Renginyje „Bendradarbiavimo pusryčiai‘23“ – nuo unikalios VDU prototipų erdvės atidarymo iki aktualių mokslo ir verslo diskusijų
Vytauto Didžiojo universitetas kviečia susitikti tinklaveikos renginių ciklo „VDU Network‘23“ renginyje „Bendradarbiavimo pusryčiai‘23“, kurio metu galėsite pasinaudoti unikalia galimybe dalyvauti VDU Prototipų demonstracinės erdvės atidaryme bei mokslo ir verslo atstovų diskusijose, susipažinti su naujausiomis Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų finansavimo galimybėmis. Kovo 28 d. 10.00–13.00 val. VDU Prototipų demonstracinėje erdvėje (Universiteto g. 8A, Akademija) Jūsų lauks ne tik aktualūs renginio dalyvių pranešimai bet ir kontaktų mainai su Universiteto bendruomenės atstovais ir partneriais, bei verslo įmonių atstovais.
10.00–10.30 val.
Kartu su VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centru (KTPC) kviečiame dalyvauti VDU Prototipų demonstracinės erdvės atidaryme, susipažinti su proveržį kuriančiomis inovacijomis bei išbandyti mūsų Universiteto mokslininkų sukurtus prototipus.
10.30–12.00 val.
Diskusijoje „Studentų kompetencijų poreikis pramonės iššūkių kontekste“ drauge su VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centru bei VDU Profesinių kompetencijų vystymo centru (PKVC), VDU Studijų departamentu (SD), VDU Studentų reikalų departamentu, VDU Karjeros centru, Kauno Kolegijos Karjeros centru, verslo įmonėmis aptarsime bendradarbiavimo galimybes, padedant studentams įgyti ateities kompetencijas.
12.00–12.45 val.
Kiekvienai idėjai įgyvendinti reikalingas finansavimas, todėl drauge su VšĮ Inovacijų agentūros atstovais kviesime susipažinti su paskelbtais bei planuojamais Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) projektais, verslo įmonėms bus naudinga išgirsti apie siūlomas tinklaveikos galimybes.
Maloniai kviečiame VDU akademinę ir neakademinę bendruomenę, mokslininkus, organizacijas ir verslo įmones dalyvauti ir susitikti atvirai mokslo ir verslo diskusijai su Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenės nariais. Renginio dalyviams būtina išankstinė registracija.
Kilus klausimams, kviečiame kreiptis el. paštu: mokymosi.akademija@vdu.lt

Dalyvaukite susitikime su Lietuvos kariuomenės atstovais

Kovo 23 d., ketvirtadienį, 13:00 val. VDU įvyks susitikimas su Lietuvos kariuomenės atstovais. Susitikimo metu LK atstovai pristatys jaunesniųjų karininkų vadų mokymus, kurie yra pritaikyti būtent studentams, suteikiant galimybę atlikti tarnybą Lietuvos kariuomenėje dar studijų metu – pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, jaunuoliams, kurie studijuoja, tarnyba automatiškai atidedama, tačiau po studijų iki 26m. gali patekti į šauktinių sąrašus.
KODĖL VERTA DALYVAUTI ŠIUOSE MOKYMUOSE?
Jei esi studentas, Tau verta susidomėti jaunesniųjų karininkų vadų mokymais, nes juos baigęs:
- įgysi karininko profesiją ir gausi atsargos leitenanto laipsnį;
- atliksi pareigą savo šaliai – privalomąją pradinę karo tarnybą;
- įgysi galimybę ateiti tarnauti į Lietuvos kariuomenę ir siekti karininko karjeros;
- įrašas apie baigtus mokymus tavo gyvenimo aprašyme (CV) gali padėti lengviau įsidarbinti – būsimas darbdavys įvertins tavo atsakomybę ir disciplinuotumą, mokymuose įgytas žinias.
Susitikimas vyks K. Donelaičio g. 52-201, Kaunas. Būtina registracija.
VDU absolventams – galimybė savo karjerą pradėti tarpvyriausybinėje organizacijoje

Europos patentų biuras (angl. European Patent Office, EPO), antra pagal dydį tarpvyriausybinė organizacija Europoje, siūlo tarptautinio darbo galimybę perspektyviems bei norintiems tobulėti ir pradėti savo karjerą, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) absolventams.
Ši programa suteikia galimybę žengti pirmuosius žingsnius profesionalios karjeros link bei įgyti vertingos darbo patirties daugiakultūrinėje aplinkoje, išbandant darbo pobūdį, susijusį su Intelektine nuosavybe.
Ši programa prasideda 2023 m. rugsėjo mėnesį ir trunka nuo 1 iki 3 metų, įvairiose EPO būstinėse: Miunchene, Hagoje, Vienoje arba Briuselyje. Taip pat, programoje dalyvaujantys per mėnesį gali užsidirbti nuo 2000 iki 3000 Eur.
Iki vasario 28 d. VDU turi pateikti rekomenduojamų kandidatų sąrašą, kurie toliau savarankiškai galės aplikuoti į projekto dalyvių pozicijas iki kovo 15 d. Aplikuoti gali bakalauro ar magistro absolventai, taip pat ir paskutinio kurso bakalauro studentai, kurie 2023 m. rugsėjį jau laikys diplomus savo rankose.
Norintys būti įtraukti į rekomenduojamų kandidatų sąrašą, kuo skubiau, iki vasario 28 d. susisiekite su VDU Karjeros centro vadove Monika Valentaite, el. paštu: monika.valentaite@vdu.lt, nurodydami savo vardą, pavardę, studijų baigimo metus ir el. pašto adresą.
Svarbiausi kriterijai kandidatams:
- Universiteto rekomendacija už aukštus akademinius pasiekimus, aktyvų dalyvavimą universitetinėse veiklose ir/ar aukštą motyvaciją dalyvauti projekte;
- puikus mokėjimas bent vienos iš šių kalbų: anglų, prancūzų, vokiečių;
- EPO sąraše esančios šalies pilietybė (valstybių sąrašą galima rasti čia);
- darbo patirties neturėjimas pagal specialybę (privalumas).
