Darbo pasiūlymai

Praktikos pasiūlymai

Savanorystės pasiūlymai

Prasideda trečiasis „Erasmus“ praktikos konkursas

VDU Tarptautinių ryšių departamentas (TRD) skelbia antrąjį konkursą studentų ir būsimų absolventų „Eramus+“ praktikai 2019 – 2020 m. m. Atrankos dokumentus galima siųsti iki 2020 m. balandžio 12 d.

Praktikos laikotarpis – nuo 2 iki 6 mėn. (su galimybe prasitęsti praktiką)

Atrankose gali dalyvauti dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai, kurie esamoje studijų pakopoje (kurioje dabar mokosi ir kurioje studijuodami planuoja vykti į praktiką) nėra išnaudoję daugiau kaip 10 mėn. (vientisųjų studijų studentai – 22 mėn.) Erasmus studijų / praktikos laikotarpio.

Dokumentai atrankai

Atrankos dokumentai Erasmus+ studentų praktikai:

Atrankoje gali dalyvauti I–III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai. Praktika turi baigtis iki 2019 m. rugsėjo 20 d. (paskutiniojo kurso studentų praktika turi baigtis iki bandomųjų gynimų).

Atrankos dokumentai Erasmus+ absolventų praktikai:

Atrankoje gali dalyvauti I – III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų paskutinio kurso studentai. Praktika gali prasidėti tik po studijų baigimo (diplomo įgijimo) ir turi baigtis per vienerius metus nuo studijų baigimo datos.

Pirmenybė atrankoje suteikiama:

  • Studentams, kurių studijų programoje yra numatyta praktika;
  • Studentams, kurie pirmą kartą dalyvaus „Erasmus“ praktikos mobilume.

Atrankos kriterijai

  • studento motyvacija;
  • geros užsienio kalbos, kuria bus atliekama praktika, žinios;
  • praktikos atitikimas studijų programai;
  • studento darbo, studijų, stažuočių, dalyvavimo tarptautiniuose akademiniuose projektuose, visuomeninėje veikloje patirtis užsienyje ir Lietuvoje;
  • dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai. Visų pakopų pirmojo kurso studentams: pirmojo semestro mokymosi rezultatai, neturint – bakalauro / magistrantūros diplomo priedėlyje atsispindintys mokymosi rezultatai.

Atrankos kriterijų eiliškumas nėra apibrėžtas. Fakultetai turi teisę nustatyti, viešai paskelbti ir atrankos metu taikyti atskirą kriterijų eiliškumą bei papildomus kriterijus.

Atrankos rezultatai bus skelbiami VDU tinklapyje, skelbimų lentoje, taip pat kiekvienas atrankoje dalyvavęs studentas, bus informuotas el. paštu 2020 m. balandžio 20 d.

Daugiau informacijos

VDU tarptautinių ryšių departamentas taip pat kviečia dalyvauti internetiniame seminare: „Erasmus Skills: discovering the benefits of studying in the EU“, kurio metu sužinosite daugiau apie „Erasmus+“ mainų teikiamą naudą.

Registracija į seminarą
Seminaro internetinis puslapis

Tarp perspektyviausių – darbai, susiję su klimato kaita ir maistu

Šalies abiturientams sparčiai artėja lemiamų apsisprendimų metas, kokiu keliu eiti toliau, o didžiuosiuose miestuose jau prasideda ir aukštųjų mokyklų studijų mugės. Jų metu universitetai bei kolegijos moksleiviams siūlo dešimtis studijų krypčių ir šimtus programų.

Sparčiai besivystančiame pasaulyje jaunam žmogui šiandien išsirinkti studijas nėra lengva – gali būti, kad po penkerių ar dešimties metų jų darbo vietą užims robotas arba šiandien dar net neišrasta technologija. Vis dėlto, ekspertai prognozuoja, kad tikrai neapsiriks tie, kurie savo ateitį susies su klimato kaita ir augančios žmonijos populiacijos aprūpinimu saugiu maistu.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos kancleris prof. Antanas Maziliauskas pastebi, kad dabartinė bręstanti jaunuolių karta turi daug daugiau žinių nei ankstesniosios ir labai jautriai bei aktyviai reaguoja į tai, kas vyksta pasaulyje.

„Į aukščiausias pasaulio tribūnas prasiveržusi ir vienminčių minią subūrusi Švedijos aplinkosaugos aktyvistė Greta Thunberg taip pat tėra tik šešiolikmetė. Būtent moksleivija šiandien sprendimus priimančius politikus aktyviausiai ragina klausyti mokslo nuomonės, atsižvelgti į faktais grįstus argumentus, atskleidžiančius, dėl kokių priežasčių planetai iškilo realus pavojus. O jei moksleiviams tai rūpi, vadinasi, jie yra teisingame kelyje, ir mūsų užduotis užtikrinti, kad pasirinkę vieną ar kitą profesiją, kryptingą karjeros kelią, jie turėtų daug erdvės kūrybai ir savo indėliui sprendžiant opiausias žmonijos problemas“, – sako A. Maziliauskas.

Profesoriaus teigimu, vienas iš svarių argumentų, renkantis profesiją, šiandien galėtų būti  pasaulio vizionierių prognozės, sakančios, kad naujų technologijų era  ateina vidutiniškai kas 50 metų. Šiuo metu vis dar tęsiasi informacinių technologijų laikmetis, tačiau nuo 2030-ųjų prasidės nauja – biologinių technologijų – era. Diskusijos jau vis labiau intensyvėja apie technologijas, kurios leistų atsisakyti iškastinių gamtos išteklių – naftos, dujų, akmens anglies.

„Ateityje aukštos pridėtinės vertės produktus turėsime gaminti iš biologinių išteklių, sugebėdami nepažeisti jų balanso. Europos Sąjungos bioekonomikos plėtros strategijoje taip pat numatyta, kad biologiniai ištekliai užims vis didesnę gamybos dalį. O tai reiškia, kad nauja erdvė veriasi žemės ūkio mokslui, agroindustrijoms, biosistemų valdymui, taikomajai ekologijai, miškininkystei, žaliajai energetikai“, – teigia pašnekovas, pastebėdamas, kad per artimiausius 10 metų žemės gyventojų skaičius padidės dar milijardu. Visus šiuos žmones reikės išmaitinti, o tai – dar vienas rimtas argumentas galvojant apie ateities profesijas.

Jau šiuo metu konstatuojama, kad vienas didžiausių aplinkos teršėjų yra maisto gamintojas – žemės ūkis. Todėl reikės spręsti, kaip jame apriboti anglies dioksido išmetimus į atmosferą, augant gamybos apimtims ir valgytojų skaičiui, įveikti ydingą maisto švaistymo įprotį, nes šiuo metu milžiniški maisto kiekiai prarandami ne tik dėl neatsakingo vartojimo, bet ir perdirbimo, logistikos ar prekybos grandyse.

