• Titulinis
• Visos naujienos

VDU absolventas Andrius: apie „vdu’išką“ dvasią ir kodėl verta rinktis sunkesnius dalykus

Dalinamės interviu su Andriumi Veršinsku, 2016 m. Vytauto Didžiojo universitete baigusiu Politikos mokslų bakalauro studijas, o 2023 m. – Vidurio Rytų Europos ir Lietuvos istorijos magistrantūros studijas. Šiuo metu Andrius yra „Kaunas IN“ verslo skyriaus vadovas. Kaip pasakoja pats Andrius, „Kaunas IN“ yra Kauno miesto ekonominės plėtros, o taip pat ir miesto reprezentacinė agentūra, bet pagrindinis jos tikslas – kad Kaune būtų kuo daugiau gerai apmokamų darbo vietų. Tačiau su Andriumi kalbėjomės daugiausia ne apie darbą, o apie tai, kas atvedė iki jo – studijos VDU.

Kodėl studijoms pasirinkote būtent VDU ir būtent politikos mokslus?

Ką gi, reiktų nusikelti kokius 10 metų atgal, bet stojau į VDU pirmu numeriu ir nesvarsčiau kitų alternatyvų. Tuo metu mane daug kas domino: nuo filosofijos, psichologijos, istorijos iki ekonomikos ir kitų dalykų, o politikos mokslai buvo ir nemaža dalimi išlieka tai, kas vienija visas šias sritis ir suteikia platų išsilavinimą. Ir tą platų išsilavinimą VDU tikrai suteikė, ir ne tik politikos moksluose, bet ir bendrai, o tai traukė ir žavėjo. Tuo metu atrodė, kad tai labai stipri studijų programa, ir manau, kad tikrai gavome tai, ką tuo metu Lietuvoje buvo galima gauti geriausio iš skirtingų kontekstų ir dėstytojų. Tarkim, psichologijos dėstytojas doc. dr. Visvaldas Legkauskas, grįžęs iš Kembridžo, prof. dr. Leonidas Donskis ar dr. Bernaras Ivanovas, dr. Rytis Bulota, prof. dr. Lauras Bielinis ir kiti. Galima minėti daug pavardžių – kaip dėstytojus gavome tuos, kurie Lietuvoje buvo stipriausi savo srityse.

O kas paskatino po penkerių metų pertraukos magistro studijas rinktis taip pat VDU?

Žinoma, gyvenau ir dirbau Kaune, tad buvo patogu rinktis VDU, bet iš kitos pusės, manau, kad vėlgi šios studijos buvo geriausia, ką Lietuvos istorikų kalvė galėjo pasiūlyti. Be to, jau žinojau, kad VDU svarbu yra reikalo esmė, ėjimas į dialogą, noras pažinti. Kadangi stojau po 5 metų pertraukos, galvojau, ateisiu čia toks vienas „dėdė“, bet nieko panašaus, pagal amžių buvau kažkur per vidurį – buvo ir kur kas vyresnių žmonių, ir jaunesnių, ir visi iš be galo skirtingų sričių: kas stand-up comedy atlikinėjo profesionaliai, kas dirbo istorikais, kas mokyklose istoriją dėstė, kas europinius projektus prižiūrėjo, kas žurnalistikos, menų istorijos srityje dirbo. Susiformavo labai universalus ir platus kursas tiek amžiaus diapazonu, tiek interesų laukais. Ir tai be galo smagu, nes susibendravom – kas pusmetį darydavom išvykstamuosius mini simpoziumus, pasibuvimus. Ką gavom studijų metu, tai intelektualesnis, tematinis bendravimas: ir su tais pačiais dėstytojais, kokie tai bebūtų garsūs vardai, ir vieni su kitais. Studijos VDU praturtino ne tik žiniomis, ne tik diplomais ar kitais akademiniais įvertinimais, bet ir ryšiais, žiniomis, partnerystėmis, suvokimu. Todėl ir bakalauro, ir magistro studijų laikus prisimenu ir vertinu pozityviai.

Kas labiausiai įsiminė iš studijų laikų?

Tikrai įsiminė kai kurios išskirtinės paskaitos ar seminarai. Pavyzdžiui, prisimenu vieną dr. Bernaro Ivanovo seminarą – paleido tokią minties giją, kad gal 40 minučių vystė pasakojimą, kuris šokinėjo nuo vienos temos prie kitos, įtraukdamas ir geopolitiką, ir budizmą, ir sociologiją, ir gyvenimo prasmės klausimus. Manyčiau, kad turėjome bent europinio lygmens mintijimą. Panašių epizodų buvo ir daugiau: su rimtu atradimo džiaugsmu, su intelektualine įtampa ar iššūkiu. Beje, vienas ryškiausių prisiminimų susijęs su prof. Leonidu Donskiu, kadangi jis buvo mano bakalauro baigiamojo darbo vadovas, de facto turbūt buvau paskutinis formalus studentas, kuris pas jį rašė darbą. Jis, būdamas tikrai ne mažiausiai užsiėmęs žmogus, atėjo į mūsų baigiamųjų darbų gynimus, o mūsų buvo daug, gal 71, tai viskas vėlavo kokias 2 valandas – o profesorius atėjo laiku, ir, nepaisant, kiek viskas vėlavo, išlaukė mano eilės, kad pats perskaitytų recenziją ir pasidalintų savo vertinimu. Manau, kad tai tikros „vdu‘niškos“ dvasios pademonstravimas.

Įsiminė ir patirtys prisijungus prie Akademinio politologų klubo. Pavyzdžiui, turėjome pokalbių ciklą „Politika + sportas“, teko ir Paulių Motiejūną pakalbinti – pasikvietėm VDU politikos mokslų dėstytoją Rytį Bulotą ir šnekėjom, kaip politika veikia sportą ir kaip sportas veikia politiką. Arba, pavyzdžiui, dabartinis Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas su akademinio pasaulio atstovais dalyvavo mano moderuotoje diskusijoje – tai tokios pirmosios patirtys, kai drąsiai ėjome, drąsiai kalbinome, ir suorganizuodavome ne tik sau, bet ir kitiems kokį įdomų reikalą. Šios patirtys nemažai davė viešo kalbėjimo, moderavimo, organizavimo, o vėliau ir darbinės veiklos perspektyvoje. Tad įsiminusių dalykų kaleidoskopas įvairus – ir tai, kas vyko auditorijose, ir tai, kas vyko vietoje auditorijų laiko.

Ar palaikote santykį su VDU net baigęs studijas? T. y. ar apsilankote universiteto renginiuose, gal vis dar bendraujate su dėstytojais, kurso draugais, gal galvojate apie doktorantūros studijas ar dar kaip nors kitaip nepamirštate VDU?

Vienas iš „nepamiršimų“ – grįžimas į magistro studijas po 5 metų pertraukos. Be to, ir darbinėje aplinkoje po iniciatyvos „Studijuok Kaune“ starto intensyviai bendraujame su universitetu. Nors ir anksčiau darbinių santykių ir partnerių iš VDU netrūko. Beje, bandžiau siūlyti tam tikrus pokyčius VDU – kalbėti labiau verslo kalba, ypač organizacine verslo kalba, būti patogesniems verslui. Iš savo patirties ir matydamas kitą pusę, galėdamas suformuluoti konkretų poreikį, jaučiuosi tiesiogiai prisidedantis prie savo universiteto tobulėjimo, o ir iš darbinės veiklos pusės – gerinantis Kauno ekosistemą. Tad darbinių santykių su VDU pastaruoju metu tikrai netrūksta.

Beje, bakalauro studijų metu bandžiau tokį neformalų akademinį klubą inicijuoti – be kitų veiklų kviesdavome dėstytojus prie kavos ar alaus padiskutuoti ar kokią temą aptarti. Tai būdavo tarpdisciplininiai pokalbiai, kviesdavomės istorikus, politologus, dėstytojus iš kitų fakultetų ir kitų studijų programų. Kas smagu – dėstytojai visada sutikdavo. Ir dabar dar su kai kuriais dėstytojais išlikęs gal ne toks intensyvus, bet tikrai kolegiškas ryšys.

O dėl doktorantūros – turiu tokių pasvarstymų, tad galimybės neatmetu, o juk ir toks sprendimas per dieną nepadaromas. Bet trauką į doktorantūrą jaučiu, buvo ir paskatinimų iš dėstytojų, tad manau, kad tikrai gebėčiau tą daryti.