Projekto programa siūlo galimybes šių sričių kandidatams:
- mokslas ir inžinerija;
- žmogiškieji ištekliai ir verslo administravimas;
- tarptautiniai santykiai ir komunikacija;
- informacinės technologijos;
- ekonomika ir finansai;
- teisė.
Daugiau informacijos apie projektą
BAFF kviečia dalyvauti profesinės praktikos JAV programoje
Baltijos-Amerikos Laisvės fondas (BAFF) kviečia paskutinio kurso bakalauro programos studentus, magistrantus ir doktorantus teikti paraiškas į Profesinės praktikos JAV programą.
Profesinės praktikos programa suteiks puikias galimybes atlikti profesinius interesus atitinkančias praktikas įvairose JAV įmonėse, kompanijose ar organizacijose. Programos dalyviams suteikiamos apie 30,000 JAV dolerių per metus stipendijos, kurios skirtos padengti apgyvendinimo, draudimo, maisto bei transporto išlaidas praktikos metu.
Šia unikalia stipendijų programa, sėkmingai veikiančia daugiau nei dvylika metų, jau pasinaudojo daugiau nei 160 studentų ir absolventų iš įvairiausių Lietuvos aukštųjų mokyklų. Ši programa – tai puiki galimybė įgyti profesinės patirties, išplėsti pažinčių ratą, susipažinti su JAV kultūra ir gyvenimo būdu.
Paraiškos priimamos iki š.m. kovo 31 d.
Daugiau informacijos apie programą ir paraiškų formas rasite čia.
Taip pat, visus norinčius sužinoti daugiau apie programą ir konkurso sąlygas, kviečiame į internetinį seminarą š.m. vasario 22 d. nuo 15:00 iki 16:00 val. Seminaras vyks anglų kalba.
Registracija
Užsiregistravusiems bus atsiųsta prisijungimo nuoroda.
Skelbiami tarptautinių studijų mainų ir praktikų konkursai

Tarptautinių ryšių departamentas kviečia visus universiteto studentus sudalyvauti konkursuose ir išvykti studijoms, praktikai arba trumpalaikiams kursams užsienyje.
Tai išskirtinės galimybės, kurių dėka stiprinamos asmeninės savybės, gilinamos savo studijų krypties ir užsienio kalbų žinios, susipažįstama su užsienio šalių studijų išskirtinumu, tobulinami profesiniai įgūdžiai, artimiau pamatomos kitos kultūros, atrandami nauji interesai, užmezgamos pažintys ir parsivežamos nepamirštamos patirtys, kurios tampa pamatu karjerai Lietuvoje ir užsienyje.
Siūlome net penkias skirtingas galimybes tarptautiniams mobilumams:
Vasario 21-23 dienomis visus studentus kviesime prisijungti prie „Erasmus Days’23” renginių, kurių metu galėsite ne tik sužinoti daugiau apie mobilumo galimybes, išgirsti studentų patirtis ir gauti vertingų patarimų, bet ir tapti įvairių įdomių ir prasmingų iniciatyvų dalimi.
Daugiau informacijos
Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?

Ką veikia žaidimų kūrėjai? Ar norint kurti kompiuterinį žaidimą, užtenka tik programavimo žinių? Jei nemoku programuoti, ar vis tiek galiu prisijungti prie žaidimų kūrėjų bendruomenės? Noriu tapti žaidimų kūrėju, bet nežinau, kur studijuoti bei ką mokytis? Jei jums kyla šie ir panašūs klausimai – vasario 24 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyksiantis renginys „Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?“ skirtas jums.
„Renginio metu sieksime išsklaidyti mitus, jog kompiuteriniai žaidimai skirti tik pramogai – jie taip pat gali daug ko išmokyti. Apsilankę čia, turėsite galimybę iš arčiau susipažinti su žaidimų industrija bei patys išbandyti ir įvertinti lietuvių žaidimų kūrėjų sukurtus žaidimus. Renginio dalyviai taip pat galės pamatyti žaidimų kūrimo užkulisius – sužinos, kaip kuriami žaidimai, kokios žinios reikalingos norint pradėti savo pirmojo žaidimo projektą ir su kokiomis galimomis kliūtimis tenka susidurti“, – pasakoja viena iš renginio organizatorių, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Informatikos fakulteto Sistemų analizės katedros vedėja doc. dr. Judita Kasperiūnienė.
Pasak mokslininkės, žaidimų pramonė – tai ateitis. „Žaidimų industrija – sparčiausiai auganti pramogų industrija pasaulyje, savo generuojamomis pajamomis jau aplenkusi filmų ir muzikos pramones kartu sudėjus. Remiantis prognozėmis, žaidimų industrija kasmet augs 12.3% ir jau šiemet generuos daugiau nei 200 mlrd. JAV dolerių, o 2030 m. perkops 570 mlrd. dolerių ribą. 2021 m. statistika rodo, kad Lietuvos žaidimų industrija generavo per 225 mln. eurų, kas sudarė 0,2 proc. Lietuvos BVP”, – pastebi ekspertė.
Tuo metu Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos (LŽKA) projektų vadovas Ričardas Jaščemskas atkreipia dėmesį, kad žaidimų kūryba ypatinga tuo, jog ji apima daug įvairių sričių, o čia save atrasti gali įvairių talentų žmonės. „Prie žaidimų dirba ne tik programuotojai ar dailininkai, bet ir žaidimų dizaineriai, animatoriai, modeliuotojai, scenaristai, garso ir muzikos kūrėjai bei kiti specialistai. Lietuvoje sparčiai augant industrijai su žaidimais jau dirba 2500 žmonių, tad atsiranda vis naujų ir vis įvairesnių galimybių tiek prisijungti prie egzistuojančių studijų, tiek sukurti kažką pačiam“, – įsidarbinimo žaidimų industrijoje galimybes apibūdina R. Jaščemskas.