„Veiklos visose šiose srityse taip pat bus neabejotinai perspektyvios“, – prognozuoja prof. Antanas Maziliauskas. VDU Žemės ūkio akademijos kancleris atkreipia dėmesį, kad ne mažiau tikslinga savo ateitį sieti ir su vandens bei žemės inžinerija, nes žmonijai jau yra iškilęs iššūkis sugebėti valdyti senkančius vandens ir žemės išteklius. Galbūt Lietuvoje tokių problemų kol kas mažiau, tačiau gebėjimas jas spręsti atveria kelius į pasaulinę darbo rinką.

„Šiandien išties sunku nuspėti, ką veiksi po kelerių metų, nes darbo pobūdis sparčiai besikeičiančiame pasaulyje neišvengiamai keisis. Todėl, mano manymu, renkantis profesiją svarbiausia yra galvoti apie tai, kas patinka, kas jautru tau pačiam ir kurioje srityje norėtųsi save realizuoti.  Nes dirbdamas žmogus laimingas gali jaustis tik tada, kai darbinė veikla atitinka jo vertybes. Jei šios vertybės yra nešvaistyti savo laiko ir planetos, puiku – belieka žengti pirmyn, pasirinkti perspektyvią studijų programą ir siekti savo tikslų. Tobula, kai tie tikslai dar ir daro pasaulį geresniu“, – reziumuoja ilgametę mokslinio ir pedagoginio darbo patirtį visame pasaulyje sukaupęs profesorius A. Maziliauskas.

Šaltinis: vdu.lt

Sėkmė programavime pasiekiama nuolatos eksperimentuojant

Informacinės technologijos (IT) mūsų gyvenime jau apsigyveno seniai ir trauktis nežada. Su informatika susijusių specialybių populiarumas vis dar auga. Nors galima išgirsti nuomonių, kad šioje srityje specialistų turime daug, bet šią sferą profesionaliai išmanančių trūksta. Apie IT žinių reikalingumą, programavimą, padėtį mokyklose ir į klausimą, kokių savybių reikia paklausiam programuotojui, atsako VDU Informatikos fakulteto Taikomosios informatikos katedros lektorius Vytautas Barzdaitis.

Kodas – programavimo pasekmė

V. Barzdaitis sako, jog programavime svarbiausia yra gebėti išanalizuoti uždavinį ir jį suskaidyti į daug mažų etapų, o juose analizuoti loginius sąryšius, kurti sekas ir tik tada parašyti jį tam tikra kalba, kitaip tariant – koduoti. Kaip ir bet kuri pasaulio kalba, programavimas turi tam tikras savo dalis, žodyną bei sintaksę, jame daug angliškų žodžių, kuriuos galiausiai reikia mokėti tinkamai sudėti. Tokiais pačiais principais vadovaujamės ir šnekėdami – tik laikydamiesi tam tikrų kalbos taisyklių galime suprasti vienas kitą.

„Kad teisingas kodas gimtų, reikia daug nuveikti – būtina turėti loginį mąstymą“, – teigia VDU lektorius ir pateikia pavyzdį: „Įsivaizduokite, kad su draugų kompanija atvykstate į mažą salą ir nusprendžiate, jog vakarienei norite picos, tačiau niekas nežino, kur eiti ją pirkti. Norint tai išsiaiškinti, reikia išspręsti ne vieną uždavinį: kur galėtų būti picerija, kokias picas mėgsta draugai, kokia valiuta mokėsite, reikės eiti ar važiuoti. Prireiks išspręsti daug mažų uždavinių, kad gautumėte vakarienę, taip veikia ir programavimas“, – pasakoja dėstytojas.

Lietuvių požiūris į programavimą

„Mitą, jog programavimu gali užsiimti tik ypač daug laiko praleidžiantys prie kompiuterio, reikėtų paneigti“, – teigia V. Barzdaitis. Lektorius tikina, kad šiais laikais programuotojas tikrai neprivalo tūnoti prie kompiuterio. Užsiimdamas kita veikla, jis gali mintyse susikurti strategijas, o prisėdęs prie kompiuterio imti ir jas įgyvendinti.

Vis daugiau programuotojų ateina iš kitų specialybių arba derina net kelias profesines sritis. V. Barzdaitis pripažįsta, kad būti programuotoju nėra lengva, bet lygiai taip pat sunku būti profesionaliu kompiuterinių žaidimų žaidėju, teisininku ar gydytoju. „Svarbiausia, kad žmogus tai darytų savo noru, o ne todėl, kad kažkas jam patarė ar liepė to imtis“, – konstatuoja jis ir priduria, kad jeigu žmogus jaučia malonumą kurdamas, jam patinka generuoti naujas idėjas, jis nebijo klysti ir nori taisyti bei mokytis iš savo klaidų – tuomet programuoti gali išmokti visi. „Programavime lengvai ir iš pirmo karto įgyvendinti sumanymą sunkiai pavyksta, bet reikia norėti ieškoti sprendimo būdų“, – mintimis dalijasi V. Barzdaitis. Pagrindinėmis savybėmis, kurių reikėtų programuotojui, dėstytojas įvardina kantrybę, loginį mąstymą ir norą eksperimentuoti.

Mokyklose informatikai skiriama per mažai dėmesio

„Peikti paties švietimo mokyklose nereikėtų, bet labai girti irgi negalima“, – nuomonę išsako dėstytojas. V. Barzdaitis mano, jog programavimu galėtų užsiimti jau 6-7 klasių moksleiviai, nes tokio amžiaus vaikai yra guvūs, norintys bandyti bei nebijantys klysti. „Paskui, po kelerių metų, mokyklinė rutina tuos vaikus „aplaužo“ ir jie pradeda bijoti eksperimentuoti, jie nebenori įgyti naujų žinių, kurios pasiekiamos šiek tiek sunkesniu keliu“, – apgailestauja ilgametis VDU dėstytojas. Pasak lektoriaus, prie to gali prisidėti ir pati mokyklos atmosfera. Kartais mokytojų sakomi žodžiai, tokie kaip „čia bus sunku, to nedarykite – jums tai nepavyks“, turėtų būti nevartotini, nes vaikams kiekvienas neigiamas žodis, supeikimas įstrigs ilgam ir galiausiai jie nieko nebenorės daryti.

Informatikos sritis labai plati, todėl reikėtų moksleiviams suteikti kuo daugiau informacijos apie ją. Šiandien mokyklose programavimo kalbą „C++“ turėtų pakeisti naujesnės, tokios kaip „Python“ ar „JavaScript“. Jos naudojamos užsienio šalių mokyklose, moksleiviai jas lengviau ir greičiau perpranta. Galbūt tai padrąsintų juos pasirinkti informacinių technologijų pamokas vyresnėse klasėse.