Ir, žinoma, universitetas yra žmonės. Ir naujos, plačios pažintys, draugystės šiuolaikiniame pasaulyje – vis ryškesnis universiteto išskirtinumas bei privalumas. Čia suformuotos naujos, jau kiek kitokios negu mokykloje draugystės bent man, manau – visam gyvenimui.

Ką patartumėte šiandieniniam VDU studentui?

Dalyvauti paskaitose, ypač tose, kuriose verta dalyvauti. Nedvejoti ir pasiimti kad ir tą sunkesnį, bet tikrai įdomų ir vertingą studijų dalyką, nebijoti „nuklysti“ į kitas dominančias temas, net jei tai visai kitokie kontekstai – niekada nežinai, kaip jie susisies. Aš irgi buvau, tarkim, astronomiją pasirinkęs – jau tada mąsčiau, kad kada daugiau gyvenime taip fundamentaliai, moksliškai, sistemingai galėsiu apie astronomiją pasidomėti, jei ne dabar. Su tokiu suvokimu, prie kurio prisidėjo ir VDU dėstytojai, turbūt ir nugyvensiu savo gyvenimą – imti tai, kas įdomu, nors tai ir sunkiau, imti tai, kas vertinga, o ne kad lengviau būtų praslysti. Kitas dalykas, ko palinkėčiau – kurti vertes ir sau, ir kitiems, ir aplinkai. Net jei neatlygintinai kažką darai, tai tau atsiperka įvairiais rakursais. Tai to ir palinkėčiau – išnaudoti galimybes, kurti prasmes patiems ir pasiimti tai, ką galima pasiimti geriausio, nesifokusuojant į formalumą, pažymį ar dar kažką.

Kas Jums yra VDU?

Atsakysiu labai paprastai – tai mano universitetas.

Vokiečių kalbos mokėjimas – kelias į plačias karjeros perspektyvas

Nors Vokietija yra viena svarbiausių investuotojų Lietuvoje, o nuo šiol – ir svari NATO kolektyvinės gynybos partnerė (iki 2027 m. Lietuvoje bus perkelta 5 tūkst. Vokietijos kariuomenės brigados karių ir civilių), mūsų šalyje vis dar stinga vokiečių kalbą mokančių darbuotojų.

„Dalis Vokietijos brigados karių ir civilių čia atvyks su savo šeimomis, kurioms reiks įvairių paslaugų – ikimokyklinio ir pagrindinio ugdymo, kalbos mokymo ir pan. Karių dislokacija pamažu prasideda, tad viską kruopščiai planuojantys vokiečiai jau dabar domisi, ar Lietuvoje rasis pakankamai darbuotojų, galinčių šias paslaugas užtikrinti“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė, germanistė doc. dr. Rūta Eidukevičienė.

Vokiškai kalbančių darbuotojų stygius – strateginė Lietuvos problema

Pasak docentės, su vokiškai kalbančių specialistų trūkumu jau susiduria ne tik šalies saugumo sektorius. Pavojaus varpais skambina verslo ir švietimo atstovai.

„Šiuo metu dauguma šalies savivaldybių planuoja nuo rugsėjo mokyklose atsisakyti rusų kaip antrosios užsienio ir siūlyti moksleiviams rinktis vieną iš Europos Sąjungos (ES) kalbų. Šeštokams dažniausiai siūloma mokytis vokiečių arba prancūzų, kai kur ir ispanų kalbą, tačiau šių kalbų mokytojų trūksta, ypač regionuose. Duomenys rodo, kad per paskutinius metus vis daugiau moksleivių renkasi vokiečių kalbą, tačiau, žinant glaudžius Lietuvos ir Vokietijos ryšius bei vokiečių kalbos atveriamas karjeros perspektyvas, šis procentas galėtų būti didesnis“, – įsitikinusi R. Eidukevičienė.

Ji taip pat pastebi ir naują tendenciją, jog mokykloms dėl vokiečių kalbos specialistų tenka konkuruoti ir su verslu – tiek lietuviškos, tiek mūsų šalyje veikiančios tarptautinės įmonės vokiečių kalbos mokėjimą laiko itin svarbia kompetencija, tad įmonių durys vokiečių kalbą pasirinkusiems studentams dažniausiai atsiveria dar studijų metu.

„Atliepdami šį poreikį, prieš kelis metus pertvarkėme savo germanistikos studijų programą – jau pačiame pirmame semestre studentams siūlome karjeros planavimo praktiką, kurios metu jie lankosi įvairiose su Vokietijos rinka dirbančiose įmonėse, iš specialistų išgirsta, kokių kompetencijų tikisi būsimi darbdaviai, atlieka jų skirtas užduotis, o vėlesniuose semestruose grįžta atlikti ilgesnės praktikos įmonėje. Šiandieninės vokiečių kalbos studijos daug labiau orientuotos į praktinių įgūdžių plėtojimą ir platesnių žinių apie Vokietiją suteikimą“, – ateities perspektyvas būsimiems specialistams brėžia VDU bakalauro studijų programos „Užsienio kalbos ir kultūros: vokiečių kalba ir komunikacija“ dėstytoja.

Doc. dr. Rūta Eidukevičienė

Dėl specialistų trūkumo yra praradę ir keletą potencialių investicinių projektų

Pasak R. Eidukevičienės, plėtrą užsienyje vykdančios įmonės pripažįsta faktą, kad dažnu atveju vien tik anglų kalbos nebepakanka, o sėkmingus verslus nuo „vidutinių“ skiria tai, kad komunikuojama būtent ta kalba, kokioje šalyje vystomas verslas arba kuria kalba klientai.

„Kalbant apie Vokietijos rinką, verslo atstovai pabrėžia, kad tokių darbuotojų, kurie ne tik moka vokiškai, bet ir išmano tam tikrus komunikacinius ir kultūrinius niuansus, labai trūksta, o netolimoje ateityje tik dar labiau reikės“, – įsitikinusi  docentė, pati nemažai laiko dirbusi verslo srityje, o šiandien padedanti įmonėms plėsti darbuotojų tarpkultūrinės komunikacijos su vokiškai kalbančiomis šalimis gebėjimus.

Docentei antrina „KaunasIN“ verslo skyriaus vadovas Andrius Veršinskas, pabrėždamas, kad Vokiečių kalbos poreikis darbo rinkoje visoje Lietuvoje ir ypač Kaune yra didelis ir didėjantis. Vokietija išlieka ne tik viena pagrindinių Lietuvos eksporto rinkų, bet šios šalies investuotojų yra daugiausiai ir jie – didžiausi Lietuvoje bei Kaune.

„Kaune įsikūrę investuotojai plečiasi ne tik tose srityse dėl kurių atėjo į Lietuvą. Tarkim, automobiliams elektronikos komponentus gaminančios „Continental“ ir „Hella“ atidarė savo verslo paslaugų (finansų) centrus, kuriuose didelis prioritetas teikiamas, o kartais ir reikalavimas – vokiečių kalba. Iš tiesų, dėl vokiškai kalbančiųjų specialistų trūkumo esame praradę keletą potencialių investicinių projektų Kaune“, – teigia A. Veršinskas.

Andrius Veršinskas (Kaunas IN nuotr.)

Anot pašnekovo, nereikėtų stebėtis, jog vokiečių kalba yra viena iš tų užsienio kalbų (anglų mokėjimui tapus rinkos standartu), kurios geras mokėjimas gali pats iš savęs garantuoti darbo vietą verslo paslaugų centruose ar pardavimų komandose, net ir neturint kitų specifinių skirtingoms industrijoms reikalingų žinių ar išsilavinimo. „Net ir inžinieriams ar kitose srityse aiškias specifines žinias, kompetencijas, išsilavinimą turintiems darbuotojams užsienio kalbų, ypač vokiečių, mokėjimas dažnai labai konkrečiai reiškia papildomus keletą (ar daugiau) šimtų eurų į rankas per mėnesį“, – tvirtina A. Veršinskas.

Apie jau ne vienerius metus augantį vokiškai kalbančių specialistų poreikį kalba ir Kaune įsikūrusios vokiško kapitalo įmonės „Festo“, kurioje dirba gausus būrys VDU germanistikos specialybės absolventų, techninio palaikymo – vokiečių kalbos komandos vadovas Mantas Butkus.

„Džiugu, jog Lietuvoje turime švietimo įstaigų, kurios skiria didelį dėmesį tarpkultūrinės komunikacijos įgūdžių ugdymui. Tai ypač padeda naujiems darbuotojams greičiau įsilieti į tarptautinę komandą ir sėkmingai bendradarbiauti su kolegomis iš Vokietijos, Austrijos ar Šveicarijos“, – apie VDU vykdomas „Vokiečių kalbos ir komunikacijos“ studijas atsiliepia M. Butkus.