Renginio programoje – nuo žaidimų analizės iki pažinties su kūrybiniu procesu
Vasario 24 d. vyksiančio renginio „Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?“ metu visų besidominčių žaidimų kūryba nuo 10 val. lauks 30 min. trukmės paskaitos su 15 min. pertraukomis, o 14 val. vyks apvaliojo stalo diskusija su šios industrijos ekspertais.
Renginys – nemokamas.
Registracija į renginį
Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos (LŽKA) projektų vadovas Ričardas Jaščemskas apžvelgs žaidimų kūrybą ir industriją Lietuvoje. Vaido Gecevičiaus („Gluk Media”) paskaitoje „Koks tavo vaidmuo žaidimų kūryboje?“ renginio dalyviai, analizuodami žaidimą apie Kauno istoriją, susipažins, kokie skirtingi talentai reikalingi kuriant vaizdo žaidimą. Augustas Vachauzas („SneakyBox”) paskaitoje „Game Design 101” pasakos, kaip generuoti idėjas ir kaip parengti GDD (angl. game design document). Ekspertas taip pat atskleis, kaip vyksta pristatymo/pasiūlymo (pitch) procesas bei kokie įgūdžiai naudingi kuriant kompiuterinio žaidimo dizainą.
„TutoTOONS“ vardas yra puikiai žinomas mobiliąsias programėles pamėgusiems vaikams bei jų tėvams, tačiau retas kuris esame girdėję, jog ši vaikiškų mobiliųjų žaidimų studija yra įkurta Lietuvoje, o joje dirba labai sėkmingai veiklą plėtojanti kūrėjų komanda. Kotryna Rimaitė kvies susipažinti su „TutoTOONS“ kūrybiniu procesu – kaip gimsta žaidimai, su kokiais iššūkiais komandos susiduria kūrybos procese bei kokios galimybės jauniems talentams yra siūlomos „TutoTOONS“ komandoje.
Tuo metu kita „TutoTOONS“ atstovė Brigita Kairytė paskaitoje „Ar žinote, kaip nupiešti mieliausią veikėją” pasidalins savo patirtimi kuriant žaidimų veikėjus bei aplinkas, darbo proceso užkulisiais, pavyzdžiais ir patarimais tiems, kurie nori išbandyti žaidimų dailininko profesiją.
Išsami renginio programa:

Būsimiems žaidimų kūrėjams – galimybė iš arčiau susipažinti su studijų programa
Renginys „Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?“ – bendras VDU Informatikos fakulteto ir Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos (LŽKA) projektas. VDU Informatikos fakultetas bendradarbiauja su Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacija, rengdamas Multimedijos ir interneto technologijų specialistus. Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos atstovai dalyvauja studijų programos atnaujinime, skaito paskaitas studentams ir dalinasi naujausia žaidimų industrijos informacija. Studentams sudaromos galimybės atlikti praktikas įvairiose Lietuvos bei tarptautinėse žaidimų kompanijose (pvz. „Unity“, „TutoTOONS“ ar kitose).
„Bendradarbiavimo tikslas – rasti ir pritraukti geriausius talentus į Lietuvos žaidimų industriją bei kurti kokybiškas ir inovatyvias žaidimo kūrimo programas. Tačiau svarbiausias tikslas – parodyti, jog žaidimų industrija yra ne tik pramoga, bet ir puiki, inovatyvi bei perspektyvi veikla“, – teigia VDU IF mokslininkė doc. dr. J. Kasperiūnienė bei atkreipia dėmesį, jog renginio metu būsimieji studentai taip pat turės galimybę susipažinti su universitete dėstomos Multimedijos ir interneto technologijų bakalauro studijų programos teikiamomis galimybėmis.
„Multimedijos ir interneto technologijų studijų programa iš kitų išsiskiria tuo, jog, čia besimokydami žaidimų kūrybos, studentai kartu prisideda prie rytdienos interneto kūrimo: stato virtualius ir 3D pasaulius, naudodamiesi šiuolaikinėmis medijomis kuria muzikos, dizaino ir meno instaliacijas“, – būsimuosius virtualios ateities kūrėjus apibūdina doc. dr. J. Kasperiūnienė.
Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacija
Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacija (LŽKA) – tai organizacija, vienijanti visų sričių žaidimų kūrėjus profesionalus bei mėgėjus. Organizacija buvo įkurta 2013 metais. LŽKA veiklos tikslai yra vienyti Lietuvos žaidimų kūrėjus, skatinti jų tarpusavio bendradarbiavimą, atstovauti žaidimų kūrėjų interesams. Taip pat – propaguoti žaidimų kūrimą Lietuvoje, skatinti profesinį tobulėjimą ir padėti kūrėjams to siekti. LŽKA siekia inicijuoti, skatinti, remti ir bendradarbiauti kuriant su žaidimų industrijomis susijusias mokymo programas Lietuvos mokyklose ir universitetuose. Tarp kitų jos tikslų – skatinti tarptautinį žaidimų kūrėjų bendradarbiavimą, palaikyti ir plėsti ryšius su giminingomis užsienio šalių organizacijomis, skleisti žinias apie Lietuvos žaidimų kūrėjus užsienio šalyse.
Renginys „Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?“, kurį organizuoja VDU Informatikos fakultetas kartu su Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacija (LŽKA), vyks jau vasario 24 d., penktadienį, 10 val. VDU daugiafunkciame mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23, Kaunas).
Renginys – nemokamas.