Be to, tėvai namuose neturėtų drausti vaikams žaisti kompiuterinius žaidimus. V. Barzdaičio įsitikinimu, tokiu būdu jie ugdosi loginį mąstymą, nes žaidimuose norint įvykdyti užduotį paprastai reikia išskaidyti ją į mažesnes dalis ir nuolatos galvoti, kaip kažką geriau padaryti. Į tokius žaidimus galėtų įsitraukti ir tėvai. Pasakyti vaikui „Nežaisk“ – paprasta, bet ar visada yra pasiūloma alternatyva? „Žinoma, reikia nepamiršti, kad gilesnį mąstymą privaloma ugdyti ir kitais būdais, bei padėti vaikams jį panaudoti gyvenimiškose situacijose“, – priduria dėstytojas. 

Galimybių spektras

Pasakodamas apie VDU Informatikos sistemų studijas lektorius sako, kad universitete nuolatos kažkas keičiasi, tobulėja. Informatika nėra tas dalykas, kurį padedi ant stalo ir leidi jam dulkėti, jį reikia nuolatos atnaujinti. Tokį ritmą diktuoja kiekvieną dieną besikeičiančios, atsirandančios naujos technologijos.

VDU mokslininkas pastebi, kad universitete daugėja atvejų, kai į informatikos sistemų studijų programą įstoja ne tik neseniai dvylika klasių baigę jaunuoliai, bet ir kitą kvalifikaciją turintys asmenys, norintys save atrasti IT srityje. V. Barzdaitis pabrėžia, kad universitetinis išsilavinimas programuotojui labai padeda, nes būtent čia galima įgauti daug platesnį mąstymą, geriau suvokti pasaulį, o į tai dėmesį tikrai atkreipia ir darbdaviai.

Dėstytojas sako, kad jau pirmoje paskaitoje pirmakursius perspėja, jog iš visų esamų studentų tikrai ne visi bus programuotojai. Kiti gali tapti puikiais testuotojais, projektų ar produktų vadovais, atsakingais už įmonės resursų optimizavimą. V. Barzdaitis atskleidžia, kad daug karjeros galimybių dabar galima rasti vizualų kūrimo srityje.

IT žinių testo galimybės

Kompiuterinis raštingumas, pasak lektoriaus, yra privalomas, nes gyvename tokiais laikais, kai kartais pirmi ryte pasakomi žodžiai gali būti „hey my personal assistant“ (pvz., „Google“, „Apple“, „Alexa“, ar automobilių „Tesla“ bei „Škoda“), o išmanyti, kaip tinkamai užduoti klausimą tokiam asistentui, taip pat reikia žinoti.

„Primityviai kalbant, tai kompiuterinio raštingumo testas, kuris atrenka studentus pagal turimas žinias, į kokį lygį eiti mokytis IT dalyko. To reikia ir tai pravers ateityje, nes darbdavys, matydamas, kad studentas baigė VDU, žinos, jog jis tikrai turi reikiamas tiek anglų kalbos, tiek ir kompiuterinio raštingumo žinias“, – apie VDU studentų išskirtinumą pasakoja lektorius.

Šaltinis: vdu.lt

PATARIMAI: svarbiausi žingsniai ieškant svajonių darbo

Darbo paieška gali atrodyti labai ilgas ir varginantis procesas, tačiau viskas daug paprasčiau nei atrodo. Galbūt, dėl idealiai tau tinkančio darbo teks truputį pakovoti, bet tinkamai išnaudojant turimus gabumus, pomėgius ar veiklas, ilgai lauktas rezultatas garantuotas. Taigi, dalinamės patarimais, kurie padės suprasti, kokio darbo norėtum, kaip parengti konkurencingą CV ir sėkmingai dalyvauti darbo pokalbyje dėl svajonių darbo.

Pažink savo prigimtis ir išsikelk tikslus

Esminis žingsnis – savęs pažinimas ir savo norų bei interesų išsigryninimas. Labai svarbu būti atviru pačiam sau ir nebijoti kritiškai, nuosekliai ir atidžiai pažvelgti į savo bruožus, kompetencijas, intelektus.

Savo tikslų kūrimo procese pravartu panaudoti SMARRT įrankį, kuris padės svajones paversti pasiekiamais tikslais. SMARRT reiškia, jog tavo išsikeltas siekis turi būti: konkretus (angl. specific), pamatuojamas (angl. measurable), priskirtas konkrečiam žmogui (angl. assignable), ambicingas, bet realistinis (angl. realistic), įdomus tau pačiam, bet orientuotas į tam tikrą viziją, o ne tik į atliekamą veiksmą (angl. relevance), apibrėžtas konkrečiame laike (angl. time).

Na, o tam, kad geriau išgrynintum savo įgūdžius, gali naudoti gebėjimų ir kompetencijų lenteles, esančias mūsų puslapyje, karjeros planavimo skiltyje.

Panaudok turimą patirtį

Įvairūs projektai, kūrybiniai darbai, tyrimai ar kitos veiklos, kurias esi atlikęs, yra neįkainojama bei unikali patirtis ieškant darbo.

Nepamiršk, kad studijos – tai ne tik diplomas, bet ir visas kelias iki jo – jei studijų praktikos,  savarankiškų užsiėmimų ar tyrimų metu įgijai žinių ir gebėjimų reikalingų konkrečiai darbo vietai, būtinai užsimink apie tai. Ši patirtis turi atsispindėti ir tavo CV bei motyvaciniame laiške.

Savanorystė ar veikla nevyriausybinėse organizacijose – milžiniškas privalumas. Universitete veikia daugybė skirtingų organizacijų, į kurių veiklas įsitraukęs ugdai savo kūrybinius gebėjimus bei mezgi pažintis, kurios yra be galo vertingos net ir užvėrus organizacijos duris. Taigi, ruošdamas savo gyvenimo aprašymą nepamiršk paminėti, kokiuose seminaruose, mokymuose esi dalyvavęs ar pats juos vedęs, su kokiais renginiais ar rėmėjais esi dirbęs, kokius reikšmingus iššūkius išsprendei ar atradai kažką naujo – tai parodys tavo iniciatyvumą ir veiklumą. Kai kandidatuoji į konkrečią darbo, praktikos ar savanorystės vietą, informaciją savo gyvenimo aprašyme pateik taip, kad ji atitiktų skelbime nurodytus reikalavimus.