Mantas Butkus („Festo“ nuotr.)

Studijų metu tobulinama ne tik kalba, bet ir tarpkultūrinės kompetencijos

Tuo metu R. Eidukevičienė atkreipia dėmesį, jog VDU studijų programa „Vokiečių kalba ir komunikacija“ išsiskiria tuo, jog yra skirta ne tik norintiems išmokti vokiečių kalbą (kalbos galima pradėti mokytis nuo nulio arba tobulinti jau turimas žinias), bet ir susipažinti su Vokietijos ir kitų vokiškai kalbančių šalių istorija, kultūra, ekonomine sistema, atlikti šiose šalyse praktiką, dalyvauti tarptautiniuose studentų projektuose.

„Rinkdamiesi dalykus, „Vokiečių kalbos ir komunikacijos“ studentai gali patys nuspręsti, kurios srities – verslo, teisės, medijų, reklamos ar turizmo – vokiečių kalbą nori tobulinti. Be to, šalia vokiečių kalbos siūloma mokytis ir dar vieną ES kalbą – prancūzų, italų arba ispanų. Vokiečių filologijos studijų studentai, šalia pagrindinės savo studijų programos, gali pasirinkti gretutinę specialybę, kuri suteikia papildomų galimybių rasti mėgstamą darbą. Nuo šių metų, pasirinkus gretutines pedagogikos studijas skiriama 357,50 eurų stipendija“, – privalumus vardija viena iš šios programos dėstytojų.

Ji taip pat pabrėžia ir universiteto siūlomas plačias tarptautines galimybes – „Vokiečių kalbos ir komunikacijos“ studijų VDU vykdytojai glaudžiai bendradarbiauja ne tik su vietos socialiniais partneriais, bet ir su partneriniais Vokietijos universitetais. Vienas iš jų – Saarlando universitetas, kuris, kaip ir VDU, yra Europos universitetų aljanso „Transform4Europe“ narys.

„Aljanso partneriai atranda vis naujų veiklų ir iniciatyvų, kurios padeda kūrybiškai ir inovatyviai transformuoti studijas ir mokslo tyrimus. Viena iš tokių iniciatyvų – nuo šių metų rugsėjo VDU ir Saarlando universitetas pradeda kartu vykdyti studijų modulį „Tarpkultūrinė vokiečių kalbos didaktika“, kurį gyvai ar nuotoliu išklausę VDU germanistikos ar kitų užsienio filologijų studentai įgis Saarlando universiteto įsteigtą sertifikatą (InterDiDaF). Šios studijos vyks mišriose tarpkultūrinėse grupėse, studijuojantieji bendrai vykdys įvairius praktinius projektus, įgis vokiečių kalbos didaktikos kompetencijų ir pasirengs vokiečių kalbos mokymui tarptautiniame kontekste“, – pasakoja R. Eidukevičienė.

InterDiDaF studijų koordinatorės Saarlando universitete Elisabeth Venohr teigimu, tarpdiscipliniškumas, daugiakalbystė ir tarpkultūrinės kompetencijos ugdymas – svarbiausi šios partnerystės orientyrai. „InterDiDaF studijos ir sertifikatas skatina studentus ir dėstytojus į kalbos mokymą ir mokymąsi pažvelgti iš naujos perspektyvos, per vokiečių kalbą plėsti tarpkultūrines kompetencijas ir ruoštis jas taikyti daugiakalbiuose, ypač pasienio regionų, kontekstuose“, – sako dr. E. Venohr.

Dr. Elisabeth Venohr (Saarlando universiteto nuotr.)

Saarlando žemės Ekonomikos, inovacijų, skaitmenizavimo ir energetikos ministrė Elena Yorgova-Ramanauskas taip pat sveikina stiprėjančią abiejų universitetų partnerystę ir pabrėžia bendradarbiavimo su būsimais darbdaviais svarbą. „Augančio kvalifikuotų specialistų poreikio patenkinimas – užduotis, kurią artimiausius dešimtmečius kartu turi spręsti politikai, verslas ir universitetai. Mums trūksta darbuotojų, pasirengusių užimti laisvas darbo vietas. Labai svarbu, kad jau studijų metu studentai greta užsienio kalbos įgytų ir kitų kompetencijų, taip pat tarpkultūrinio bendravimo įgūdžių, nes norime, kad atvykę darbuotojai pas mus jaustųsi gerai. Aukštųjų mokyklų ir įmonių bendradarbiavimas supažindinant jaunus žmones su verslo aplinka naudingas abiem pusėms“, – kalba E. Yorgova-Ramanauskas.

Elena Yorgova-Ramanauskas (Oliver Dietze nuotr.)

VDU docentės R. Eidukevičienės nuomone, šiandien vienas iš svarbiausių jos kuruojamos vokiečių kalbos ir komunikacijos programos uždavinių – ne tik išmokyti studentus vokiečių kalbos, bet ir suteikti studentams galimybę kuo anksčiau įsitraukti į akademinius ir profesinius tinklus, įgyti praktinių įgūdžių ir tarptautinių mainų patirties.

„Bendradarbiavimas su Saarlando universitetu ir naujai įsteigtas sertifikatas, galimybė greta germanistikos studijų pasirinkti patinkančią gretutinę specialybę, kuo anksčiau susipažinti su darbo rinkos realijomis – visa tai ne tik padeda studentams siekti asmeninės karjeros, bet ir užtikrina universiteto indėlį sprendžiant Kaune ir visoje Lietuvoje jaučiamą kvalifikuotų vokiečių kalbos specialistų poreikį“, – įsitikinusi R. Eidukevičienė.

Bulgarijoje – T4EU mokymų stovykla studentams ir jaun. mokslininkams

VDU ir kitų aljanso „Transform4Europe“ universitetų jaunieji mokslininkai, doktorantai ir magistrantai kviečiami dalyvauti pirmojoje T4EU mokymų stovykloje, kuri vyks rugsėjo 10–12 d. Burge (Bulgarija). Akademiniai ir kiti atitinkamų sričių darbuotojai iš T4EU regionų kviečiami dalyvauti kaip mokymų mentoriai.

Šios stovyklos tema – darnus vystymasis ir aplinkos transformacija: efektyvi klimato adaptacija ir inovacijos. Joje siekiama suburti T4EU universitetų jaunuosius mokslininkus, doktorantus ir magistrantus, kurie specializuojasi arba studijuoja šią sritį, ir suteikti jiems galimybę sužinoti daugiau ir praktikuotis šiais opiais klausimais.

Organizatoriai taip pat kviečia akademikus ir kitus darbuotojus, dirbančius šioje srityje, kurie galės prisijungti prie šio renginio kaip mentoriai ir kartu su mokymų dalyviais aptarti šios srities iššūkius ir galimybes kaip pagrindą tolesniam bendradarbiavimui Aljanso ir „T-Labs“ tinkle.

Renginys yra skirtas magistrantams, doktorantams, jauniesiems mokslininkams ir kt. Dalyviams bus suteikta stipendija, padengsianti kasdienes ir transporto išlaidas.

Paraiškas teikti galima iki liepos 29 d.

T4EU mokymų stovyklą organizuoja T4EU Išmaniųjų miestų ir regionų Aplinkos transformacijos laboratorija.

Registracija

Daugiau informacijos

Turintys šias kompetencijas darbo vietą renkasi patys

Šiais metais 100-mečio jubiliejų mininti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) kaip vieną svarbiausių savo veiklos segmentų įvardija aktyvų bendradarbiavimą su verslu. Per 30 studijuoti siūlomų studijų programų yra nuolat atnaujinamos bei tobulinamos dalyvaujant darbdaviams bei atsižvelgiant į jų poreikius. O šie poreikiai pastebimai kinta agroverslo, maisto pramonės, miškininkystės įmonėms ir ūkininkams nuo tradicinio modelio „dirbti sunkiai“ pakilus į lygmenį „dirbti sumaniai“. Todėl darbdaviai jaunus žmones skatina drąsiai rinktis su veikla žemės ūkyje bei miškininkystėje susijusias universitetines bakalauro studijas. O jas baigusiuosius, atsižvelgiant į sparčius šių sektorių modernizacijos tempus ir darbo rinkos poreikius, savo kompetencijų lauką ragina plėsti studijuojant magistrantūroje.