Registracija į renginį
Vasario 3 d. taip pat kviečiame prisijungti prie kasmetinio žaidimų kūrybos renginio „LT Game Jam 2023”, kuris yra pasaulinio hakatono „Global Game Jam” dalis. Pagrindinė šio renginio užduotis – per vieną savaitgalį sukurti veikiantį žaidimo prototipą. Kaune dalyvių lauksime Lietuvos švietimo istorijos muziejuje (Vytauto pr. 52). Renginys nemokamas. Daugiau informacijos ir registracija
Juozas Augutis: Yra specialybių, kurių nepakeis imigrantai
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius, akad. Juozas Augutis
Nors Lietuvoje šiemet dėl įvairių krizių laisvų darbo vietų skaičius kiek sumažėjo, tačiau darbuotojų trūkumas šalyje jaučiamas ir toliau. Mažėjanti Lietuva nebegali savais resursais užpildyti šio poreikio, todėl jos darbo rinką pasiekia vis didesnis oficialus ir neoficialus trečiųjų šalių darbuotojų skaičius. Vien 2023-iems metams patvirtinta atvykstančių specialistų kvota siekia 10 000, o iš viso Lietuvoje jau darbuojasi virš 100 000 užsieniečių.
Lietuvoje miršta beveik 20 000 žmonių daugiau nei gimsta
Aplinkui siaučiant karui, ekonominėms, finansinėms ir politinėms krizėms, vis dažniau mąstome apie mūsų šalies ateitį, bandome sukurti Lietuvos ateities strategijas ir vizijas. Praradę turėtus ir nesukūrę naujų ateities mokslinio planavimo instrumentų, tokių kaip Lietuvos ekonomikos tyrimų institutas, Lietuvos demografinių tyrimų institutas ar Lietuvos darnaus vystymosi institutas, šią funkciją patikėjome komercinių bankų analitikams, verslo ar įvairių interesų grupių ekspertams.
Seimo įkurtas Ateities komitetas yra bandymas šią skylę užlopyti, tačiau jis irgi stokoja tų pačių, moksliniais tyrimais paremtų instrumentų, kurių Lietuva neturi. Justo Džiugelio vadovaujama Seimo darbo grupė neseniai suformavo rekomendacijas dėl ilgalaikės demografijos ir migracijos politikos. Dar nepasiekusi vyriausybės, ši ataskaita jau sukėlė nemažai diskusijų. Pati problema suformuluota visiškai teisingai ir paremta daugiau nei iškalbingais statistiniais duomenimis. Taip, tiesa, kad didžiausias Lietuvos gyventojų skaičius buvo Nepriklausomybės pradžioje 1991 metais. Tada Lietuvoje gyveno 3,7 milijono gyventojų, o 2022 metais – jau tik 2,8 milijono. Taigi per nepriklausomybės trisdešimtmetį sumažėjome ketvirtadaliu (24,3%). Ilgą laiką šį mažėjimą lėmė daug didesnis išvykstančių gyventojų skaičius nei atvykstančių. Keletą metų šį gyventojų praradimą dar kompensavo didesnis gimimų nei mirčių skaičius, tačiau labai greitai jo balansas tapo neigiamas ir, vis didėdamas, 2021 metais jis tapo rekordinis – minus 25 000. Tiesos dėlei reikia priminti, kad prie to prisidėjo ir COVID-19 mirtys, tačiau ir be to, per paskutinį dešimtmetį kas metai Lietuvoje miršta beveik 20 000 žmonių daugiau nei gimsta. Ir nors galų gale išsisėmęs išvykstančių gyventojų srautas nuo 2019 metų tapo mažesnis nei atvykstančių, bendras Lietuvos gyventojų skaičius mažėja dėl didelio skirtumo tarp gimusių ir mirusių gyventojų.
Lietuvos padėtis – bene liūdniausia Europoje
2022 metais dėl Rusijos pradėto žiauraus karo Ukrainoje į Lietuvą atvyko apie 70 000 Ukrainos gyventojų. Tai, aišku, padidino bendrą Lietuvos gyventojų skaičių lyginant su 2021 metais ir kai kas jau suskubo džiaugtis, kad Lietuva vėl pradėjo didėti. Deja, tai tik karo sukeltas efektas. Jeigu per metus šalyje gimstančių vaikų bus po 25 000, tai mažiau nei po 40 metų Lietuvos gyventojų sumažės dar vienu milijonu. Tai vienas iš liūdniausių rezultatų Europos Sąjungoje, gal tik Bulgarijos mažėjimas yra spartesnis, tačiau jos gyventojų resursai yra daug didesni nei Lietuvos. Aišku, čia tik teoriniai skaičiavimai, reikia tikėti, kad pavyks pagerinti tiek demografinius, tiek migracijos rodiklius, tačiau gyventojų mažėjimo tendencija išliks dar ilgai.
Mažas šalies gyventojų skaičius savaime nėra labai didelė problema. Pasaulyje gyvena ir mažesnės tautos, o kai kurios iš jų gyvena ir labai gerai. Problema yra tai, kad labai spartus šalies mažėjimas stipriai sudarko gyventojų struktūrą. Natūralu, kai šalies įvairaus amžiaus gyventojų skaičius maždaug vienodas ir tolygiai mažėja didėjant amžiui, tačiau Lietuvoje matome visai kitą vaizdą:

Akivaizdu, kad vyresnių, artėjančių prie pensinio amžiaus žmonių Lietuvoje yra beveik dvigubai daugiau nei jaunų žmonių. Ši situacija laikysis dar bent 30 metų, todėl visą šį laikotarpį jausime žmonių trūkumą visose gyvenimo sferose. Pakankamai spartus gyventojų skaičiaus mažėjimas ilgainiui pradės neigiamai veikti (ir jau dabar veikia) visas mūsų gyvenimo sritis. Vykstantis visuomenės senėjimas reiškia, kad didėja pasitraukusių iš darbo rinkos žmonių procentas, auga medicininės pagalbos poreikis, vis didesnė biudžeto dalis skiriama pensijų ir socialinių išmokų padengimui. Tačiau didžioji problema yra ne tai. Beveik dvigubas jaunų žmonių trūkumas neleidžia normaliai plėtotis verslui, mažina inovacijų diegimą, stabdo investicijų pritraukimą į šalį, pavojingai didina vidutinį darbuotojų amžių įvairiose struktūrose, aštrina kartų kaitos problemas. Dėl iškilusių krizių besitraukiantis verslas kiek sušvelnino šiuos iššūkius, bet tai tik laikinas palengvinimas.