„Pasimatuok“ skirtingas specialybes

Tam, kad rastum veiklą, kuri tau yra pati mėgstamiausia, išbandyk keletą skirtingų krypčių. Tai nereiškia, kad įsidarbinęs į vieną darbo vietą ją nuolat turėtum keisti kita, bet studijų laikotarpiu gali leisti sau aplankyti kuo daugiau skirtingų praktikos vietų, kurios atskleis, kokias savo savybes geriausiai moki derinti, koks darbas pamaitina ir išlaisvina tavo turimas prigimtis. Taip pat, gali pasinaudoti savanoriškos praktikos galimybe, kuri leis praplėsti savo patirčių ratą, išbandyti naujas sritis, kurių tavo studijų programa neapibrėžia.

Neretai tinkamai pasirinkta praktikos vieta ateityje tampa ir darbo vieta, tad kviečiame užsukti ir pasižvalgyti po mūsų paruoštą Praktikų ir savanorystės katalogą. Na, o jeigu turi daugybę pomėgių ir galvoji, kur kiekvienam iš jų gauti daugiau patirties, siūlome pasinaudoti nemokama karjeros mentorystės platforma, kuri yra paremta žinių ir patirties perdavimu. Susiradęs sau mentorių, pagal tave dominančią specifiką, gali semtis žinių ir puoselėti savo pomėgius, kurie ateityje padės užtikrinti išsvajotą darbo vietą.

Tinkamai pasiruošk

Prieš kandidatuojant į tam tikrą darbo vietą – svarbu sutvarkyti savo gyvenimo aprašymą, motyvacinį laišką bei pasiruošti darbo pokalbiui. Informaciją apie savo patirtis ar turėtus darbus gyvenimo aprašyme pateik chronologiškai, neišsiplėsk, tačiau paminėk esminę informaciją, kuri būtų orientuotą į konkrečią darbo vietą (svarbiausius punktus gali išryškinti). Venk gramatinių ar skyrybos klaidų bei per didelės apimties – 1-2 puslapių pilnai užtenka. Motyvaciniame laiške atskleisk savo unikalumą, kūrybiškumą ir nepersistenk – tegu jis būna lengvai skaitomas, suprantamas bei nekartojantis CV esančios informacijos. Tiesa, nepamiršk, kad prieš kiekvieną pokalbį įmonės atidžiai peržvelgia ir tavo socialinius tinklus, tad tinkamai juose reprezentuok save.

Na, o prieš darbo pokalbį nepamiršk pasidomėti pačia organizacija, pasirepetuoti namuose ir gerai apgalvoti tai, kodėl būtent ši vieta ir ką gali jai duoti. Parodyk iniciatyvumą, žingeidumą ir pasitikėjimą savimi. Daugiau informacijos, kaip paruošti CV, motyvacinį laišką ir dalyvauti darbo pokalbyje rasi čia.

Taigi, nebijokite bandyti, ieškoti ir tyrinėti – įdėjęs pastangų tikrai rasi tai, ko ieškai, o kilus klausimams registruokis į konsultacijas VDU Karjeros centre.

GALIMYBĖS: Naujas Praktikų ir savanorystės katalogas VDU studentams

Ieškai praktikos ar savanorystės vietos?

Tuomet kviečiame peržvelgti ką tik pasirodžiusį, jau vienuoliktą kartą leidžiamą, VDU Praktikų ir savanorystės katalogą VDU studentams. Šiame kataloge rasite įmonių, valstybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų praktikų bei savanoriškos veiklos pasiūlymus.

Kataloge rasite automatinį turinį, todėl užteks paspausti ant įmonės pavadinimo, kad pamatytum jos pasiūlymą (-us).

SEKITE NUORODĄ:

PRAKTIKŲ IR SAVANORYSTĖS KATALOGAS NR. 11 / GRUODIS, 2019.

Tikimės, kad šis katalogas padės susirasti praktikos vietą arba išbandyti save savanoriškoje veikloje, taip skinantis kelią į darbo rinką!

Daugiau informacijos:

VDU Karjeros centras

Adresas: S. Daukanto g. 27-301, LT-44249 Kaunas

Telefonas: +370 37 327 983

El. paštas: karjera@vdu.lt

VDU studentiškoms organizacijoms skelbiamas konkursas jų veikloms organizuoti

VDU Studentų reikalų departamentas skelbia 2020 m. pagrindinį studentiškų universiteto organizacijų paramos konkursą.

Vytauto Didžiojo universitetas remia studentų organizacijas paramos konkurso būdu kasmet skirdamas tikslinę paramą, kuria siekiama skatinti bei puoselėti studentų iniciatyvas ir veiklas, plečiančias bendradarbiavimą ir žmogiškųjų išteklių potencialą, kuriančias ar plėtojančias mokslo, meno, studijų organizavimo, kultūrines, visuomenines, sporto, pilietines bei kitokio pobūdžio iniciatyvas, taip garsinančias universiteto vardą.

Universiteto organizacijoms skiriamai paramai gauti gali pretenduoti tik studentiškos universiteto organizacijos, t. y. universiteto organizacijos, kurios, vadovaujantis VDU organizacijų įteisinimo ir jų veiklos aprašo nustatyta tvarka, yra įgijusios universiteto organizacijos statusą, o ne mažiau kaip du trečdaliai jų tikrųjų narių yra studentų statusą universitete turintys asmenys.

Universiteto parama yra skiriama projektų paraiškų konkurso būdu, atsižvelgiant į šias prioritetines veiklos kryptis:

  1. Socialiai atsakingo universiteto kūrimas
  2. Tarptautiškumo skatinimas
  3. Veiklų, susijusių su mokslu, menu ir studijomis, inicijavimas
  4. Santykių su universiteto bendruomenės nariais palaikymas ir plėtojimas
  5. Veiklų susijusių su studentų interesais ir jų atstovavimu koordinavimas

2020 m. horizontalusis prioritetas

Įvairios veiklos susijusios su Universiteto bendruomenės integracija, santykių palaikymu ir plėtojimu visose prioritetinėse veiklos kryptyse – papildomai skatinamos ir remiamos. Šios veiklos turi sieti VDU bendruomenės integralumą po susijungiminiu laikotarpiu, todėl į jas turi būti įtraukti VDU bendruomenės nariai iš Žemės ūkio ir (ar) Švietimo akademijos.