Žemės ūkiui keliami uždaviniai reikalauja vis aukštesnės kompetencijos šių uždavinių sprendėjų

„Šiandienos iššūkių kontekste žemės ūkiui keliami uždaviniai perkopia vieno sektoriaus ribas. Strateginė jo užduotis aprūpinti maistu augančią pasaulio gyventojų populiaciją tebeišlieka. Tačiau žemės ūkis privalo sugebėti prisitaikyti prie klimato kaitos, gaminti vis daugiau kokybiško maisto nesukeldamas neigiamo poveikio aplinkai. Be to, vystantis bioekonomikai ir žiedinei ekonomikai,  pastebimai auga dar viena svarbi žemės ūkio funkcija – jis tiekia vis daugiau žaliavų įvairioms pramonės šakoms bei energetikos sektoriui. Akivaizdu, kad visiems šiems tikslams pasiekti reikia naujų žinių ir inovacijų“, – teigia bioekonomikos tyrimų srityje dirbanti mokslininkė, VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė.

Pasak pašnekovės, šiuo metu besimokantiems VDU Žemės ūkio akademijoje suteikiama ne tik fundamentinių pasirinktos profesijos žinių, bet ir įvairių tarpdisciplininių – duomenų valdymo, informatikos, skaitmenizacijos, vadybos, komunikacijos ir kt.

„Agrosektorius, palyginti su kitais sektoriais, yra vienas sparčiausiai skaitmenizuojamų ir robotizuojamų. Prognozuojama, kad per ateinantį dešimtmetį robotai bus įdiegti ir dirbs kiekviename pažangiame ūkyje. Agrosektoriuje dronų, mašinų su jutikliais naudojimas jau yra tapęs įprastu reiškiniu. Inžinieriai, agronomai, netgi tokie specialistai kaip laukinės gamtos atkūrėjai (angl. rewilder) bus tie profesionalai, kurie turėdami skaitmenizacijos, informatikos, žemės ūkio technologijų žinių bagažą  kurs ateities žemės ūkį. VDU ŽŪA, glaudžiai bendradarbiaudama su agroverslu ir atliepdama jo lūkesčius, šiuo metu įgyvendina apie 30 studijų programų“, –  kalba VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė, pastebinti, kad pastaruoju metu šioje aukštojoje mokykloje gerokai išaugo magistrantūros studijų populiarumas.  Ir tai yra patvirtinimas, kad norint rasti vardiklį tarp gyvosios gamtos ir vis sudėtingesnių inovacijų, reikalingi tai išmanantys specialistai.

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė

Miškininkystės studijų programų rengėjai nuolat laiko ranką ant sektoriaus aktualijų pulso

„VĮ Valstybinių miškų urėdijoje (VMU) dirba daugiau nei 500 darbuotojų, kuriems yra privalu būti įgijus universitetinį miškininkystės srities pirmosios pakopos išsilavinimą. Todėl nekantriai laukiame netrukus VDU ŽŪA vyksiančios diplomų įteikimo šventės, kuomet absolventų būryje sveikinsime ir grupę mūsų įmonės miškininkų.

O jeigu darbuotojas ateityje sieks vadovaujančiojo posto, jis turės būti baigęs magistrantūros studijas. Ir šis reikalavimas nustatytas ne dėl įrašo asmens CV, o dėl gilesnių specialisto žinių ir kompetencijų, kurios reikalingos vertinant didelius duomenų srautus bei priiminėjant geriausiai subalansuotus sprendimus. Miškininkystės sektoriuje stebima ryški kartų kaita, ir kyla pavojus, kad jau artimoje ateityje galime pritrūkti aukštos kompetencijos žmogiškųjų išteklių. Todėl įmonė deda pastangas užbėgti šiai problemai už akių, bendradarbiaudama su miškininkystės specialistus rengiančia VDU Žemės ūkio akademija, dalyvaudama moksleiviams skirtose studijų mugėse, organizuodama edukacinius renginius mokyklose, pristatydama miškininko profesiją kaip patrauklią ir perspektyvią“, – į apsirūpinimo žmogiškaisiais ištekliais ateitį orientuotus veiksmus komentuoja VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

Pasak pašnekovo, Valstybinių miškų urėdijai valstybė yra iškėlusi labai atsakingus uždavinius. Tai miško atkūrimas ir įveisimas, jo sodmenų išauginimas, medienos ruoša ir prekyba. Miškininkai turi inventorizuoti VMU valdomus išteklius, atlikti ūkinės veiklos bei miško išteklių rodiklių analizę ir suprojektuoti ūkines priemones miško ištekliams naudoti, atkurti bei gerinti.

„Uždaviniai išties dideli, tačiau šiame kontekste nuo stereotipiškai įsivaizduojamos miškininkų veiklos pobūdis yra visiškai pasikeitęs. Šiuolaikinėje miškininkystėje naudojama labai daug modernių technologinių priemonių – nuo specialiojo transporto iki skaitmeninių programų ir robotų dronų. Todėl bendradarbiaudami su VDU ŽŪA drauge organizuojame studentų profesines praktikas, teikiame siūlymus tobulinant studijų programas. Mūsų darbuotojai dirba ir VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dėstytojais. Džiugu, kad miškininkystės studijų programų rengėjai nuolat laiko ranką ant sektoriaus aktualijų pulso ir studijų programos tobulinamos bei atnaujinamos atsižvelgiant į socialinių partnerių bei darbo rinkos lūkesčius. Miško paskirtis šiuo metu yra kur kas platesnė nei  medienos gamyba, todėl ir šiuolaikinė miškininkystė neapsiriboja rutininių procedūrų vykdymu – miškininkas privalo gebėti priimti efektyvius sprendimus. Jis turi turėti tvirtą teorinių žinių bagažą, gebėti kritiškai ir kūrybiškai mąstyti, mylėti gamtą, išmanyti technologijas bei gebėti auginti ekologiniu, ekonominiu ir socialiniu požiūriu tvarų mišką“, – reziumuoja V. Kaubrė, atkreipdamas dėmesį, kad būsimieji miškininkai yra ir vieni iš nedaugelio, kurie mokosi lotynų kalbos. O tai tradiciškai laikoma aukštos erudicijos ženklu.

VĮ Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė

Naujos kartos specialistai kelia iššūkių patiems darbdaviams

„Agrosektoriuje dirbantis agronomas, inžinierius, socialinių mokslų atstovas šiandien turi gebėti analizuoti, sisteminti duomenis bei rasti geriausiai subalansuotus sprendimus, nes sektorius labai sparčiai žengia pažangiausių technologijų keliu, ir darbas su duomenimis, technologijomis tampa vienu esminių sėkmės rodiklių. Taip pat šis specialistas turi gebėti dirbti komandoje, būti komunikabilus, iniciatyvus bei finansiškai raštingas“, – kalba pasėlių savidraudos fondo Vereinigte Hagelversicherung VVaG filialo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika, pastebintis, kad išaugę uždaviniai reikalauja visiškai naujų sektoriaus darbuotojų kompetencijų – jie turi gebėti analizuoti didelius duomenų srautus ir priiminėti sprendimus, nuolat siekti naujų žinių, dirbdami komandoje argumentuotai ginti savo nuomonę. Pasak M. Rusteikos, agrosektorius šiandien laukia lyderių ir tarpdisciplininių žinių įgijusių profesionalų.

„Tokie lūkesčiai kelia naujų iššūkių ir vienintelei šalyje specialistus agrosektoriui rengiančiai VDU Žemės ūkio akademijai. Tačiau jos ilgametė patirtis ir partnerystė su agroverslo įmonėmis šiandien yra pavyzdys, kaip bendradarbiaujant galima pasiekti puikių rezultatų. Tiek mūsų, tiek kitų įmonių atstovai studentams skaito paskaitas, organizuoja profesines praktikas, inicijuoja naujų programų atsiradimą ir esamų tobulinimą. Tarkime, mums, kaip tarptautinei kompanijai, yra aktualu tai, kad VDU ŽŪA studijų programos yra tarptautiškos ir studentai gali sėkmingai dalyvauti tarptautiniuose mainų projektuose“, – kalba pašnekovas.

M. Rusteikos teigimu, VDU ŽŪA studijų programos, kaip to pageidauja darbdaviai, kartu yra ir specializuotos, suteikiančios specifinių bazinių žinių, ir tarpdisciplininės, orientuotos į platų kontekstą.