Iš kur gauti darbuotojų?
Natūralu, kad Seimo komisijos parengtos ataskaitos rekomendacijos krypsta tiek į demografinės situacijos ilgalaikį pagerinimą Lietuvoje, tiek į skubų darbo rinkos gelbėjimą. Abi šios užduotys yra sudėtingos, reikalaujančios rimtų sociologinių, ekonominių ir demografinių mokslinių tyrimų. Kaip ir siūloma, pagal jas turėtų būtų sukurta ilgalaikė veiksmų ir priemonių programa, numatytas lėšų poreikis, įvertintos rizikos ir problemos. Sukurta programa turėtų būti ilgalaikė ir stabili. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, lengvatos vaikus auginančioms šeimoms nebus nutrauktos po keleto metų nuo jų priėmimo, o reemigravusių piliečių integravimo programa nebus sustabdyta vos tik jiems sugrįžus. Ypač daug diskusijų kelia ir matyt toliau kels tiesioginis darbo jėgos atsivežimas iš įvairių šalių, jų kvotos, šalių sąrašai, darbo leidimai ir t. t.
Susidariusi liūdnoka Lietuvos situacija verčia permąstyti ir Lietuvos švietimo bei profesinio orientavimo sistemą. Šiuo metu vis dar gyvename taip, lyg kiekvienais metais bendrojo lavinimo mokyklas paliktų bent 40 ar 45 tūkstančiai abiturientų. Lietuvos profesinio rengimo centrai ir mokyklos, kolegijos ir universitetai siūlo daugybę programų, reklamuoja jas, kviečia laisvai pasirinkti ir studijuoti. Esant normaliai šalies būsenai, gamta ir statistika pasirūpina, kad į visas profesijas ir specialybes pasuka pakankami būriai jaunimo, baigę studijas jie įsilieja į darbo rinką, užima naujai atsiradusias darbo vietas arba pakeičia pasitraukusius iš darbo rinkos.
Šiuo metu Lietuvos darbo rinkoje dirba apie 1,37 milijono gyventojų. Nemažai daliai iš jų yra reikalingas aukštasis išsilavinimas ir šis poreikis vis didėja. Kad esamos struktūros (mokytojų, inžinierių, gydytojų, tarnautojų, statybininkų ir t. t.) bent jau nesentų ir nemažėtų sparčiau, nei mažėja Lietuvos gyventojų skaičius, į kiekvieną 1000 darbuotojų kolektyvą kasmet turėtų ateiti bent jau po 30 naujų darbuotojų. Taigi minimalus mūsų poreikis naujiems darbuotojams yra maždaug 41 000. Deja, turime vos 25 000 nuosavų, naujų darbo rinkos dalyvių ir tai verčia mus visai kitaip elgtis ir ieškoti naujų sprendimų.
Yra specialybių, kurių nepakeis imigrantai
Pirmiausia, ką turėtume padaryti, tai atrinkti tas profesijas, kurias labai sunku pakeisti kitų šalių imigrantais, tokias kaip mokytojai, valstybės tarnautojai, aukštojo išsilavinimo reikalaujančios profesijos ir panašiai. Įvertinę darbuotojų trūkumą tose srityse turėtume sukurti paskatų sistemą, kad būsimieji rinkos dalyviai maždaug tolygiai pasiskirstytų pagal trūkstamas profesijas. Aišku, kad valstybei bus nelengva konkuruoti su verslu. Pavyzdžiui, ieškodamos inžinierių, kai kurios įmonės šią profesiją pasirinkusiems studentams siūlo ne tik vienkartinę išmoką, siekiančią iki 3000 eurų, bet ir pastovią stipendiją visam studijų laikotarpiui. Taigi, pavyzdžiui, kviečiant jaunimą studijuoti fizikos, matematikos ar informatikos mokytojo specialybę, reikės sukurti ne mažiau patrauklią ekonominę ir socialinę skatinimo sistemą, jau nekalbant apie atlyginimus.
Deja, tokios priemonės tik užtikrintų, kad į visas profesijas įsilietų kažkiek naujų darbuotojų, tačiau pačio jų trūkumo tai nepanaikintų. Taigi išsiversti be imigracijos nepavyks. Panaikinti keliolikos tūkstančių darbuotojų trūkumą kasmet yra gana rimtas iššūkis. Tiesiog atidaryti visas sienas ir kelius nėra išeitis. Didžioji dalis emigrantų, siekiančių patekti į Lietuvą, yra iš Irako, Sirijos ar kitų šalių ir savo kelionės tikslu mato senąsias Europos šalis, o Lietuvos darbo rinkoje beveik neužsilaiko. Lieka galimybė tikslingai ieškoti darbuotojų kitose šalyse ir organizuoti jų atvykimą į Lietuvą konkretiems darbams pagal nustatytas darbo kvotas. Pavyzdžiui, 2023 metams patvirtinta 35 950 darbuotojų kvota trečiųjų šalių piliečiams. Kaip ir kasmet, didžiausi darbuotojų srautai yra iš Ukrainos, Baltarusijos ir keleto kitų šalių. Atvykstančių iš ES (išskyrus grįžtančius lietuvaičius) yra labai mažai. Kvotos daugiausia išdalinamos aptarnavimo, transporto, pramonės, statybos ir kitiems sektoriams. Aukštos kvalifikacijos specialistai tarp jų yra mažuma ir tai neatliepia žmonių su aukštuoju išsilavinimu poreikio.