2020 m. pagrindinio projektų konkurso paraiškų teikimo terminai ir sąlygos:

  • Paraiškas organizacijos privalo pateikti iki 2020 m. vasario 15 d. 23:59 val. elektronine versija, esant techninėms kliūtims, atsiųsti el. paštu studentas@vdu.lt (nepateikus paraiškos el. versijos ir pareiškėjo deklaracijos iki nurodyto termino, paraiška nebus priimama ir vertinama);
  • projekto paraiškoje nurodytos veiklos gali būti įgyvendintos laikotarpyje nuo 2020 m. kovo 1 d. iki gruodžio 1 d.;
  • organizacija gali teikti tik 1 (vieną) projekto paraišką į vieną prioritetinę veiklos kryptį;
  • teikiant projektus į I, II, III, IV prioritetinę veiklos kryptį, negalima teikti į V prioritetinę veiklos kryptį ir atvirkščiai;
  • Minimali vienam projektui iš universiteto prašoma paramos suma teikiant projektus į I, II, III, IV prioritetinę veiklos kryptį negali būti mažesnė nei 300 eurų (trys šimtai eurų, 00€), maksimali suma neturi viršyti 1200 eurų (vienas tūkstantis du šimtai eurų, 00 €)

Organizacijoms norinčioms gauti universiteto teikiamą paramą, privaloma pateikti:

Daugiau informacijos

Daugiau informacijos apie projektų paraiškų teikimo ir kitus su konkursu susijusius klausimus teikia:

  • Studentų centras (Studentų reikalų departamentas)
  • Adresas S. Daukanto g. 27-206, LT-44249 Kaunas
  • Telefonas (8 37) 751175
  • El. paštas studentas@vdu.lt

Tarptautinės savanorių dienos metu apdovanoti VDU savanoriai

Gruodžio 5 d. visame pasaulyje minima Tarptautinė savanorių diena. Minint šią dieną, buvo įvertinti ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) savanoriai. Antrus metus iš eilės vykstančiame, šventiniame savanorių padėkos vakare savanoriams bei mentoriams buvo įteikiamos statulėlės bei padėkos už aktyviai vykdomą veiklą.

Vakaro metu buvo paskelbtos 7 nominacijos. Pirmoji nominacija buvo susijusi su šiais metais VDU, bendradarbiaujant su Izraelio ambasada ir Vilniaus universitetu, pradėtu vykdyti studentų savanorystės-mentorystės projektu „Kelrodė žvaigždė“. Projekto tikslas – kviesti studentus tapti savanoriais ir padėti prasčiau besimokantiems ar socialinėje atskirtyje gyvenantiems 3-6 klasių moksleiviams. Nominaciją paskelbusi VDU Tarptautinių ryšių prorektorė Ineta Dabašinskienė, ją įteikė „Ryškiausiai Kelrodei žvaigždei“ – Skaistei Gaižutytei. Antrąją nominaciją „Metų savanoris“ pristatė VDU rektorius Juozas Augutis, o apdovanojimas atiteko Indrei Baltakytei, kuri surinko daugiausiai savanoriavimo valandų universitete. Trečioji vakaro nominacija „Tarptautinių studentų draugas“ buvo skiriama atsižvelgiant į Tarptautinių ryšių departamento (TRD) komentarus bei užsienio studentų atsiliepimus apie geriausią užsieniečių mentorių, kuris padeda iš svetur atvykusiems studentams integracijos procese. VDU TRD direktorė Ilona Kazlauskaitė apdovanojimą įteikė Vitai Stankaitytei. Ketvirtąją nominaciją „Iniciatyviausias mentorius“ pristatė VDU Studentų centro vyresnioji specialistė Jūratė Vietaitė. Apdovanojimas atiteko žmogui, kuris buvo aktyviausias mentorystės laikotarpiu – Deimantei Rūtėnaitei. Penktasis, „Metų mentoriaus“, apdovanojimas buvo pristatytas praėjusių metų nugalėtojos šioje kategorijoje – Neringos Barauskaitės. Apdovanojimą laimėjo Jolanda Marčiukonytė, kuri atsižvelgiant į pirmakursių apklausą ir administracijos pastebėjimus, buvo pripažinti kaip iniciatyviausia ir pareigingiausia pirmakursių mentorė. „Metų naujoko“  apdovanojimą įteikė praėjusiais metais iniciatyviausia naujoke pripažinta Indrė Baltakytė, o šiemet apdovanojimas atiteko Ievai Kulkytei. Paskutinę Savanorių padėkos vakaro nominaciją „Iniciatyviausias savanoris“ pristatė VDU Studentų reikalų departamento direktorius Mantas Simanavičius, o statulėlė atiteko aktyviausiai į savanorystę 2019 m. įsitraukusiai Severinai Šeštokaitei.

Vakaro metu renginio dalyviams pasirodymus dovanojo VDU Solo latino šokių grupė bei akordeonistai Algirdas Vaičaičis ir Dominykas Zubrickas. Jaukią atmosferą vakaro metu kūrė ir gera nuotaika dalinosi vakaro vedėjas Laurynas Nikelis.

Dėkojame visiems VDU savanoriams už skiriamą laiką, prasmingus darbus ir iniciatyvą!

VDU studentų ir absolventų nuomonė apie pasirengimą darbo rinkai

2019 m. gegužės-birželio mėn. buvo vykdomos dvi apklausos: VDU studijas baigiančiųjų apklausa (EXIT) bei 2018 m. studijas baigusių VDU absolventų apklausa (absolventų apklausa 1 m. po studijų baigimo).

EXIT apklausoje aktyviai dalyvavo bakalauro, magistrantūros, vientisųjų ir profesinių studijų studentai. Apklausoje buvo aiškinamasi, kiek jų įgijo darbo patirties studijų laikotarpiu, kiek ir kokio pobūdžio darbus dirbo apklausos vykdymo metu, koks jų buvo mėnesinis atlyginimas. Nedirbančių respondentų klausta, ar turi darbo patirties, ar ieško/ ieškos darbo. Visų apklausos dalyvių buvo prašoma pareikšti nuomonę apie tai, kas buvo naudingiausia rengiantis darbo rinkai ir įvertinti VDU indėlį. Respondentai taip pat nurodė, kiek yra patenkinti savo karjeros situacija.

2018 m. studijas baigusių, t. y. praėjus vieneriems metams po studijų baigimo, bakalauro, magistrantūros, vientisųjų ir profesinių studijų absolventų apklausoje buvo prašoma pareikšti savo nuomonę apie pasirengimą profesinei veiklai, atsakyti į keletą klausimų apie dabartinę karjeros situaciją.

Kviečiame susipažinti su apibendrintais VDU baigiančiųjų studijas (EXIT) ir 1 m. po studijų baigimo absolventų apklausos rezultatais. Šiuos rezultatus siūlome pasitelkti planuojant ir tobulinant studentų ir absolventų karjeros planavimo veiklas.

Detalesnius apklausų rezultatus akademinių padalinių lygmeniu galima rasti Outlook’o viešųjų aplankų „Karjeros stebėsena“ skiltyje.

Daugiau informacijos teikia VDU Karjeros centras, el. paštas karjera@vdu.lt, tel. (8 37) 327 983 (vidaus 4607).

 

Ar daugės moterų IT srityje?