Vereinigte Hagelversicherung VVaG filialo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika

„Kadangi studentai jau nuo antro studijų kurso įmonėse atlieka profesinės veiklos praktikas, jie akivaizdžiai patiria, kaip teorinės žinios koreliuoja su gamyba ir kitomis praktinėmis veiklomis“, – pastebi pašnekovas. Be to, studijų procesą praplečia užsiėmimai moderniose VDU ŽŪA laboratorijose ir Bandymų stotyje, kur studentai turi galimybę matyti, kaip gimsta inovacijos.

Po studijų Korėjoje – naujas karjeros kelias

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Rytų Azijos šalių kultūros ir kalbos ketvirtakursė Gabija Saniukaitė po dvišalių mainų programos studijų Korėjoje suprato, kad pirmasis jos bakalauras – tik ilgalaikio mokymosi proceso dalis. Mergina planuoja toliau mokytis pedagogikos, įrodydama, kad autentiška patirtis užsienio šalyje gali atverti naujas, galbūt ir netikėtas, ateities perspektyvas.

Patinka iššūkiai

„Mainai Korėjoje leido patirti gyvenimą Korėjoje ir pajausti, ar aš pati galiu sieti savo gyvenimą su šia šalimi. Supratau, kad ne“, – šypsosi mergina, VDU studijuojanti korėjiečių kalbą. Suvokusi, kad gyvenimas Korėjoje – ne jai, o korėjiečių kalbos paklausa Lietuvoje nėra didelė, Gabija prisiminė savo seną svajonę mokyti ir po metų galvoja stoti į Pedagogiką.

Mergina Korėjos kultūra susidomėjo dar paauglystėje, klausydama K-pop muzikos. „Apskritai, mane visuomet domino kultūros ir kalbos, kurios visiškai skiriasi nuo mūsų. Bandžiau mokytis arabų kalbos, savarankiškai mokykloje mokiausi ir korėjiečių. Man patinka iššūkiai. Taip pat domino Korėjos maistas, kultūra ir, tuo metu, muzika“, – Gabija juokiasi, kad nors korėjiečių popmuzikos nebesiklausė, bet stodama į VDU vis dar jautė susidomėjimą kultūra ir kalba.

Kalboms gabi studentė jau pirmame kurse įrodė savo talentą ir netrukus korėjiečių mokėsi kartu su antrakursiais. „Po pirmo semestro dėstytoja, supratusi, kad man paskaitose darosi nuobodu, pasiūlė pereiti į antrą kursą. Išlaikiusi korėjiečių kalbos egzaminą kitame semestre jau mokiausi su antrakursiais“, – pasakoja Gabija.

Nustebino universitetas

Būtent tada ji susidomėjo VDU siūlomomis mainų programomis ir nusprendė savo jėgas išbandyti Korėjoje. Gabija pasakoja, kad nors su kultūra buvo susipažinusi iš anksto, ne ji buvo didžiausias studentės iššūkis. Anot merginos, Korėjos universitete buvo jaučiamas didelis spaudimas mokytis, dalis studentų naktimis mokydavosi visą parą veikiančiose bibliotekose.

„Aišku, turbūt priklauso nuo studento požiūrio. Tikrai buvo studentų, kuriems netrūkdavo laiko linksmybėms. Nepaisant to, pati Korėjos mokymosi sistema labai skiriasi ir prie to reikėjo priprasti“, – problemų su kalba Gabija neturėjo, nes buvo gerai pasiruošusi – be studijų prieš kelionę dar lankė privačias pamokas pas korėjiečius.

Seulo universitete metams įsikūrusi VDU studentė džiaugėsi modernia universiteto infrastruktūra ir kaip ir kiekviename universiteto miestelyje, kad viskas yra ranka pasiekiama: bendrabučiai, auditorijos, parduotuvės. „Pats universitetas išsidėstęs ant kalno, tad aplink buvo daug gamtos ir parkų“, – pasakoja Gabija.

Kavinių kultūra

Pasak merginos, nors prieš kelionę ji buvo pažiūrėjusi ir prisiskaičiusi visokiausios informacijos, niekas negali paruošti tavęs tokiam naujam gyvenimo etapui. Kaip ir daugelyje Azijos šalyje, korėjiečiai nebūdavo linkę bendrauti angliškai, bet Gabijai netrūko vietinės kalbos žinių.

„Pamatę gatvėje vienintelę šviesiaplaukę atkreipdavo dėmesį, tačiau patys nekalbindavo. Jei pradėdavau kalbėti korėjietiškai, nustebdavo ir pradėdavo klausinėti, iš kur išmokau taip gerai kalbėti, ką čia veikiu, ar mokausi ar dirbu“, – pasakoja mergina.
Nors Gabija neturėdavo daug laisvo laiko dėl mokslų, bet surasdavo laiko patyrinėti patį Seulą. Pasak jos, 10 mln. gyventojų turinčiame moderniame mieste tikrai įmanoma surasti jaukių, savo tradicijas išsaugojusių vietų.

„Norėdamas ištrūkti iš eismo ir žmonių perpildytų gatvių, tikrai gali rasti ramių vietų. Korėjoje labai populiari kavinukių kultūra, o o kiekviena jų labai skiriasi viena nuo kitos. Tačiau visose rasi korėjiečių mėgstamiausią gėrimą – šaltą americano“, – anot pašnekovės, Korėja garsėja savo desertais, o daugelio pagrindinių patiekalų europietiškas skrandis gali ir nepriimti.

Paskutinius metus korėjiečių kalbos besimokanti Gabija dabar yra susikoncentravusi į bakalauro baigimą, o po to laukia naujos patirtys. Tačiau mergina įsitikinusi, kad studentai turėtų pasinaudoti universiteto siūlomais būdais save išbandyti, nes tik taip gali atrasti svajonių karjeros kelią.

VDU su JK Kilio universitetu siūlys dvigubo diplomo magistro studijas

Birželio 17 d., pirmadienį, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pasirašė susitarimo memorandumą su Kilio universitetu (University of Keele, Jungtinė Karalystė), kuriuo sutariama bendradarbiauti siūlant dvigubo diplomo magistrantūros studijų programą: galimybę studijuoti abiejuose universitetuose vienu metu. Sutartimi taip pat įtvirtinamas bendradarbiavimas tarp universitetų mokslininkų ir dėstytojų rengiant mokslinius tyrimus, organizuojant studijas.

Sutartį pasirašė Kilio universiteto vykdomasis direktorius (COO) dr. Mark Bacon ir VDU rektorius prof. Juozas Augutis. Pasirašymu įtvirtinami ketinimai organizuoti dvigubo diplomo magistrantūros studijų programą: Bioįvairovės ir apsaugos (Kilio universitete) ir Ekologijos ir klimato kaitos (Vytauto Didžiojo universitete).

Tai yra pirmoji  dvigubo diplomo VDU sutartis su Jungtinės Karalystės universitetu. Pasak VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto dekano prof. dr. Vito Marozo, pageidavimą studijuoti VDU Ekologijos ir klimato kaitos programoje nuo kitų metų jau išreiškė keletas Kilio universiteto studentų.

„Svarbu, kad ne tik studentai turės didesnes mobilumo galimybes, kartu ir abiejų universitetų dėstytojai glaudžiai bendradarbiaus vykdant studijas. Jau šį pavasarį Kilio universiteto dėstytojų delegacija buvo atvykusi ir kartu su VDU dėstytojais aptarė studijų turinį, baigiamojo darbo vertinimo ypatumus, taip pat bendrus mokslinius interesus“, – paaiškino prof. dr. V. Marozas.

Prof. dr. Vitas Marozas

Studijuodami šioje programoje, studentai turės galimybę ne tik lankyti paskaitas abiejuose universitetuose, bet ir įgyti žinių apie biologinę įvairovę, klimato kaitą, ekologinių tyrimų duomenų analizę, anglies apskaitą, aplinkosaugos teisę, taikomąją ekologiją ir įvairias kitas sritis.

Baigus studijas, studentams bus suteikiamas magistro laipsnis ir abiejų universitetų diplomai.

Kilio universitetas yra pripažinta aukštojo mokslo institucija Jungtinėje Karalystėje, kuri nuo pat įkūrimo taiko laisvųjų menų (artes liberales) principus savo veikloje: kaip ir VDU, čia studentams siekiama suteikti platų išsilavinimą.