Investicijos į studentus ir jų studijas
Efektyviausias šios problemos sprendimo kelias yra per šalies aukštojo mokslo sistemą. Tuo sėkmingai ir ilgą laiką naudojasi JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija, o dabar tai pradeda daryti ir Lenkija, Čekija bei kitos šalys. Esmė yra ta, kad taikant dideles nuolaidas už mokslą arba turint labai palankią mokslo kreditavimo sistemą (kreditą grąžinti reikia tik baigus mokslus ir pradėjus gauti didelį darbo užmokestį), į šalies aukštąsias mokyklas pakviečiamas mokytis didelis skaičius gabiausio jaunimo iš kitų valstybių. Nekalbant jau apie tai, kad didelė jų dalis įsidarbina dar studijų laikotarpiu, o baigę tos šalies studijas, žinodami jos kalbą ir kultūrą, dauguma pasilieka dirbti šalyje, jei tik yra laisvų darbo vietų. Toks būdas leidžia pritraukti į šalį aukštos kvalifikacijos specialistus, ko beveik neįmanoma padaryti per tiesioginę imigraciją. Lietuva čia turi labai didelę perspektyvą. Ne taip seniai Lietuvos aukštosiose mokyklose studijavo per 200 000 studentų, tačiau šiemet jų teturime 100 000. Tai reiškia, kad Lietuvos aukštosios mokyklos dirba ne pilnu pajėgumu ir be jokių didelių infrastruktūrinių investicijų galėtų kasmet priimti iki 10 000 užsienio studentų. Tai galėtų dalinai sumažinti tiesioginės imigracijos mastus, kadangi nemaža studentų dalis įsidarbintų dalimi etato – tai galėtų atitikti dviejų ar trijų tūkstančių imigrantų kvotą.
Ko tam reikia ir kodėl tai nevyksta dabar? Labai paprasta. Mes esame patrauklūs trečiųjų šalių, daugiausia kaimyninių, jaunimui, tačiau pragyvenimas Lietuvoje ir jos aukštasis mokslas jiems yra per brangus. Tam, kad galėtume pasikviesti gabiausius, labiausiai motyvuotus studentus, turėtume į juos investuoti. Kreditų ar tiesioginių subsidijų būdu vienam studentui reikėtų surasti apie 4 000 Eurų per metus. Taip, tai nemažos investicijos, įsibėgėjus programai jos siektų apie 150 milijonų eurų, tačiau jų grąža nekelia didelės rizikos, nes pradėjusiam dirbti jaunam žmogui grąžinti gautą kreditą nėra nepakeliama našta. Be to, į šį procesą lengvai gali įsitraukti tiek verslas, tiek ir pati valstybė, finansuodami savo būsimų specialistų studijas. Taigi bent jau pabandyti tikrai būtų verta. Pabaigai dar atsakymas į klausimą, kodėl tokios geros sąlygos būtų siūlomos užsieniečiams, kai dalis Lietuvos jaunimo yra priversti mokėti už savo studijas? Pirmiausia, pastebėkime, kad valstybės finansuojamų vietų skaičius jau dabar yra didesnis nei yra norinčių ir galinčių studijuoti inžinerijos, informacinių technologijų, žemės ūkio, pedagogikos ir kitose programose, kurių absolventų nuolatos trūksta. Mokančiųjų už mokslą lieka vadybos, psichologijos, teisės ir kitose, ne tokiose deficitinėse programose. Nuo 2024 metų, suvienodinus stojimo reikalavimus į mokamas ir nemokamas studijas, valstybės finansuojamų vietų turėtų pakakti visoms programoms. Didesnė problema bus kaip tolygiai, nors ir nepilnai, užpildyti visas programas, kad nenutiktų taip, jog vienos ar kitos profesijos aukštos kvalifikacijos specialistų Lietuvoje neliks visai, o jų importas bus sunkiai išsprendžiama užduotis.
Išleistas naujas Praktikų ir savanorystės katalogas
VDU Karjeros centras kviečia visus, ieškančius praktikos ir savanorystės vietos, peržvelgti ką tik pasirodžiusį, jau septynioliktą kartą leidžiamą, VDU Praktikų ir savanorystės katalogą, skirtą universiteto studentams. Šiame kataloge rasite įvairių įmonių, valstybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų praktikų bei savanoriškos veiklos pasiūlymus.
Kataloge rasite automatinį turinį, todėl užteks paspausti ant įmonės pavadinimo, kad pamatytumėte jos pasiūlymą (-us).
PRAKTIKŲ IR SAVANORYSTĖS KATALOGAS NR. 17 RASITE ČIA:
Praktikų ir savanorystės katalogas Nr. 17 / Gruodis, 2022
Tikimės, kad šis katalogas padės susirasti praktikos vietą arba išbandyti save savanoriškoje veikloje, taip skinantis kelią į darbo rinką!
Daugiau informacijos:
VDU vyks hakatonas, skirtas klimato kaitos iššūkiams spręsti
Gruodžio 2 d. VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras (VDU KTPC) kviečia į pirmąjį hakatoną „KTPC InnoHack’22“. Visus norinčius išbandyti savo jėgas – studentus, dėstytojus, mokslininkus ir kitus asmenis, kurie turi polėkio kurti naujoves ir ieškoti netikėtų sprendimų, hakatonas pasitiks su klimato kaitos keliamais iššūkiais.
VDU KTPC jau ne vienerius metus skatina inovatyvių idėjų generavimą Universiteto bendruomenėje, taip pat prisideda prie mokslo-verslo bendradarbiavimo. Šiais metais siekdami įtraukti jaunuosius mokslininkus, tyrėjus, studentus aktyviai žengti inovacijų keliu, pasitelkdami partnerius, kurie jau turi nemažai patirties įgyvendindami inovatyvius sprendimus, kurdami inovatyvius verslus ar mokslinius rezultatus, kviečia išbandyti jėgas hakatone. Kaip teigia VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro vadovas Edvinas Samys: „Su komanda hakatoną pasirinkome ne atsitiktinai, tai yra iš tiesų intensyvus renginys, skatinantis per gana trumpą laiką giliau išnagrinėti kylančius iššūkius, sukurti inovatyvius sprendimus, juos pristatyti ir gauti grįžtamąjį ryšį. Komandas kviečiame aktyviai registruotis, nesvarbu su idėja ar be jos. VDU KTPC paruošta metodika leis atsiskleisti visiems talentams“.