Didesnėje dalyje informatikos studijų programų merginos tesudaro 20 proc. ar net mažiau studentų. „Nuobodu“, „sunku“, „neįdomu“ – tokius pasiteisinimus jau seniai girdi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Informatikos fakulteto dekanė prof. Daiva Vitkutė-Adžgauskienė ir kiekvieną jų gali lengvai paneigti. Informatikos pagrindus įgijusi tada, kai dar tik pradėjo atsirasti pirmieji personaliniai kompiuteriai, buvusi tarp pradininkų, kuriant ir pristatant pirmąsias interneto ir skaitmeninio mobilaus ryšio technologijų paslaugas Lietuvos rinkai, profesorė įsitikinusi, jog informatika – tai įdomi, įvairiapusė veikla, dažnai klaidingai siejama vien su rutininiais programavimo darbais.

Apie tai, kodėl moterų gretos IT srityje pradėjo retėti maždaug nuo 1984-ųjų metų, ką padarė ir turėtų padaryti ugdymo įstaigos, kad ši statistika keistųsi, ir kaip panaudoti tinkamus įrankius ir gerąsias praktikas, kad programavimo mokymas būtų įdomus – išsamiame ir šiandien reikalingame pokalbyje su prof. D. Vitkute-Adžgauskiene.

– Inžinieriaus matematiko diplomą su pagyrimu gavote KTU Skaičiavimo technikos fakultete. Ar čia ir buvo pamatas Jūsų informatikės karjeros startui? Kaip vertinate tuometines studijas, ypač kai dabar galite situaciją palyginti iš kitos barikadų pusės?

– 1985 metais ši studijų programa vadinosi „Taikomoji matematika“. Ji buvo šiandieninių informatikos studijų programų pirmtakė. Joje be programavimo ir informacinių technologijų teko studijuoti ir nemažai matematikos dalykų, tad studijos padėjo įgyti ir teorinių, ir praktinių informatikos žinių. Tiesa, personalinių kompiuterių laikmetis dar buvo tik beprasidedąs, tai programavimo praktika buvo susijusi su kelių kartų kompiuteriais.

Įdomu tai, kad mano studijų metais dauguma studijuojančių informatiką (taikomąją matematiką) buvo merginos – vaikinai grupėje sudarė tik ketvirtadalį. Tai net geresnis santykis merginų naudai, negu tų metų tendencijos kitose šalyse – pavyzdžiui, JAV Nacionalinio mokslo fondo (NSF) duomenimis, 1985 m. tarp įgijusių kompiuterių mokslo (angl. computer science) aukštojo mokslo diplomus 37 proc. buvo moterys.

– Vėliau apsigynėte disertaciją tema „Adaptyvių prognozuojančių valdymo sistemų projektavimas“. Kas paskatino siekti mokslininkės kelio?

– Ko gero, visą laiką ieškojau informatiko kvalifikacijos reikalaujančių darbų, kuriuose reikėtų ne vien siaurai taikyti specialybines žinias, bet ir kurti, ieškoti inovatyvių sprendimų, eiti dar nepramintais keliais. Tokios galimybės buvo vykdant mokslinius tyrimus, kuriant kompiuterinius sudėtingų dinaminių sistemų modelius ir jais grįstas intelektualias skaitmenines valdymo sistemas.

Vėliau ši nepramintų kelių paieška nuvedė į išeivijos verslininko Juozo Kazicko įkurtą įmonę „Omnitel“, kurioje buvo idealios galimybės susipažinti su naujausiomis IT ir telekomunikacijų technologijomis, ir kurti sprendimus, kurių Lietuvos rinkoje dar nebuvo. 1995 m. „Omnitel“ pirmoji Lietuvoje pristatė visiems prieinamas interneto ir skaitmeninio mobilaus ryšio (GSM) paslaugas, teko tiesiogiai dalyvauti jas kuriant.

Sunku patikėti, jog tais pirmaisiais metais tiek įmonės, tiek juo labiau paprasti vartotojai skeptiškai vertino interneto paslaugas, nesuvokė jų naudos, tad teko pasitelkti įvairius kūrybinius sumanymus, kaip tą naudą išryškinti, kaip dar nebrandžias technologijas padaryti kuo patogesnes vartotojui. Tai buvo neįkainojama patirtis, labai įdomus darbas ir tuo pačiu patvirtinimas to, jog informatikams atsiveria daugybė galimybių, kuriant ir diegiant informacines technologijas įvairiose srityse, praktiškai valdant įrankius, kurie keičia įvairių sričių verslą ir visuomenę. Tik svarbu neužsidaryti siaurame specialybės rate, siekti kuo platesnių žinių tiek sparčiai besivystančioje IT srityje, tiek geriau susipažįstant su sritimis, kuriose yra palanki dirva kurti inovacijas informacinių technologijų pagrindu. Nepakanka vien mokėti programuoti, nors tai ir būtina sąlyga informatikui. Džiugu, kad VDU Informatikos fakultete, su kuriuo šiuo metu susijusi mano pagrindinė veikla, pavyksta studijų programas orientuoti į platesnio profilio informatikų rengimą, ir tai atsispindi sėkmingose absolventų karjerose.

– Jau užsiminėte, kad dar Jūsų studijų laikais merginos aktyviau domėjosi IT studijų kryptimis. Kokia situacija šiandien? Ar Lietuva išskirtinė tokiu pasiskirstymu ir ką apie tai manote Jūs?

– Dabartiniu metu situacija aukštosiose mokyklose ir IT kompanijose – ne merginų naudai. Didesnėje dalyje informatikos studijų programų merginos tesudaro 20 proc. ar net mažiau. Tokia situacija ne tik pas mus, bet ir JAV bei kitose šalyse. Tiesa, kai kuriose specialybėse, pavyzdžiui, susijusiose su multimedijos technologijomis, šis procentas didesnis, siekia ir 50 proc.

Kompiuterių mokslo istorijoje ne vienai moteriai yra pripažįstami išskirtiniai pasiekimai šioje srityje. Tai ir pirmąja programuotoja tituluojama Bairono dukra Ada Lovelace, ir kompiliatorių kūrimu pasižymėjusi Grace Hoppers, kuriai priskiriamas ir kompiuterių sutrikimų įvardijimas „bug“ terminu, ir kuriai pirmajai 1969 m. buvo suteiktas kompiuterių mokslo „Metų žmogaus“ titulas, ir asemblerio programavimo kalbos pradininkė Kathleen Booth, ir daug kitų.

Moterų gretos IT srityje pradėjo retėti maždaug nuo 1984-ųjų metų. Daugelis analitikų tą susieja su personalinių kompiuterių paplitimu, dariusiu įtaką tam tikrų stereotipų įsivyravimui visuomenėje. Pradėjo įsigalėti nuomonė, jog kompiuteris yra labiau „vyriškas“ prietaisas. Galbūt dėl to kompiuteriai įvairiomis progomis dažniau būdavo dovanojami būtent berniukams ir šis jau vaikystėje besiformuojantis stereotipas išliko ir mokyklose. Prie to prisidėjo ir nepakankamai dinamiškas programavimo technologijų vystymasis. Įtakos turėjo ir ne visų mokyklų sugebėjimas perteikti informatikos spalvingumą, įvairių šios srities veiklų galimybes, technologijų įvairovę, pritaikomumą įvairiose veiklos srityse. Tad ne kartą kalbant su gimnazistėmis apie jų tolimesnius studijų planus nuskambėdavo gana kategoriškos nuomonės – „nuobodu“, „gana jau tos mokyklinės informatikos“ ir kt.