Tarptautiniai mainai – kelias į naujas karjeros galimybes

„Galimybė net ir studijuojant nuotolinėje studijų programoje semestrui išvykti mokytis į norimą šalį su „Erasmus+“ tarptautine studijų mainų programa, buvo pagrindinis veiksnys, kodėl nedvejodama pasirinkau mokytis Vytauto Didžiojo universitete“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lyginamųjų kultūrų studijų absolventė Alisa Rūta Stravinskaitė.

Merginos teigimu, studijų semestras Turino universitete Italijoje ne tik suteikė galimybę geriau pažinti šią šalį, išlavinti italų kalbos žinias, bet ir atvėrė naujas karjeros galimybes.

Apie tai, kodėl verta pasinaudoti universiteto siūlomomis mobilumo galimybės ir išvykti semestrui „Erasmus+“ studijoms ar praktikai – pokalbis su VDU studentėmis ir absolventėmis.

Italų kalba – iššūkis, nulėmęs darbo perspektyvas

Kaip pasakoja Alisa Rūta, dar bakalauro studijų metu praleistas semestras Romos menų universitete merginai paliko didžiulį įspūdį, todėl pažintį su šia šalimi ji nusprendė pratęsti ir magistro studijų metu. Noras geriau pažinti šiaurės Italijos regioną, VDU studentę atvedė į Turino universitetą.

„Nors niekad į „Erasmus+“ studijas nežiūrėjau kaip į galimybę pailsėti nuo mokslų, studijų tempai ir krūvis Italijoje buvo kur kas didesni nei Lietuvoje. Į paskaitas čia susirinkdavo begalė studentų. Nors atvykusi kalbėjau itališkai, tačiau užtruko, kol ėmiau viską suprasti laisvai – ruošiantis paskaitoms reikėdavo skaityti mokslinius straipsnius italų kalba, išmokti savitą terminologiją“, – integracijos iššūkius prisimena mergina.

Alisa Rūta Stravinskaitė (asmeninio archyvo nuotr.)

VDU absolventė išskiria ir nemažai drąsos pareikalavusius egzaminų atsiskaitymus, vykusius žodžiu italų kalba. „Buvo tikrai nelengva, kai turi išeiti į auditorijos priekį ir vienas prieš dėstytoją atsakinėti į jo užduodamus klausimus. Tuo metu galvoji ne tik apie teisingus atsakymus, bet kartu supranti, jog vietiniai studentai italai girdi ne tik tavo atsakymus, bet ir visas gramatines klaidas. Tai tikrai kėlė nemažai streso. Vis dėlto, italų kalbos įvaldymas taip pat atvėrė visas galimybes šią šalį, jos žmones ir kultūrą pažinti geriau“, – pasakoja Alisa Rūta bei tikina, jog nors pagrindinis šių „Erasmus+“ studijų tikslas buvo pasisemti papildomų žinių, ir geriau pažinti šalį, tačiau būtent italų kalba jai atvėrė naujas karjeros perspektyvas. Šią vasarą ji, kartu su teatro trupe iš Lietuvos, leidosi į gastroles po Turiną ir Veneciją.

Kraštovaizdžio dizainas – ryšį su gamta jaučiantiems kūrėjams

Greitėjantis gyvenimo tempas ir didėjantis gyventojų tankumas miestuose lemia augančią profesionalų sukurto kraštovaizdžio reikšmę. Tinkamai parinkti augalai ir kraštovaizdžio sprendimai didmiesčių gyventojams padeda lengviau išgyventi karščio bangas, patogiai įrengtos žaliosios zonos mažina stresą ir gerina nuotaiką, tuo pačiu gerina ekologinę pusiausvyrą, skatina biologinę įvairovę ir prisideda prie aplinkos taršos mažinimo. Be to, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė atkreipia dėmesį, kad gražus kraštovaizdis didina nekilnojamojo turto vertę, prisideda prie bendros žmonių gerovės ir gyvenimo kokybės gerinimo.

Studijos norintiems kurti žmogui ir aplinkai draugišką kraštovaizdį

Doc. dr. A. Adamavičienė pasakoja, kad studijų programa Kraštovaizdžio dizainas skirta norintiems puoselėti ir kurti šiuolaikišką bei draugišką aplinką. „Kraštovaizdžio dizaino specialistas racionaliai planuoja, formuoja kraštovaizdį ir erdves, užtikrinant jų kokybę bei grožį. Džiaugiamės, kad mūsų studentai sėkmingai projektuoja želdynus, sodus, įgyvendina aplinkotvarkos ir kraštovaizdžio architektūros projektus taikant pažangias augalų auginimo technologijas. Siekiame, kad studijų programos absolventai gebėtų valdyti želdininkystės verslą atliepiant globalius atsakingo elgesio ir darnos su gamta siekius“, – teigia doc. dr. A. Adamavičienė. Dekanė atkreipia dėmesį, kad studijų programa apima natūralios ir sukurtos aplinkos analizę, planavimą, projektavimą ir įgyvendinimą.

Doc. dr. A. Adamavičienė džiaugiasi, kad stebėdama studentus mato gamtą mylinčius ir labai kūrybingus žmones, kurie mėgaujasi kurdami šiuolaikišką kraštovaizdžio dizainą. Pasak dekanės, tai labai perspektyvi studijų kryptis. „Klimato kaita kelia daug iššūkių ne tik žemės ūkiui, bet ir miestuose gyvenantiems žmonėms. Be to, savo aplinką puoselėjantys lietuviai vis dažniau ieško profesionalių estetiškų ir tvarių kraštovaizdžio dizaino sprendimų, o tam reikia ne tik plačių teorinių žinių pagrindo, bet ir praktinės patirties dirbant su įvairiomis medžiagomis ir augalais“, – pastebi Agronomijos fakulteto dekanė.

VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė

Studijų kryptį rinkosi pagal vertybes ir interesus

Studijų programos Kraštovaizdžio dizainas ketvirto kurso studentė Evelina Lipinskaitė pasakoja, kad studijų programos pasirinkimą lėmė meilė gamtai ir menui. „Nuo pat mažens visada jaučiau gilų ryšį su gamta, jos grožiu. Tikiu, kad gamta turi neprilygstamą gebėjimą pagerinti mūsų gerovę ir gyvenimo kokybę, todėl noriu prisidėti kuriant erdves, puoselėjančias šį ryšį. Be to, mane visada traukė meninė raiška, nesvarbu, ar tai būtų piešimas, tapyba ar kitos kūrybos priemonės. Kraštovaizdžio dizaino kūrimas suteikia unikalią galimybę šiuos meninius įgūdžius derinti su ekologiniais ir aplinkosaugos principais. Tai leidžia man sukurti estetiškai patrauklią ir tvarią lauko aplinką, derančią su natūraliu kraštovaizdžiu“, – kalba E. Lipinskaitė.

Studentė pastebi, kad studijų programa Kraštovaizdžio dizainas tampa vis aktualesnė ir reikšmingesnė šiandienos iššūkių, tokių kaip klimato kaita, urbanizacija, darnaus vystymosi poreikio, kontekste. „Studijų programa Kraštovaizdžio dizainas yra labai svarbi, nes ji įgalina spręsti svarbius pasaulinius iššūkius pasitelkdama tvarius dizaino sprendimus. Derindami ekologinį sąmoningumą, meninį kūrybiškumą ir technines žinias kraštovaizdžio dizaineriai atlieka lemiamą vaidmenį kuriant sveikesnę, tvaresnę ir estetiškai patrauklią aplinką dabartinėms ir ateities kartoms. Studijos VDU ŽŪA suteikia tvirtą augalų mokslo ir tvarumo principų pagrindą, tai yra būtina kraštovaizdžio dizaino kūrėjui“, – įžvalgomis dalijasi E. Lipinskaitė. Studentė pasakoja, kad studijų programa yra žemės ūkio mokslų studijų kryptyje, todėl nemažai paskaitų yra orientuotos į įvairias žemės ūkio temas, greta to, programa suteikia daug žinių apie augalus, medžius ir kitus svarbius dalykus, susijusius su klimato kaita ir tvarumu.

Studijų programos Kraštovaizdžio dizainas ketvirto kurso studentė Evelina Lipinskaitė

Mėgiamas darbas tapo savirealizacijos forma

Įmonės „Healing Garden“ vadovė Liucija Juodviršytė pastebi, kad nors šiuo metu yra nemažai kraštovaizdžio dizaino / architektūros specialistų, bet gerų savo srities profesionalų vis dar trūksta. „Buriantiems didesnes komandas nėra lengva rasti aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Žvelgiant iš besidarbinančio perspektyvos, darbo pasiūlymų nėra tiek daug, nes pradėję dirbti vienoje įmonėje dizaineriai retai pereina į naujas komandas. Dėl to šioje profesijoje labai dažnas specialistas pasirenka dirbti su individualia veikla arba kurti savo verslą – mano atveju būtent taip ir nutiko“, – kalba L. Juodviršytė.