Hakatono metu dalyvių lauks įvairios kūrybiškumą ir proaktyvų mąstymą skatinančios užduotys, įkvepiantys pranešėjai bei mentoriai, kurie lydės viso renginio metu. Dalyviai turės galimybę ne tik atrasti inovatyvius sprendimus, bet ir patikrinti savo idėją su profesionalų pagalba. VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro komanda, kviečia burtis į komandas bei aktyviai dalyvauti. Į hakatono organizavimą įsitraukia VDU KTPC partneriai VDU Profesinių kompetencijų vystymo centro (VDU PKVC) komanda. VDU PKVC vadovė dr. Aistė Ragauskaitė sako: „Lengva nebus, bet didžiausi sprendimai gimsta iššūkių pagrįstu keliu.“ Išskirtines užduotis, kurios padės giliai ieškoti inovatyvių sprendimų rengia mokslo paslaugų vadybininkė dr. Judita Žukauskienė, kurios nuomone, „Hakatono metu sukurtos idėjos ne tik gali tapti realiu verslu ar projektu, bet ir suteiks galimybę išsinešti piniginį prizą, kaip pirmąją investiciją sukurtos idėjos įgyvendinimui.“
Komandų registracija dar vyksta, tačiau vietų skaičius ribotas. Kiekviena komanda turės lydintį mentorių, konsultantus, padedančius įsigilinti į užduotis. VDU KTPC komanda savo patirtimi dalinsis nuo idėjos generavimo iki komercializuojamų produktų sukūrimo.
Laikas: 2022 m. gruodžio 2 d.
Vieta: VDU Žemės ūkio akademija, Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.
Renginio pradžia: 8.30 val.
Renginio pabaiga ir apdovanojimai: 19 val.
Būtina išankstinė registracija iki lapkričio 30 d.
Daugiau informacijos
Kiekviena komanda turi galimybę laimėti!
Inovatyvius sprendimus vertins investuotojų, verslo bei mokslo atstovai, o laimėtojų laukia prizai:
- I, II, II vietos pasidalins pagrindinį 3000 eurų prizinį fondą;
- VDU KTPC suteiks iki 10 val. konsultacijų nuo verslo pradžios iki produkto paleidimo į rinką;
- Komandos turės galimybę pasinaudoti inkubavimo paslaugomis VDU verslo inkubatoriuje.
Kilus klausimams, maloniai prašome kreiptis į VDU KTPC komandą, el. paštu mokslo.paslaugos@vdu.lt.
VDU rektorius prof. J. Augutis: specialistų trūks kone visose srityse
„Dėl nepalankių emigracijos ir demografijos sąlygų, šiandien Lietuvoje jaunų žmonių yra labai mažai, ir tas sumažėjimas nėra proporcingas visos šalies gyventojų mažėjimui. Jei apskritai gyventojų Lietuvoje per paskutinius dešimtmečius sumažėjo nuo 3,5 iki 2,8 milijono (apie 20 procentų), tai jaunimo, abiturientų skaičius yra sumažėjęs dvigubai – nuo 65 iki 30 tūkstančių. Todėl šiandien praktiškai visose srityse pradedamas jausti žmonių trūkumas – ypač turinčių aukštąjį išsilavinimą“, – vieną svarbiausių aukštojo mokslo iššūkių įvardija Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. Juozas Augutis.
Pasak jo, apskritai kalbant, aukštojo mokslo padėtis Lietuvoje nėra bloga, ypač turint omenyje, kad aukštojo išsilavinimo siekti nori didesnis procentas žmonių, nei daugelyje kitų šalių – tai patvirtina ir apklausos. Nepaisant to, problemų netrūksta, ypač dėl minėto abiturientų trūkumo, kuris savo ruožtu nulemia specialistų stoką bene visose srityse.
„Jau esame etape, kai mokyklose turi įvykti mokytojų kartų kaita. Mokytojų amžiaus vidurkis Lietuvoje yra pakankamai aukštas lyginant su kitomis šalimis, turime pradėti kartų kaitą, o tam reikalingi jau ne šimtai, o tūkstančiai naujų mokytojų. Taip pat nuolat trūksta IT specialistų, medikų. Artėjame link to, kad praktiškai visose srityse pradedame jausti trūkumą – net ir socialiniuose, humanitariniuose moksluose ar teisėje“, – teigia VDU rektorius.

Moderniame VDU Pedagogų rengimo centre suformuotos erdvės studentų grupiniam, individualiam darbui
Tarp esminių problemų, kurias būtina spręsti, prof. J. Augutis įvardija ir finansavimo klausimus. Jis atkreipia dėmesį, kad studijų finansavimą Lietuvoje dar galima laikyti priimtinu, nors jis ir nesiekia Europos Sąjungos vidurkio (pagal lėšas vienam studentui), tačiau mokslo ir tyrimų finansavimas yra problematiškesnis – jis yra net kelis kartus žemesnis už ES vidurkį.
„Tai yra didelė mūsų problema – nyksta institutai, įvairios laboratorijos. Kai kurie jų išsilaiko, padedant verslui, tačiau daugeliui tenka užsidaryti. Reikia turėti omenyje, kad fundamentiniai mokslai negali greitai atnešti tiesioginės naudos, iš kurios jie galėtų išsilaikyti, uždirbti pinigus – jie yra investicija į ateitį. Tad šioje srityje darosi vis sunkiau. Nenuostabu, kad tokiuose moksluose kaip fizika, chemija studijuoja ir dirba vis mažiau studentų, mokslininkų“, – sako prof. Juozas Augutis.
Kita vertus, pašnekovo teigimu, šiek tiek vilčių teikia politinių partijų pasirašytas Nacionalinis susitarimas dėl švietimo, kuriuo įsipareigojama kasmet didinti švietimo ir mokslo finansavimą – iki 2030 m., kasmet planuojama papildomai tam skirti po apie 270 milijonų eurų. Kai kuriuos planus pakoregavo pandemija ir krizė dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje, tačiau VDU rektorius tikina, jog į ateitį galima žvelgti optimistiškai.