Tokia situacija būdinga ne tik Lietuvai, bet ir kitoms šalims. Formuojasi įvairios iniciatyvos, skatinančios merginas rinktis IT profesijas (pvz. „InfoBalt“ iniciatyva „WomenGoTech“ ir daugelis kitų). Tačiau aiškesnių pokyčių kol kas nematyti.

Bet, kaip jau buvo minėta, kai kuriose dinamiškiau besivystančiose informatikos srityse,  pavyzdžiui, multimedijos technologijose, studijuojančių merginų skaičius jau dabar ženkliai didesnis. Šiose srityse projektavimo aplinkos yra artimos realiai aplinkai, kurioje manipuliuojama realiais objektais (pvz. „Photoshop“, „3ds Max“, „Blender“ ir kt.), tad vyrauja visai kiti darbo principai, vartotojas gauna galimybę pritaikyti pakankamai sudėtingus vaizdų apdorojimo algoritmus nesigilindamas į detales, įrankį naudodamas panašiai kaip realaus pasaulio instrumentą. VDU programos „Multimedijos ir interneto technologijos“ populiarumas tarp stojančiųjų tai patvirtina.

Tendenciją, jog patrauklesnis informatikos metodų pateikimas, jų susiejimas su realaus pasaulio problemomis gali pritraukti daugiau moterų į informatikos studijas, patvirtina ir įvairūs užsienio universitetų bandymai. Pavyzdžiui, kai kurios JAV aukštosios mokyklos (Carnegie Mellon universitetas, Harvey Mudd koledžas) pabandė tokiu būdu pertvarkyti ir pervadinti savo informatikos programas, pavyzdžiui, akcentuoti ne programavimo kalbą „Java“, o mokslo ir inžinerijos problemų sprendimą, įžanginius informatikos dalykus sieti su realiais IT bandymais biologijoje, vaizdų ir garso apdorojimui ir pan., daugiau veiklų organizuoti grupėse. Tokie veiksmai davė savo rezultatus ir merginų skaičius studijų programose išaugo nuo 7-10 proc. iki 40-50 proc. Tai dar kartą įrodė, kad merginoms (ir ne tik) svarbu akcentuoti, jog informatika nėra vien tik rutininis programavimo darbas, o ir programavimo mokymas gali būti įdomus, jei panaudojami tinkami įrankiai ir pavyzdžiai.

– Ar daug merginų „atkrenta“ studijų metu?

– Jei jau merginos pasirenka studijuoti informatiką, jos studijose dažnai netgi stropesnės nei vaikinai. Nesugebėjusių susikoncentruoti studijoms ir dėl to iškrentančių vaikinų dalis, tiesą sakant, netgi didesnė nei merginų.

– Pabrėžėte mokyklos vaidmenį formuojant informatikos įvaizdį. Juk būtent čia moksleivis apsisprendžia, ką įrašys studijų pasirinkimų lape. Kaip vertinate techninių specialybių svarbos nušvietimą dar mokyklos suole?

– Mokykla tikrai galėtų labiau atskleisti įvairiapusį informatikos pasaulį. Robotika, daiktų internetas, išplėstinė ir papildyta realybė, mobilios aplikacijos, 3D modeliavimas, dirbtinis intelektas – visa tai informatikos pamokas gali paversti išties įdomiomis, įtraukiančiomis, skatinančiomis ir toliau domėtis. Daug kas ir dabar daroma, tačiau ne visur tai pavyksta dėl tinkamų priemonių ar žinių trūkumo.

Taip pat, mažiau matematiką ir techniškąsias disciplinas mėgstančių vaikų požiūrį į informatiką galėtų pakeisti tinkamai parinktos priemonės. Žemesnėse klasėse vaikai mielai dirba su vaizdinio programavimo aplinkomis („Scratch“, „Logo“ ir t. t.), tačiau ir vyresnėse klasėse programavimo mokymui vis daugiau šalių rekomenduoja naudoti lengviau įsisavinamas programavimo kalbas, pvz. „Python“ (JAV, Australija ir kt.). Tai ne tik lengviau išmokstama ir paprasčiau objektinio programavimo paradigmą atskleidžianti programavimo kalba, ji plačiai paplitusi ir šiandienos praktiniuose taikymuose, įskaitant dirbtinio intelekto, duomenų analitikos uždavinių sprendimą. Lietuvos mokyklose daugiausia naudojama sudėtingesnė C++ vargu ar padeda plėsti susidomėjusiųjų informatika ratą. Gal verta būtų pagalvoti apie kelių programavimo mokymo būdų derinimą, sudarant sąlygas tobulėti šioje srityje gabesniems, tačiau padedant „prisijaukinti“ programavimą ir mažiau į techniškuosius mokslus linkusiems vaikams?

Įtakos požiūriui į informatiką bei programavimą turi ir draugiškos programų projektavimo aplinkos parinkimas – vaikai žymiai geriau išmoksta programuoti, jei, rašydami ar koreguodami programos kodą, jie šalia esančiame lange mato, kaip keičiasi rezultatas. Tokias priemones šiandien bandoma kurti įvairių programavimo kalbų mokymui. Pavyzdžiu galėtų būti buvusio „Microsoft“ programuotojo Chris Granger sukurta eksperimentinė atvirojo kodo projektavimo aplinka „Light Table“, leidžianti realiame laike vizualizuoti „Python“ ir „Javascript“ kodo rezultatą. Šio eksperimento buvo imtasi nusivylus tuo, jog programuotojai realiai tepanaudoja tik labai mažą dalį galimybių žinomoje programų kūrimo aplinkoje „Microsoft Visual Studio“, kurios projektavimui Chris Granger kaip tik ir vadovavo.

Daug kalbama apie glaudesnį informatikos integravimą į mokyklų programas. Tačiau tokia integracija negali būti susieta vien su informatikos pamokomis. Kitų šalių patirtis, įskaitant ir nuolat pavyzdžiu laikomą Suomiją, rodo, kad tokio tikslo reikia siekti integruotai per įvairius mokykloje dėstomus dalykus, pavyzdžiui, algoritminio mąstymo ugdymą siejant su matematikos, biologijos ir kitų pamokų turiniu.