Studijų programos Kraštovaizdžio dizainas absolventė pasakoja, kad ši profesija yra mokslas ir menas viename, tad tai puikiai tiks tiems, kurie myli gamtą ir negali apsispręsti tarp tiksliųjų mokslų ir menų. „Dirbant šioje srityje ne vienerius metus įsitikinau, kad tai dinamiškas darbas. Nors nemažai laiko tenka praleisti prie kompiuterio kuriant projektus, paraleliai daug tenka ir važinėti pas klientus, nuolat bendrauti, medelynuose ieškoti augalų ir kartais net prisidėti prie sodinimo darbų. Man asmeniškai šis darbas yra nuostabus tuo, kad kasdien galiu kurti gražias ir darnias erdves, kurios kelia malonias emocijas, padeda atsipalaiduoti ir iš esmės formuoja naujus žmonių įpročius, skatinančius vis daugiau laiko praleisti lauke. Man šis darbas tapo puikia savirealizacijos forma“, – mintimis dalijasi kraštovaizdžio dizaino ekspertė.

Ateityje reikės vis daugiau savo darbą mylinčių kraštovaizdžio kūrėjų

L. Juodviršytė prognozuoja, kad ateityje augs kraštovaizdžio specialistų poreikis. „Žiūrint lokaliai, didžiųjų miestų rajonuose vis daugėja naujai statomų gyvenamųjų namų ar kotedžų kvartalų, o kiekvienas naujakurys yra potencialus klientas su privačiais objektais dirbantiems specialistams. Kalbant apie viešąsias erdves – žmonių „alkis“ estetiškoms ir funkcionalioms, jų poreikius atitinkančioms erdvėms, vis auga. Gerai suprojektuoti želdynai kuria žmonių gerovę ir tampa traukos objektais. Įdomios žaliosios erdvės gali pritraukti verslus, skatinti jų augimą. Taip pat želdynai didina nekilnojamojo turto vertę, o renkantis būstą vis svarbesnis kriterijus – atstumas iki žaliosios zonos. Taip pat jau seniai nėra paslaptis, kad gamta ir žaluma, matoma kasdieniame gyvenime, gerina žmogaus psichologinę būklę, o šiuolaikiniam, vis sąmoningėjančiam žmogui, tai itin svarbu. Nauda yra tiek pačiam miestui, tiek jo gyventojams ar svečiams“, – įžvalgomis dalijasi studijų programos Kraštovaizdžio dizainas absolventė.

„Kitas aspektas, ateityje lemsiantis specialistų trūkumą, yra klimato kaita. Kasmet oro temperatūra pasaulyje kyla ir pasiekia rekordiškas aukštumas. Vis dažniau turime arba ilgus sausrų periodus, arba smarkias liūtis, sukeliančias potvynius. Klimato kaitos procesai yra negrįžtami, tad reikia nusiteikti vis ekstremalesnėms orų permainoms. Želdynai šiame kontekste vaidina didelį vaidmenį. Miestuose labai daug kietųjų paviršių, kurie vasarą įkaista ir didina oro temperatūrą, o žaliosios zonos veikia priešingai ir vėsina orą – temperatūra būna žemesnė net kelis kartus. Tinkami želdynų inžineriniai sprendiniai gali net reguliuoti potvynių riziką liūčių metu – mažame mastelyje įrengiant „sausbales“, o didesniuose masteliuose įrengiant akumuliacinius tvenkinius – toks projektas jau yra įgyvendintas Vilniuje. Želdynų svarba vis labiau didėja, tad paraleliai specialistų poreikis irgi augs“, – pastebi L. Juodviršytė.

Įmonės „Healing Garden“ vadovė Liucija Juodviršytė

Studijos universitete suteikė tvirtą pagrindą savo verslo kūrimui

Rimtai svarstantiems apie šią profesiją ir neturintiems jokios patirties ar žinių apie augalus, L. Juodviršytė pataria prieš studijas bent vieną sezoną, jeigu tik yra tokia galimybė, padirbėti apželdinimo srityje prie įgyvendinimo darbų. „Dabar, žvelgdama atgal, jeigu būčiau gavusi tokį patarimą ir jo paklausiusi, į studijas būčiau žiūrėjusi kiek kitaip ir fiksuočiau visai kitus dalykus. Neretai jaunam dar besiformuojančiam žmogui tam tikri studijų dalykai gali pasirodyti neįdomūs ar nereikšmingi, bet tik įgavus praktinės patirties šioje srityje galima suprasti, kaip visos universitete suteiktos žinios pravers tolimesnėje karjeroje“, – pasakoja studijų programos absolventė.

L. Juodviršytė pasakoja, kad studijos universitete sudėjo visus reikiamus pagrindus, kuriais iki šios dienos vadovaujasi kurdama želdynų dizainus. „Išmokau naudotis svarbiausiomis kompiuterinėmis programomis, daug sužinojau apie augalus, kaip juos pritaikyti kuriant dizainus, kaip valdyti erdves, kaip maksimaliai prisitaikyti prie esamos situacijos, tausoti bei gerbti gamtą ir daug daugiau, nei dabar galėčiau išvardyti“, – kalba kraštovaizdžio dizaino kūrėja. Ji pastebi, kad studijos ne tik suteikia profesinių žinių, bet ir dėstytojų dėka praplečia akiratį ir bendrą suvokimą apie pasaulį.

Kalbėdama apie studijų programos Kraštovaizdžio dizainas suteikiamas galimybes, doc. dr. A. Adamavičienė pasakoja, kad programos absolventai gali dirbti kraštovaizdžio vertinimo ir tvarkymo specialistais privačiame ir viešajame sektoriuose. Dalis absolventų renkasi vadovauti želdynų tvarkymui miestų ir rajonų savivaldybėse, architektų ir planuotojų įmonėse, botanikos soduose, Aplinkos ministerijos padaliniuose. Norintys dirbti savarankiškai, kūrybiškai organizuoja savo verslą aplinkotvarkos ir susijusiose srityse. Studijas galima tęsti žemės ūkio mokslų ar giminingos krypties magistrantūros studijų programose.

Kokią karjerą žada agroverslo studijos?

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studentus jau pirmuose kursuose graibsto solidžius atlyginimus siūlantys darbdaviai, motyvuotiems jaunuoliams skiriama virš šimto tūkstančių eurų stipendijų, absolventai džiaugiasi studijų metu įgytais tvirtais teorinų žinių pagrindais bei plačias karjeros galimybes atveriančiu artes liberales išsilavinimu. VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė pastebi, kad su žemės ūkio sektoriumi susietos studijų programos dabar išskirtinai perspektyvios, o globalūs pokyčiai rodo, kad jau matomas aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis ateityje ir toliau augs.

Reikės vis daugiau žemės ūkio sektoriaus specialistų

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė pastebi, kad žemės ūkio sektorius keičiasi ir tai lemia augantį naujos kartos aukštos kvalifikacijos specialistų poreikį. „Vystomos naujos technologijos, tikslioji žemdirbystė, daiktų, gyvulių, augalų internetas, kitos skaitmenizavimo technologijos. Be to, auga žemės ūkio kaip sektoriaus vaidmuo, nes gausėjant gyventojų populiacijai, norint užtikrinti sklandžiai veikiančią maisto tiekimo grandinę, reikia daugiau maisto produktų. Pokyčiai vyksta ir visuomenėje – augantis supratimas apie ekologiškų produktų išskirtinumą lemia didėjantį ekologiškų ir aukštesnės kokybės maisto produktų poreikį. Visi pokyčiai lemia, kad darbui žemės ūkio vystymo srityje reikia vis daugiau specialistų su naujomis kompetencijomis“, – apie Europoje vykstančius pokyčius ir augantį specialistų su šiuolaikinėmis kompetencijas poreikį kalba prof. dr. A. Miceikienė.