„Mūsų aukštojo mokslo sistema sutvarkyta neblogai, ji funkcionuoja gerai. Iššūkių yra, tačiau taip pat yra ir įrankių, kaip su jais tvarkytis. Pavyzdžiui, galbūt jaunimo ir specialistų trūkumą galėtume kompensuoti didindami užsienio studentų, mokslininkų skaičius, įsileisdami juos studijuoti ar bendradarbiauti. Nuolat atsiveria naujos perspektyvos, bendradarbiavimo kryptys. Džiaugiuosi, kad Lietuvos aukštasis mokslas yra labai tarptautiškas, bendradarbiaujama daugybėje krypčių, viena iš naujausių – Taivanas, su kuriuo mezgami įvairūs ryšiai moksle ir kitose srityse“, – pasakoja pašnekovas.
Plačiausios aprėpties universitetu Lietuvoje tapęs VDU skiria vis didesnį dėmesį tarpdiscipliniškumui: čia studentai įgyja platų išsilavinimą, kuris neapsiriboja tik pasirinktos studijų programos specializacija. Studijų metu galima tuo pat metu gilintis į informatiką, filosofiją ir daug kitų skirtingų sričių, ugdyti verslumo, IT ir kitas kompetencijas. Anot VDU rektoriaus, tarpdiscipliniškumas XXI amžiuje yra tam tikras sugrįžimas į mokslo ištakas, kadangi pradžioje disciplinos nebuvo taip griežtai skirstomos – skirstymą paskatino pramoniniai pokyčiai per paskutinius du šimtmečius.
„Dabar vėl grįžome prie disciplinų ir tyrimų susiliejimo, kai reikalingos žinios ir moksliniai rezultatai iš daugelio sričių, pavyzdžiui, kai integruojami gamtos ir humanitariniai, socialiniai mokslai. Tarpdiscipliniškumas itin būdingas technologijų, dirbtinio intelekto, dizaino sritims. Mūsų universitete taip pat, pavyzdžiui – rengdami mokytojus akcentuojame STEM metodiką, tai yra, tarpdisciplininį mokymo metodą, kai integruojamos skirtingos mokslo sritys“, – paaiškina prof. J. Augutis, papildydamas, jog, žinoma, tai nereiškia, kad reikėtų atsisakyti atskirų disciplinų ar visur priverstinai skatinti jų integravimą.

VDU – tarptautinis universitetas, kuriame daugiau kaip 15 proc. VDU studentų sudaro užsieniečiai ir kurių skaičius kasmet didėja
Apibendrindamas pokyčius Vytauto Didžiojo universitete, rektorius teigia, jog po įvykusių susijungimų VDU pozicionuoja save kaip klasikinį universitetą, kuris aprėpia visas mokslo ir studijų kryptis, todėl atsiveria platesnės galimybės sinergijai, bendradarbiavimui tarp skirtingų universiteto padalinių.
„Pavyzdžiui, į mokytojų rengimą yra įsitraukęs visas universitetas, ne vien Švietimo akademija – ten vyksta dalis programų, tačiau dalykų mokytojai savo dalykines žinias įgyja būtent tų dalykų katedrose. Be to, kaip laisvųjų menų universitetas, iki šiol siūlome galimybę įgyti gretutinę specialybę – tai mokytojams ypač svarbu“, – pabrėžia prof. J. Augutis.
Kita VDU strategijoje akcentuojama kryptis – mokslo stiprinimas, todėl universitete įsteigti nauji mokslinių tyrimų institutai: edukologijos, bioekonomikos, gamtos ir technologijų ir kiti. Rektorius pastebi, jog pastaruoju metu universitetas itin sustiprino ir savo ryšius su verslu, aktyviai dalyvauja bendruose projektuose su įvairiomis įmonėmis, taip pat visose srityse skatina tarptautiškumą.
„Tarptautiškumas nuo pat atkūrimo yra „įsiūtas“ į VDU prigimtį – juk universitetas atsikūrė kaip tarptautinis darinys. Šiandien jau beveik 20 proc. mūsų bendruomenės sudaro užsieniečiai, taip pat VDU yra ir tarptautinio Europos universitetų aljanso „Transform4Europe“ narys. Mūsų iniciatyva į šį aljansą priimtas ir Ukrainos Mariupolio valstybinis universitetas, kuris buvo sugriautas kare ir šiuo metu yra persikėlęs į kitą miestą. VDU įkūrėme Ukrainos centrą, kuruojamą abiejų šalių prezidentūrų, kuris padeda persikėlusiems ukrainiečiams“, – pasakoja rektorius.
„Negalėčiau nepaminėti ir Lietuvos universiteto šimtmečio. Šie metai yra ypatingi VDU ir visai Lietuvos aukštojo mokslo bendruomenei, nes 1922-aisiais įkurtas Lietuvos universitetas davė pradžią dideliam skaičiui aukštųjų mokyklų Lietuvoje: VDU, KTU, LSMU. Jis didelę įtaką turėjo net ir Vilniaus universitetui, kuris po visų negandų ir uždarymų ar veiklos svetur atgijo kaip universitetas Lietuvoje ir didelę jo bibliotekos ir darbuotojų dalį tuomet sudarė VDU resursai“, – akcentuoja prof. J. Augutis, pristatydamas šiemet žymimą Lietuvos universiteto šimtmetį.
Rektorius atkreipia dėmesį, jog universitetai ne tik švenčia kartu, bet ir planuoja įvairias bendras iniciatyvas. Viena iš jų – planai įkurti vieningą Kauno akademinę zoną: suteikti galimybę visų Kauno universitetų studentams laisvai pasirinkti bet kurio kito universiteto jiems patinkančius dalykus ar modulius ir juos integruoti į savo studijas.