– Ar įsidarbinant IT srityje dar jaučiamas nevienodas darbdavių požiūris į vyrus ir moteris IT specialistes? Kalbant tiek apie užduočių paskirstymą, tiek apie atlyginimų dydį?

– Požiūris į merginas IT srityje tikrai nėra kažkuo ypatingas. Kaip dažniausiai pareigingos ir stropios darbuotojos jos yra vertinamos darbdavių. Tik jų dabartiniu metu nėra daug. Programinės įrangos kūrėjų komandą sudaro ne vien programuotojai, bet ir analitikai, sistemų architektai, testuotojai. Merginos sėkmingai gali atlikti visus šiuos darbus, o atlyginimas priklauso nuo darbo, kurį atlieki.

– Kokios perspektyvos informatiko darbams ateityje? Ir kaip šios perspektyvos vertintinos per moterų įsitraukimo prizmę?

– Prognozuojant, kaip artimesnėje ir tolimesnėje ateityje gali atrodyti informatiko darbai, moterų perspektyvos išties geros.

Iš vienos pusės, auga įvairių sričių verslo įmonių poreikiai – verslas ieško inovacijų, kurios šiais laikais yra didžiąja dalimi grįstos kūrybišku informacinių technologijų panaudojimu. Tad plataus profilio IT specialistai, gerai žinantys šiuolaikinių informacinių technologijų galimybes, jų panaudojimo dėsningumus, gebantys įvertinti jų vystymosi perspektyvas, parinkti ir sukomponuoti tinkamus technologinius sprendimus konkrečiam verslui ar verslo sričiai, galiausiai, koordinuoti šio sprendimo įgyvendinimo projektą, yra labai laukiami. Ir čia merginoms ypač palankios galimybės, kadangi tokio pobūdžio darbas joms tikrai tinkamas. Tik nereikia galvoti, kad tai darbas, kuriam visai nereikia algoritmavimo bei programavimo žinių. IT ekspertu gali tapti tas, kuris ne tik turi bazines algoritmavimo/programavimo žinias, bet ir turi pakankamai plačias ir gilias įvairių IT technologijų žinias, leidžiančias planuoti įvairių veiklų pertvarką ir inovacijas šių technologijų pagrindu.

Iš kitos pusės, pats programavimas neišvengiamai turi keistis. Jis turi labiau atsigręžti į žmogų –programuotoją. Juk dabar programuotojai daugeliu atvejų (su mažomis modeliais grįsto programų projektavimo išimtimis) yra priversti dirbti su vienokiais ar kitokiais teksto redaktoriais, t. y. rankiniu būdu redaguoti programos kodą, vietoje galimybės manipuliuoti atitinkamos srities objektais patogioje projektavimo aplinkoje, o tuo pačiu ir geriau jausti tos srities specifiką.

Apie tai, kad programavimo technologijų vystymasis savo tempais atsilieka nuo kitų IT technologijų vystymosi, pasisako daugelis žinomų šios srities pripažintų profesionalų. Programuotojų įrankiai turėtų keistis dar ir dėl to, kad, sparčiai augant programinės įrangos kūrimo ir palaikymo poreikiams, nesugebama parengti tiek programuotojų, kiek jų reikėtų, ir tuštėjančios vietos skaičiuojamos šimtais tūkstančių visame pasaulyje. Tuo tarpu programinė įranga šiandien kuriama praktiškai visoms veiklos sritims, nuo jos priklauso daugelio gyvybiškai svarbių sistemų veikimas (lėktuvai, automobiliai ir t. t.). Programoms sudėtingėjant, nebegalima pasikliauti rankinio programų kūrimo ir testavimo veiklomis, netgi jei jos dalinai automatizuotos. Čia charakteringu galima įvardinti 2007 m. įvykį Oklahomoje (byla „Bookout“ prieš „Toyota“), kai „Toyota Camry“ programinės įrangos klaida, dėl kurios mašina tapo nevaldoma, buvo pripažinta mirtinos avarijos priežastimi ir kompanijai teko išmokėti 3 mln. dolerių kompensaciją. Tačiau, siekiant įrodyti šią klaidą, prireikė dviejų programavimo ekspertų komandų, įskaitant itin patyrusius NASA ekspertus, ir net 28 (!) mėnesius trukusios analizės. Problemos priežastimi buvo įvardintas taip vadinamas spageti programinis kodas, susiformavęs skirtingiems programuotojams „lipdant“ skirtingus kodo fragmentus ir nepakankamai laikantis struktūros ir programavimo stiliaus reikalavimų. Tad, sistemoms sudėtingėjant, darbo su programine įranga technologijos turi neišvengiamai keistis, pasitelkiant dirbtinį intelektą ir visa tai, kas šiandien yra pažangiausia. Programuotojų laukia iššūkis – sukurti inovacijas programuotojams, t. y. sau patiems.

Tuo pačiu būtų sudarytos galimybės platesniam ratui žmonių kurti nesudėtingas programas pagal atskirų sričių specifiką, net ir turint mažai programavimo žinių. Kvalifikuotų programuotojų pajėgos atsilaisvintų sudėtingų sistemų ir patiems programuotojams skirtų inovatyvių įrankių rengimui.

Grįžtant prie merginų, visi šie prognozuojami programavimo technologijų pokyčiai neišvengiamai programavimą padarys draugiškesnį ir prieinamesnį, tai tikrai turėtų padaryti įtaką merginoms renkantis IT specialybes.

Šaltinis: vdu.lt

VDU Karjeros centras kviečia studentus į Vasaros sezono galimybių mugę

Vasara – puikus laikotarpis išnaudoti savo laiką keliaujant, savanoriaujant, atliekant praktiką ar semiantis darbinės patirties. Būtent dėl to, VDU Karjeros centras kviečia studentus pradėti vasarai ruoštis jau dabar!

Lapkričio 13 d., 13:00 val. Vytauto Didžiojo universitete (K. Donelaičio 52, I aukšto fojė) vyks Vasaros sezono galimybių mugė, kurios metu įvairios įmonės dalinsis veiklos pasiūlymais Lietuvoje bei užsienyje. Taip pat, studentai bus kviečiami sudalyvauti „Joberfy“ įmonės atliekame teste, kuriame panaudojant studijų rezultatus, bendrąsias žinias bei asmenines savybes atskleidžiamas jūsų potencialas ir pasiūlomas geriausias darbo pasiūlymas (norintys dalyvauti teste turi registruotis https://joberfy.com svetainėje).

Dalyvaujančios įmonės:

– Europos socialinis verslumo ugdymo ir inovatyvių studijų institutas;

– UAB „TEZ TOUR“;

– UAB „ZIP TRAVEL“;

– VšĮ Pasaulio lietuvių praktikos ir studijų užsienyje centras;

– Southwestern Advantage.

Informaciją apie renginį sekite čia.

Kitos naujienos