„Prekyba žemės ūkio produktais vyksta tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Svarbu paminėti, kad Lietuvos žemės ūkio versle, šalia visų jau įvardytų pokyčių, vyksta ir kartų kaita. Matome augantį aukštos kvalifikacijos, aukštąjį išsilavinimą ir ateities kompetencijas turinčių žemės ūkio specialistų poreikį. Iš jų tikimasi ne tik specializuotų žemės ūkio žinių, bet ir IT srities išmanymo, užsienio kalbų mokėjimo, komunikacijos, elektroninių pardavimų kompetencijų. Pastebimos tendencijos, kad žemės ūkio produkcijos augintojai užsiima ir perdirbimu, taikant inovatyvias technologijas, jie patys kuria ateities maisto ir kitus produktus, todėl svarbus ir perdirbimo srities išmanymas“, – įžvalgomis dalijasi prof. dr. A. Miceikienė.

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė

Iš verslo pusės – pagalba ruošiantis studijoms ir stipendijos įstojusiems

VDU ŽŪA kanclerė pastebi, kad augantį žemės ūkio specialistų poreikį mato ir apie ateitį galvoja ne tik aukštosios mokyklos, bet ir būsimi specialistų darbdaviai. „Vienas iš įrodymų – skiriamos stipendijos. Pernai verslo įmonės ir Aplinkos ministerija bei Žemės ūkio ministerija VDU ŽŪA studentams skyrė virš šimto tūkstančių eurų stipendijų. Verslas taip pat skiria finansavimą projektams, kuriais siekiama žemės ūkio vystymuisi svarbiomis studijų programomis susidomėjusiems moksleiviams padėti pasiruošti būsimoms studijoms. Džiaugiamės verslo iniciatyva sukurtomis ir finansuojamomis projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ iniciatyvomis, inžinerinėmis klasėmis, taip pat įvairiais į būsimų miškininkų ruošimą nukreiptais projektais“, – pasakoja VDU ŽŪA kanclerė. Profesorė pastebi, kad verslas siekia, jog Lietuvoje ne tik dabar, bet ir ateityje būtų užtikrinamas pakankamas žemės ūkio bei miškininkystės ir žemės ūkio inžinerijos specialistų skaičius, kad būtų ne tik stojančių, bet ir sėkmingai baigiančių studijas.

Platus išsilavinimas – sėkmingai karjerai

VDU ŽŪA Tarybos pirmininkė, vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu specialistų parengiama 3–4 kartus mažiau, nei realiai būtina. Agroverslo įmonės, socialiniai partneriai bei specialistus vienijančios organizacijos solidariai reiškia susirūpinimą dėl šių specialistų trūkumo, investuoja į moksleivių pasiruošimą studijoms, taip pat skiria stipendijas studijuojantiems.

Prof. dr. A. Blinstrubienė atkreipia dėmesį, kad VDU ŽŪA rengiant specialistus neapsiribojama tik tvirtų specialybės žinių pagrindų suteikimu. Intensyvus modernizavimas bei struktūriniai pokyčiai įvairiose ūkinėse srityse iš specialistų reikalauja inovacinio požiūrio, kūrybinio mąstymo, mokslo žiniomis grindžiamo darbo, atsakingo sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo, todėl reikalingi aukščiausios kvalifikacijos ir universitetinį išsilavinimą turintys specialistai.

„Atliepiant darbdavių lūkesčius rengiami specialistai, turintys ne tik profesinius gebėjimus, bet ir asmeninius gebėjimus, tarp kurių – komunikabilumas, aiškus minčių dėstymas, gebėjimas dirbti grupėmis, kritinis mąstymas, pokyčių, konfliktų valdymas, kūrybiškumas. Universalios žinios yra būdas kurti inovatyvius sprendimus dviejų ir daugiau skirtingų žinių sandūroje, o kartu tai tvirtas pagrindas, atliepiantis rytdienos profesinius iššūkius“, – mintimis dalijasi VDU ŽŪA vicekanclerė.

VDU ŽŪA Tarybos pirmininkė, vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė

Harvardo universiteto modelis – laisvė patiems planuoti savo studijas

Prof. dr. A. Blinstrubienė pasakoja, kad iš kitų Lietuvos universitetų VDU išsiskiria modernia Harvardo universiteto modeliu grįsta studijų koncepcija, kuomet studentams suteikiama laisvė rinktis studijų dalykus ir patiems suplanuoti savo studijas. Studijos šiame universitete reiškia visapusišką išsilavinimą ateities kūrėjams: platesnį akiratį, gebėjimą kritiškai įvertinti problemą ir atrasti jos sprendinius, mokėjimą prisitaikyti prie naujų žinių, priimti savarankiškus, kompetentingus sprendimus ir atskleisti savo lyderystės gebėjimus.

Profesorė pastebi, kad siaurą specializaciją dabar keičia kompleksinės žinios, gebėjimas integruoti įvairias kompetencijas ir mokytis visą gyvenimą. „VDU Žemės ūkio akademija ugdo specialistus ir vykdo mokslinius tyrimus agronomijos, maisto mokslų, žemės ūkio, miškininkystės, vandens ir žemės išteklių valdymo, bioenergetikos, bioekonomikos, aplinkos ir žemės ūkio mechanikos inžinerijos, klimato kaitos ir tvaraus gamtos išteklių naudojimo srityse. Siekiant efektyviai spręsti aktualiausius visuomenės iššūkius, dažnai gimstančius disciplinų sandūroje, studijos ir tyrimai vykdomi kompleksiškai, sujungus tarpdisciplinines žinias ir išteklius tokiose aktualiose temose kaip bioekonomika, biotechnologijos, dirbtinis intelektas, agroinovacijos, klimato kaita, darnus vystymasis“, – kalba prof. dr. A. Blinstrubienė.

Pašnekovė pasakoja, kad VDU ŽŪA skleidžiamos darnaus vystymosi vertybės, ugdomas ekologinis sąmoningumas bei atsakomybė už savo veiksmus, formuojamas pilietiškas ir rūpestingas požiūris į aplinką, visuomenę bei šalies plėtrą, kuriamos technologijos bei inovacijos, svarbios ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui.

Prie studijų programų tobulinimo prisideda ir absolventai

VDU ŽŪA siekia, kad studijų programos būtų aktualios ir ruošiami aukštos kvalifikacijos specialistai be papildomų mokymų galėtų sklandžiai įsilieti į darbo rinką. VDU ŽŪA vicekanclerė prof. dr. A. Blinstrubienė pasakoja, kad VDU ŽŪA veikloje itin aktyviai dalyvauja ir prie studijų programų pokyčių prisideda ir absolventų klubo „ŽŪA Alumni“ nariai. „Šalies agroverslo lyderiais, politikais, asocijuotų organizacijų vadovais, savo sričių ekspertais tapę VDU ŽŪA absolventai nuolat teikia siūlymus tobulinant studijų programas, studentams organizuoja praktikas bei seminarus, steigia stipendijas, gerina Akademijos infrastruktūrą“, – tvirtais ryšiais ir absolventų įsitraukimu į būsimų kolegų ruošimą džiaugiasi prof. dr. A. Blinstrubienė.

„VDU ŽŪA vienintelė šalyje ruošia profesionalius specialistus bioekonomikos, agro ir miškų ūkio sektoriams. Džiaugiamės, kad šiais metais 100-mečio veiklos sukaktį mininti Akademija ir šiandien žengia su pasauliniais iššūkiais bei inovacijomis ir pasitelkdama naujausias technologijas prisideda prie gamtos puoselėjimo“, – kalba VDU ŽŪA Tarybos pirmininkė, vicekanclerė prof. dr. A. Blinstrubienė.

Konferencijoje – apie sienas, tiltus, migraciją ir transformaciją

Rugsėjo 9–11 d. Saro krašto universitetas kartu su VDU kviečia dalyvauti konferencijoje „Borders and Bridges: Migration and Transformation in Europe“. Konferencija vyks Vokietijoje ir internetu. Registracija vyksta iki rugpjūčio 1 d.

Konferencijos dėmesio centre – T4EU partnerinių universitetų skirtumai ir panašumai tarp mokslinių prieigų (metodologijų) ir prioritetų migracijos, pasienio tyrimų ir transformacijos srityse. Konferencija siekia skatinti žinių apsikeitimą tarp T4EU partnerių, todėl numatomi ne tik pranešimai, bet ir interaktyvios dirbtuvės, kurių metu skirtingų universitetų mokslininkai susipažins su vieni kitų atstovaujamomis institucijomis.

Pranešimų santraukas (iki 300 žodžių) galima siųsti el. paštu elias.harth[eta]uni-saarland.de iki rugpjūčio 1 d.

Konferenciją organizuoja Saro krašto ir Vytauto Didžiojo universitetai.

Daugiau informacijos