir išugdo, ir užaugina kaip asmenybę“, – tikina U. Karkazaitė.

Dalindamasi ateities studijų ir karjeros planais, Ugnė atskleidžia, kad šiuo metu jai svarbiausia sėkmingai parašyti ir apsiginti bakalauro baigiamąjį darbą. Vėlesniuose planuose – studijos Belgijoje.

„Vasarą bandysiu stoti į Briuselio universitetus studijuoti magistrantūroje. Žinoma, iki aplikavimo reikia sutvarkyti labai daug dokumentų, o tai daryti dirbant ir rašant bakalauro darbą yra sunkoka, todėl apie ateities planus per daug dar nešneku“, – šypsosi ji.

Kvietimas į Europos universitetų aljanso T4EU Inovacijų agorą: registracija

Prasidėjo registracija į Inovacijų agorą, kuri vyks Europos universitetų aljanso „Transform4Europe“ strateginės asamblėjos susitikimo metu spalio 21–22 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU). Susitikimo metu taip pat vyks T4EU aukštojo mokslo transformacijoms skirta konferencija ir Pasaulinių partnerysčių forumas. Universiteto bendruomenė ir nacionaliniai bei tarptautiniai partneriai kviečiami registruotis į Inovacijų agorą ir pristatyti technologines ir netechnologines inovacijas, iniciatyvas bei surasti partnerius tolimesniam idėjų vystymui.

Konferencija skiriama tai pačiai temai, kuriai skirtas ir VDU prezidentavimas aljansui šiais metais – tai atsparumas, kuris tapo kritiškai svarbus tiek visuomenės, tiek individo lygmeniu. Konferencija suburs akademinių institucijų lyderius, ekspertus ir studentus bei Europos ir Lietuvos aukščiausio lygio politikus, globalius partnerius, verslo atstovus ir kitus suinteresuotuosius. Atsparumas bus aptariamas skaitmeninių, visuomeninių transformacijų ir kituose kontekstuose. Remiantis konferencijos įžvalgomis, bus parengtas strateginis atsparumo politikos dokumentas.

Tuo pat metu veiks ir T4EU Inovacijų agora – atvira dialogų ir bendradarbiavimo erdvė, kurioje bus pristatytos įvairios atsparumo iniciatyvos visame Europoje. Organizatoriai kviečia stendiniuose ir interaktyviuose pranešimuose pristatyti:

• Novatoriškas švietimo praktikas, mokslinių tyrimų rezultatus;
• Inovacijas, sukurtas bendradarbiaujant su vietos ir globaliais partneriais (pvz., patentus, prototipus, bendrai plėtotas technologijas ar sprendimus ir kt.);
• Atsparumą skatinančias iniciatyvas ir gerovės, valdymo, žinių saugumo bei skaitmeninių transformacijų sprendimus;
• Pokyčius skatinančias ir paveikias jūsų institucijos socialines iniciatyvas.

Kiekvienas T4EU partneris yra kviečiamas pasiūlyti du strateginius globalinius partnerius arba suinteresuotas šalis, kurios taip pat galėtų dalyvauti agoroje. Dalyvavimas T4EU Inovacijų agoroje apima:

• Atskirą stendą arba patalpą (su stalu);
• Matomumą pagrindiniuose renginiuose, kuriuose lankosi aukšto rango svečiai, tarp jų – vyriausybių, ES pareigūnai, akademikai, verslo, pramonės ir NVO atstovai;
• Plakatinę parodą arba geriausių praktikų vaizdo įrašų demonstravimą;
• Techninę pagalbą pagal pareikalavimą (įrangos prieinamumas aptariamas individualiai).

Pagrindinėje konferencijos erdvėje VDU bus įrengta iki 30 demonstracinių erdvių, užtikrinant didelį tarptautinį matomumą ir ryšių užmezgimo galimybes.

Registracija ir daugiau informacijos el. paštu: kateryna.horiunova@vdu.lt.  

VDU absolventams – paskutinė galimybė pildyti paraiškas „Erasmus+“ absolventų praktikai

VDU studentai, baigiantys studijas šį semestrą, kviečiami nepraleisti paskutinės galimybės pasinaudoti „Erasmus+“ absolventų praktikos programa, apimančia ES/EEE šalis. Atrankos dokumentus galima teikti iki 2025 m. gegužės 31 d.

Trumpai apie „Erasmus+“ absolventų praktiką

• Praktiką galima atlikti bet kurioje ES/EEE šalyje.
• Praktika turi būti įgyvendinta per 12 mėnesių po studijų baigimo.
• Praktikos laikotarpis – nuo 2 iki 4 mėn.
• Suteikiama „Erasmus+“  stipendija, padengianti kelionės ir dalį pragyvenimo išlaidų.
• Tai puiki galimybė praplėsti akiratį, užmegzti ryšius ir stiprinti savo profesinę kryptį.

Daugiau informacijos bei atrankos kriterijai

Prasidėjo registracija į tarpuniversitetinius pasirenkamuosius studijų dalykus (modulius) Kauno universitetuose

Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų ir Lietuvos sporto universitetai jau ketverius metus bendradarbiauja ir siūlo studentams pasirinkti bei 2025–2026 mokslo metais nemokamai studijuoti tarpuniversitetinius studijų dalykus (modulius) kitame universitete.

Nauji moduliai leis praturtinti savo studijas naujomis patirtimis, išklausyti dalyką, kuris nėra tiesiogiai susijęs su studijuojama studijų programa bei mokytis drauge su kito universiteto studentais. Įgytos naujos žinios padės praplėsti asmenines ir profesines kompetencijas, suteiks papildomų karjeros perspektyvų.

Pasirenkamąjį dalyką studijuosite klausytojo statusu ir pagal savo universiteto vidaus tvarką turėsite galimybę jį pateikti studijų rezultatų įskaitymui. Klausytojo sutarties sudarymas ir studijų dalyko klausymas yra nemokamas.

Registracijos anketa. Registracija vykdoma iki 2025 m. gegužės 30 d. Registruojantis naudokite savo universiteto el. pašto adresą. Vietų skaičius ribotas.

Dalykų sąrašas. Prieš pasirenkant studijų dalyką, susipažinkite su jo aprašu ir įvertinkite, kuriame semestre (rudens ar pavasario) jis bus dėstomas. Pasirinkti galite vieną dalyką, atitinkantį Jūsų studijuojamą studijų pakopą ir dėstomą kitame universitete.

VDU Studijų departamentas

El. paštas: sd@vdu.lt